- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- e2-118-639/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09776-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- V. E., E. E.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams V. E.ir E. E., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės globos, ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama neterminuotai apriboti atsakovų E. E. ir V. E., tėvų valdžią į jų nepilnametes dukras K. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyti paminėtų nepilnamečių vaikų nuolatinę globą, jų nuolatinę globėja paskiriant R. G. gyvenamąją vietą nustatyti su jų globėja R. G.. Priteisti iš E. E., išlaikymą vaikams K. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, kas metai indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-614-512/2018 iš atsakovo V. E. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. E. ir L. E. dydį, ir iš atsakovo V. E., priteisti išlaikymą vaikams K. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, kas metai indeksuojant gaunamas išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), materialiniam išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėja R. G.
2. Nurodė, kad ji yra K. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini), senelė. Mergaičių tėvai atsakovai E. E. (ieškovės dukra) ir V. E. (buvęs ieškovės žentas) vaikais visiškai nesidomi, nedalyvauja jų auklėjime. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendiniu buvo nutraukta atsakovų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sutartį L. E. ir K. E. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina E. E., o vaikų tėvas atsakovas V. E. įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui po 150 Eur į vaikų motinos nurodytą banko sąskaitą, šalių susitarimu nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise buvo paskirta E. E.. Tačiau atsakovė E. E. paliko vaikus jai (ieškovei) ir išvyko į Angliją. Teigė, kad motina visiškai nesirūpina vaikais, yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, auklėjimo, neteikia dukroms jokio išlaikymo. Nei ieškovei, nei anūkėms ji neskambina, jiems nėra žinomas jos gyvenamosios/darbo adresas. Taip pat teigė, kad atsakovas V. E. taip pat visiškai nesidomi vaikais, nedalyvauja dukrų auklėjime, jiems taip pat nėra žinomas jo gyvenamosios vietos adresas, jis dirba Danijoje (jį siunčia į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“), kartais atvažiuoja į Lietuva, tačiau su dukromis nesusitinka ir visiškai nebendrauja.
3. Paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 22 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „dėl laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu nuo 2018 01 02 iki 2018 12 31 paskiriant ieškove vaikų globėja. Vėliau 2019 m. sausio 29 d., įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mergaičių laikinoji globa tėvu prašymu buvo nustatyta 18 mėnesių nuo įsakymų pasirašymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kadangi atsakovai visiškai nesirūpina vaikais jau ilgą laiko tarpą ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl prašė neterminuotai apriboti atsakovų E. E. ir V. E. valdžią į jų dukras K. E. ir L. E., remiantis CK 3.180 straipsnio 2 dalimi.
Šalies argumentai
5. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti ieškinyje išdėstytais pagrindais ir motyvais. Papildomai pažymėjo, kad vaikai su ją gyvenam jau trejus metus, atsakovai vaikų tėvai jais visai nesirūpina, mama (E. E.) neteikia jokio išlaikymo, tėvas (V. E.) pinigus siunčia (157 Eur. išieško antstolis) su mergaitėmis susitiko vieną kartą per metus. Per Šv.Kalėdas pirmą kartą paskambino per trejus metus vaikams. Tai jis padarė tik po to kai buvo pradėta byla dėl tėvų valdžios apribojimo. Patvirtino, kad savo norą tapti vaikų globėja.
