Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas A. V. prašė pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį Nr. 1747, sudarytą tarp K. B. U. ir A. B., taikyti restituciją natūra, pripažinus dovanojimo sandorį negaliojančiu, grąžinti viską į padėtį 1995 m. lapkričio 22 dienai, t. y. grąžinti B. K. U. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad sandoris registruotas vienoje iš institucijų, (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieškovui A. V. nuosavybės teisę pagal 1995 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį į nekilnojamąjį turtą, esantį(duomenys neskelbtini)., įpareigoti K. B. U. įvykdyti 1995 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sandorį, t. y. užregistruoti jį VĮ Registrų centro duomenų bazėje ir duoti sutikimą sandorį užregistruoti A. V., pasibaigus sutartyje nurodytam trijų mėnesių registravimo terminui, priteisti iš atsakovų išlaidas valstybės naudai.

2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad 1995 m. lapkričio 22 d. tarp ieškovo A. V. ir atsakovės B. K. U. buvo sudaryta notarinė gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). pirkimo - pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. DZM – 22884), pagal kurią ieškovas nusipirko pastatus. Įsigytuose pastatuose gyvena ir jais naudojasi ieškovas su sutuoktine D. V.. Per daugybę metų atliktas ne vienas remontas pastatuose, tame tarpe įvesta vandentiekio ir kanalizacijos sistema ir kt. Nurodytas sandoris niekada nebuvo ginčijamas ir nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Iškilus nekilnojamojo turto kainoms, 2009-2010 metais, B. K. U. kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo, atsisakė duoti sutikimą VĮ Registrų centre registruoti pirkimo-pardavimo sutartį. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-114-91/2010 pasisakė, kad A. V. pastatuose gyvena ir jais naudojasi teisėtai. Teismas taikė CK 1.24 straipsnį (ieškinio senatį) ir konstatavo, kad senaties terminas prasidėjo nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos, ir kad ieškinį dėl iškeldinimo ar kitų reikalavimų B. K. U. turėjo pareikšti iki 1998 m. lapkričio 22 d. Šio sprendimo pagrindu, 2016 m. birželio 29 d. ieškovas A. V. nuosavybę įregistravo VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1625-173/2010 iš dalies pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-114-91/2010. Tačiau teismas paliko nepakeistą sprendimo dalį atsisakyti A. V. su šeima iškeldinti ir atmetė B. K. U. patikslintą ieškinį dėl iškeldinimo kaip pareikštą praleidus ieškininio senaties terminą. Esant iki šio laiko nenuginčytam įstatymo nustatyta tvarka 1995 m. lapkričio 22 d. sudarytam pirkimo-pardavimo sandoriui, laikytina, kad nekilnojamuoju turtu A. V. naudojasi teisėtai ir pripažintina A. V. nuosavybės teisė į turtą, esantį(duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad ji turėjo būti registruojama Marijampolės inventorizavimo projektavimo biure bei(duomenys neskelbtini). Nei vienas iš teismų, anksčiau nagrinėjęs civilines bylas dėl ginčo turto, šios aplinkybės netyrė.

3. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gavus dokumentus iš Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo paaiškėjo, kad vienoje iš institucijų (duomenys neskelbtini)), ginčo sutartis buvo registruota. Remiantis namų ūkio knyga (1998-2002 metų), kitais dokumentais, pripažintina, kad 1995 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sandoris, sudarytas tarp B. K. U. ir A. V. iki 1998 m. spalio 1 d. registruotas(duomenys neskelbitni).

4. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartis Nr. 1747 yra nesąžiningas sandoris, sudarytas visoms šalims žinant apie nenuginčytą ir galiojantį 1995 m. lapkričio 22 d. sandorį dėl to paties turto. Sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, draudžiančioms tą patį turtą perleisti keliems asmenims, tais pačiais ar kitais pagrindais, toks sandoris prieštarauja gerai moralei ir yra aiškiai neteisėtas, dėl ko turi būti pripažintas negaliojančiu. Akivaizdu, kad sandoris sudarytas tik dėl akių, siekiant perduoti ginčą į jaunesnio pagal amžių asmens, anūkės A. B. rankas, nuo notaro nuslepiant faktą apie 1995 m. lapkričio 22 d. sandorį.