Atsiliepimas
6. Atsakovas V. E. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutika. Paaiškino, kad ieškovė reguliariai gauna iš atsakovo (V.E.) vaikų išlaikymui kas mėnesį po 153 Eur mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Tačiau ieškovė nutyli faktą, kad ji iš atsakovo kas mėnesį gauna dar po 153 Eur mokamų periodinių išmokų, kurie skirti kito nepilnamečio atsakovų vaiko – R. E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, kuris šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje su savo motina - atsakove E. E.. Teigė, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jo darbas susijęs su pastoviomis komandiruotėmis užsienyje. Komandiruotėse nepertraukiamai būna 6 - 8 savaites, o po to iki 2-iejų savaičių turi išeiginių dienų, per kurias pagal galimybes, atsižvelgiant į ieškovės valią, bendrauja su vaikais. Paskutinį kartą prieš naujuosius 2020 metus, dienai, nes ilgesniam laikui neleido ieškovė, su savimi buvo pasiėmęs dukrą L.. Teigė, kad ieškovė tendencingai nuteikinėja vaikus prieš jį, tai yra vaikų tėvą, jiems (vaikams) pastoviai aiškinant, kad jis yra blogas žmogus, smurtautojas ir gali vaikus nuskriausti. Taigi tai neleidžia daryti išvados, jog jis (atsakovas) yra nusišalinęs nuo pareigų nepilnamečiams vaikams vykdymo. Šios nurodytos aplinkybės, atsakovo nuomone, turėtų būti pakankamos teismui įsitikinti, jog atsakovo bendravimas ir rūpinimasis vaikais nebuvo nutrūkęs jam gyvenant atskirai nuo vaikų. Be to, į bylą nėra pateikta duomenų, jog atsakovas vaikams daro žalingą įtaką. Šių nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad, nenustačius aplinkybių pagal CK 3.180 straipsnį, sudarantį pagrindą apriboti tėvo valdžią, atsakovo, kaip vaikų tėvo valdžia neturi būti ribojama. Atsakovas taip pat nurodė, kad nesutinka dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo, kadangi jis turi tris išlaikytinius (nepilnamečius vaikus), kuriems teikia realų po 153 Eur kiekvienam vaikui (viso 459 Eur) kas mėnesinį išlaikymą. Atsakovas yra sukūręs šeimą, tačiau neturi nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute. Nors atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau realios jo pajamos, atsižvelgiant į turimus finansinius įsipareigojimus ir teikiamą išlaikymą vaikams, nėra didelės, todėl išlaikymo dydis neturi būti keičiamas.
7. Atsakovo V. E. į teismo posėdį neatvyko. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti vaiko atskyrimą, o ne tėvo valdžios apribojimą, kadangi jo (atsakovo) veiksmuose nėra kaltės, vaikų jis neaugina, dėl objektyvių priežasčių t.y. dėl to, kad beveik nuolat dirba užsienyje (komandiruojamas). Vaikams jis ypatingos žalos nedaro, išlaikymą moka reguliariai. Taip pat nurodė, kad ieškovė gali būtų tinkama globėja.
8. Atsakovė E. E. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, atsiliepimo nepateikė ir jokio susidomėjimo byla nepareiškė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Išvada teikianti institucija išvadą nurodė, kad atsakovai, E. E. ir V.E. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, 2018 m. sausio 29 d., nutraukė santuoką, po santuokos nutraukimo vaikų – K. E., gim. (duomenys neskelbtini), L. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų mama - E. E.. vaikų išlaikymui iš tėvo buvo priteista po 150 Eur, kiekvienam. Atsakovei išvykus dirbti į Angliją, o atsakovui į Daniją, tėvų prašymu mergaitėms buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskiriant vaikų močiutę R. G.. Vaikų laikinąją globėja R. G. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 22 d., įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta nuo 2018-01-02 iki 2018-12-31. Grįžus vaikų tėvui iš užsienio, K. ir L. E. gyveno su tėvu V. E.. Tačiau tarp vaikų močiutės ir vaikų tėvo kildavo nesutarimai, močiutė nenorėjo, jog anūkes auklėtų naujoji V.E. sutuoktinė, stengėsi įtakoti anūkes, supriešindavo tėvą ir dukras. Konfliktinė situacija neigiamai veikė mergaites, santykiai tarp tėvo ir dukterų pašlijo, dėl šių priežasčių, tėvų prašymu - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), mergaičių globėja aštuoniolikai mėnesių nuo 2019-01-29 buvo paskirta močiutė - R. G.. Šiuo metu K. ir L. E. gyvena su močiute R. G., ji yra anūkių laikinoji globėja. Vaikų mama, atsakovė E. E. gyvena užsienyje su dukroms ryšio nepalaiko, nesidomi jų gyvenimu, neteikia joms išlaikymo, nėra žinoma jos gyvenamoji vieta. Vaikų tėvas, V. E. dukroms išlaikymą teikia, tačiau su dukromis nebendrauja, nedalyvaują jų gyvenime. Atsakovas nuo 2016-05-19 iki 2020-01-03 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuri siųsdavo savo darbuotojus darbui į užsienį, į Lietuvą grįždavo trumpam, tėvo ir dukrų socialiniai ryšiai beveik nutrūko. "Sodros“ duomenimis atsakovo darbo užmokestis siekia apie 500 Eur. tačiau išlaikymą vaikams, priteistą 2018-01-29 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, teikia pastoviai. Vertinant bylos medžiagą pasakytina, jog atsakovė nevykdo motinos pareigų išlaikyti savo dukras yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų - nesirūpina savo dukromis, nesidomi jų gyvenimu, nebendrauja ryšio priemonėmis. Todėl palaiko ieškinio reikalavimus dėl atsakovės E. E. motinos valdžios ribojimo. Atsakovas, vaikų tėvas - V. E., dukroms išlaikymą teikia, tačiau dėl pastovių konfliktų su dukrų močiute, ieškove R. G. bei jos nenoro, kad vaikai augtų su tėvu ir pamote, atsakovo santykiai su dukromis yra nutrūkę, tačiau mano, jog ne dėl paties atsakovo tyčinių veiksmų. Todėl mano, jog V. E. nėra pagrindo riboti tėvo valdžią į dukras. Neribojus atsakovo tėvo valdžios į dukras, vaikai turėtų augti ne su močiute, o su tėvu. Tačiau, vertinant aplinkybę, jog mergaitės jau daugiau nei metai gyvena su močiute, nusistovėję pastovūs šeiminiai ryšiai bei gyvenimo būdas, nebūtų tikslinga keisti įprastą vaikų gyvenimo būdą, todėl mano, jog šiuo atveju tikslinga atskirti V. E. nuo dukrų. Atsakovės prašomas padidinti išlaikymas anūkėms nuo 150 Eur iki 250 Eur. neprieštarauja vaikų interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. CK 3.182 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų
valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas).
11. Teismas aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus visuomeninius santykius, visų pirma turi atsižvelgti į tos teisės šakos teisinio reglamentavimo principus. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
12. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
13. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui.
14. Teismas, teismo posėdyje ištyręs ieškovės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškinyje nurodyti teiginiai apibudinčios atsakovę E. E. visiškai pasitvirtino, t.y. atsakovė vaikų motina visiškai nesirūpina vaikais, yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, auklėjimo, neteikia dukroms jokio išlaikymo. Tai sudaro pagrindą neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią, kadangi duomenų, jog padėtis gali pasikeiti nenustatyta CK 3.180 straipsnio 1 dalis.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008).
16. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
17. Vertinat ieškinį atsakovo V. E. atžvilgiu, nustatyta, kad atsakovas su vaikais negyvena ir jais iš esmės nesirūpina, o tik teikia minimalų išlaikymą. Per tris metus su mergaitėmis susitiko tik kelis kartus. Tokį nesirūpinimą vaikais atsakovas aiškina tuo, kad dirba užsienyje. Todėl atsakovo atstovas prašė taikyti vaikų ir tėvo atskyrimą (CK 3.179 straipsnis).
18. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.
19. Vaiko atskyrimas nuo vieno iš tėvų gali būti ir viena iš laikinų priemonių, kuri leistų veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio. Dėl to, siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytą teisės normą, CK 3.179 straipsnyje įtvirtintą objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiškinti plačiai – tėvo ir vaiko ryšio praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su tėvu gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal CK 3.179 straipsnį.
20. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų. Teismo vertinimų darbas, tik iš dalies ir tam tikrą laikotarpį gali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl kurios tėvas (motina) negali pasirūpinti savo vaikais. Praėjus protingam terminui, tėvas turi susirasti tokį darbą ir tokį jo režimą kuris sudarytų sąlygas rūpintis savo nepilnamečiais vaikais.
21. Nustatyta, kad teismui 2018 m. sausio 29 d., nutraukus santuoką, po santuokos nutraukimo vaikų – K. E., gim. (duomenys neskelbtini), L. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų mama – E. E.. Pastarajai išvykus į Angliją, atsakovas nesiėmė rūpintis savo vaikais, pats taip pat išvyko dirbti Daniją. Mergaitėms buvo nustatyta laikinoji globa. Šiuo metu K. ir L. E. gyvena su ieškove (senele) R. G., ji yra paminėtų vaikų laikinoji globėja. Taigi per nurodytą laikotarpį atsakovas (vaikų tėvas) net nesiekė vaikus susigrąžinti. Net ir šio teismo proceso metu, jis (atsakovas) nepareiškė reikalavimo grąžinti vaikus. Ieškovo atstovas prašo atskirti jį nuo vaikų. Taigi situacija, kai jis neįgyvendina savo tėvo pareigos dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų kasdienybe, jį visiškai tenkina. Atsakovas apsiriboja tik minimalaus išlaikymo teikimu ir keliais epizodiniais pasimatymais su vaikais per trejus metus. Toks elgesys teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovas V. E. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir tai sudaro pagrindą apriboti jo tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai (vienas iš tėvų) nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).
22. Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvo valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus.
23. Iš teismo nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad atsakovas darė ir (ar) daro ypatingą žalą vaikų raidai ar visiškai jais nesirūpina (iš esmės teikia tik minimalų išlaikymą). Teismas mano, kad per tam tikrą laikotarpį atsakovas gali susirasti tinkamą darbą, kuris sudarytų sąlygas tiesiogiai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgiant į tai teismas atsakovui V. E. nustato laikiną tėvo valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad yra neaiškius laikas, kada gali išnykti aplinkybės, dėl kurių laikinai apribota atsakovo tėvo valdžia, ir ar iš viso taip gali atsitikti, teismas gali nenustatyti laikino tėvų valdžios apribojimo termino. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymi, kad teismo sprendimas laikinai apriboti tėvo valdžią, nenustatant konkretaus apribojimo termino, nereiškia tėvo valdžios apribojimo neterminuotumo prezumpcijos.
24. Teismas išaiškina, kad pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).
25. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą ir nustato jo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai dukras (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) nustatytina nuolatinė globa. Jų nuolatine globėja skirtina ieškovė R. G., todėl ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su globėja. Ji charakterizuojama teigiamai, su globotinais gerai sutarė, kaip laikinoji vaikų globėja savo pareigas atliko tinkamai. Be to ji išklausė globėjų mokymo programos kursą. Tarp globotinių ir globėjos yra artimas giminystės ryšis.
26. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. LR CK 3.195 straipsnis nustato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią.
27. Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. E. šiuo metu teikia 157 Eur išlaikymą, o atsakovė E. E. šiuo metu neteikia vaikams jokio išlaikymo, todėl prašė priteisti iš atsakovų išlaikymą po 250,00 Eur periodines išmokomis kas mėnesį iki dukterų pilnametystės. Atsakovė E. E. kaip minėta jokio atsiliepimo nepateikė. Atsakovo V. E. atstovas sutiko, kad išlaikymo dydis būtų padidintas iki 160-170 Eur.
28. Vaiko teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Šis principas grindžiamas nurodytomis konstitucinėmis socialinės sanklodos nuostatomis, kuriose įtvirtintos būtent tėvų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Šis principas įtvirtintas ir Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka pagrindinė atsakomybė (the primary responsibility) už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Šis principas taip pat įtvirtintas ir CK 3.163 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkte - vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti jo atstovai.
29. Tėvų teisių ir pareigų išlaikyti vaikus imperatyvumo principas reiškia, kad šios tėvų teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir jų įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims arba sustabdytas. (CK 3.5 straipsnis, 3.159 straipsnis).
30. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina tiek vaiko tėvus išlaikant vaiką bendru susitarimu, tiek klausimą dėl išlaikymo dydžio sprendžiant teisme, atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą.
31. Nustatyta, kad atsakovė E. E. yra darbinga, todėl jos turtinę padėtį lemia jos pačios požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Atsakovės turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti motiną nuo pareigos išlaikyti vaiką ar šio išlaikymo sumą ženkliai sumažinti. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22).
32. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, atsakovas pateikė dokumentus patvirtinančius, kad nekilnojamojo turto ir transporto priemonių Lietuvoje neturi. Taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-02-18 d. pažymą apie tai, kad vidutis darbo užmokestis yra 1903,69 Eur. ( 11422,17 : 6 = 1903,69 ). Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius ieškovės, atsakovo atstovo, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaikų poreikius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės ieškinys dalyje dėl vaikų išlaikymo priteisimo iš atsakovų nepilnamečių vaikų išlaikymui tenkintinas priteisiant po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo momento, t.y. nuo 2019-12-20 d. iki vaikų pilnametystės, paskiriant vaikų globėją vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (LR CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Įvertinus tai, kad išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis, jos yra indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškoma iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleista, todėl bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovų valstybės naudai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 75 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimą, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 37,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis),
35. LR CPK 85 straipsnis nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Kadangi išlaikymas priteistas po 200 Eur. kasmėnesinių išmokų, dviem vaikams, vadinasi atsakovės E. E. atžvilgiu patenkintas reikalavimas 4800 Eur. (200 x 12 x 2 = 4800 Eur.). Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 142 Eur. Kadangi byla buvo nagrinėjama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, atitinkamai žyminis mokestis mažinamas 25 procentais, todėl iš atsakovės priteistinas 108 Eur. žyminis mokestis. Viso iš atsakovės E. E. priteistinas 145,50 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
36. Iš atsakovo V. E. išlaikymo dydis pakeistas (padidintas) nuo 150 Eur (priteisto Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-614-512/2018) iki 200 Eur. vadinasi atsakovo V. E. atžvilgiu patenkintas reikalavimas 1200 Eur. (50 x 12 x 2 = 1200 Eur.). Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 36 Eur. Kadangi byla buvo nagrinėjama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, atitinkamai žyminis mokestis mažinamas 25 procentais, todėl iš atsakovo priteistinas 27 Eur. žyminis mokestis. Viso iš atsakovo V. E. priteistinas 64,50 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
37. Be to ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad suteikiant ieškovei teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 481 Eur ir 75 ct. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos taip pat priteistos iš dalies, t.y. iš kiekvieno atsakovo priteistina 200,00 Eur. valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
38. Atsakovo V. E. atstovas taip pat pateikė prašymą, atlyginti atsakovo V. E. turėtas 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas pažymi, kad ieškovės ieškinys iš esmės yra patenkintas, taigi sprendimas yra priimtas ieškovės naudai ir atitinkamai atsakovo nenaudai. Jei atsakovas prižiūrėtų savo vaikus, ieškinys nebūtų pareikštas ir jokių bylinėjimosi išlaidų neatsirastų, todėl atsakovo prašymas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270, 402, 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovės E. E., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į jos nepilnamečių vaikų K. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Laikinai apriboti atsakovo V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į jo nepilnamečių vaikų K. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečių vaikų K. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, jų nuolatinę globėja paskiriant R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų globėja R. G..
Priteisti iš E. E., išlaikymą vaikams (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos 2019-12-20 d. iki vaikų pilnametystės, kas metai indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-614-512/2018 iš atsakovo V. E. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dydį, ir iš atsakovo V. E., priteisti išlaikymą vaikams (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019-12-20 d. iki vaikų pilnametystės, kas metai indeksuojant gaunamas išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai.
Nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), materialiniam išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėja R. G..
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. E. į valstybės biudžetą 64,50 Eur. žyminio mokesčio ir 200 Eur. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovės E. E. į valstybės biudžetą 145,50 Eur. žyminio mokesčio ir 200 Eur. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.