- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- A-1466-602/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03389-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- B. M. K.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 12.2.3Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą
- 12.2.6Mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis
- 12.5.1Delspinigiai, atleidimas nuo delspinigių
- 12.13.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.13.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.13.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. M. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 68‑107 „Dėl B. M. K. 2018-07-09 skundo“ (toliau – ir VMI sprendimas), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2018 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-198 (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas), kuriuo patvirtintas Kauno AVMI 2018 m. balandžio 23 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-163 (toliau – Patikrinimo aktas), ir Patikrinimo aktą.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Kauno AVMI sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, kuriuo papildomai apskaičiuota 9 048,02 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM). Minėtu sprendimu pareiškėjai taip pat skirta 2 714 GPM bauda ir apskaičiuota 4 923 Eur GPM delspinigių. VMI sprendimu patvirtino Kauno AVMI sprendimą kaip teisėtą ir pagrįstą.
2.2. Ginčijamuose mokesčių administratoriaus sprendimuose nurodyti argumentai ir padarytos išvados yra prieštaringos, išvados (ypač dėl delspinigių, baudos ir kt. skaičiavimų) nemotyvuotos, mokesčių administratorius neobjektyviai, neišsamiai ir neteisingai išnagrinėjo ir vertino faktines aplinkybes.
2.3. Pareiškėjai bauda skirta tik dėl to, kad ji nesutiko su Patikrinimo aktu, t. y. pareiškėja už pastangas bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, geranoriškai pateikiant paaiškinimus, iš esmės vien dėl to, kad nesutinka su mokesčių administratoriaus nuomone, buvo papildomai apmokestinta 7 637,63 Eur suma.
2.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 straipsnio 26 punktu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pinigines lėšas gavo iš savo sutuoktinio, jai mokestinė atsakomybė yra negalima, net nevertinant, ar deklaracija buvo pateikta teisės aktų nustatytu terminu, ar ji pateikta pavėluotai. Todėl nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kad pareiškėjos sutuoktinis, pati pareiškėja ar paryškėjos sūnus laiku nepateikė mokesčių deklaracijų, kuriose būtų deklaruotos šiam mokestiniam ginčui reikšmingos sumos, įrodančios, kad nėra pagrindo nagrinėjamu atveju pareiškėją apmokestinti GPM.
2.5. Ginčas šioje byloje kyla dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų (paaiškinimų ir dovanojimo raštelio) vertinimo, t. y. dėl to, ar pareiškėja paveldėjo iš sutuoktinio pinigines lėšas, kurias pastarasis buvo paveldėjęs dar 1954 m., ir ar pareiškėja galėjo grynaisiais pinigais sūnui 2012 m. padovanoti 1 000 000 Lt. Mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino jos nurodytų piniginių lėšų gavimo šaltinio. Pateikta notaro nepatvirtinta sutartis (raštelis) laikytina tiesioginiu įrodymu, pakankamu pareiškėjos pateiktiems argumentams pagrįsti, kadangi iš šio dokumento ir duotų paaiškinimų yra visiškai akivaizdu ir aišku, kada ir kaip nurodytos piniginės lėšos buvo suteiktos, perduotos. Be to, realų pinigų buvimą, jų perdavimą ir disponavimą jais patvirtina ir netiesioginiai pareiškėjos pateikti įrodymai: paskolos sutartys, įmonės steigimo aktas, banko sąskaitos išrašas. Pareiškėja pagal 2012 m. birželio 30 d. palikimo-dovanojimo raštelį sūnui grynaisiais pinigais perdavė 1 000 000 Lt, pastarasis šiomis piniginėmis lėšomis laisvai disponavo. Dalis (100 000 Lt) pagal minėtą raštelį perduotų pinigų 2013 m. balandžio 18 d. buvo panaudoti steigiamos UAB „LKT Transport“ įstatiniam kapitalui, dalis – paskoloms suteikti (2013 m. gegužės 13 d., 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. vasario 25 d., 2013 m. vasario 17 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2013 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjos sūnus paskolino UAB „LKT Transport“ pinigines lėšas, iš viso – 220 000 Lt), dalis piniginių lėšų įnešta į pareiškėjos sūnaus kredito įstaigos sąskaitą. Neginčijama aplinkybė, kad pareiškėjos sūnus minėtą dovaną deklaravo tik 2017 m. liepos 18 d. Mokesčių administratorius pareiškėjos sūnaus metinę pajamų deklaraciją priėmė. Taigi paties mokesčių administratoriaus patvirtinta deklaracija pagrindžia faktą, kad pareiškėja disponavo minėta pinigų suma. Reikalavimas, kad įrodinėjimo našta apie gautų pajamų realumą tektų pajamas deklaruojančiam mokesčių mokėtojui, reikštų, kad iš mokesčio mokėtojo reikalaujama įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes, kadangi, neprivalėdamas tvarkyti buhalterinės apskaitos, kaupti dokumentus, fiksuoti piniginių srautų judėjimą, mokesčių mokėtojas turi ribotas galimybes įrodyti tokias aplinkybes. Be to, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 3 straipsnio 5 dalį visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Todėl mokesčių administratorius nepagrįstai jos pajamų ir išlaidų balanse nevertino paveldėtos ir padovanotos 1 000 000 Lt grynųjų pinigų sumos.
2.6. Mokesčių administratoriaus išvadą, kad pareiškėja, 2012 m. sausio 2 d. įnešdama į banko sąskaitą 220 000 Lt, neturėjo finansinių galimybių į banko sąskaitą įnešti 208 271 Lt, paneigia paties mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjos šeimos piniginių lėšų likutis 2006 m. gruodžio 31 d. sudarė 103 260 Lt, o laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamos sudarė 128 409 Lt. Todėl teoriškai 2012 m. sausio 2 d. pareiškėja turėjo finansines galimybes įnešti ir 231 669 Lt (103 260 + 128 409) piniginių lėšų sumą. Taigi įnešti į banko sąskaitą 220 000 Lt piniginių lėšų sumą ji turėjo realias finansines galimybes.
2.7. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno AVMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimtas 2018 m. birželio 14 d., patikrinimas atliktas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.), turi būti taikoma mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis.
2.8. Mokesčių administratorius apskaičiuotus pareiškėjai mokesčius nepagrindė matematiniais skaičiavimais, nenurodė laikotarpio, už kurį ir kodėl būtent tokie apskaičiuoti mokesčiai, kaip jie apskaičiuoti ir kt. Todėl iš pareiškėjos atimta bet kokia galimybė patikrinti šių skaičiavimų teisingumą ir pagrįstumą, VMI pateikė tik detalų delspinigių paskaičiavimą, tačiau nepateikė detalaus GPM ir GPM baudos paskaičiavimo. Mokesčių administratorius nevykdė savo pareigos pagrįsti mokesčio apskaičiavimo teisingumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VMI atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Mokestinio patikrinimo (toliau – ir patikrinimas) metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. birželio 30 d. savo sūnui padovanojo 1 000 000 Lt grynųjų pinigų sumą. Pareiškėja paaiškino, kad minėtą grynųjų pinigų sumą paveldėjo, mirus sutuoktiniui, kuris šią pinigų sumą gavo kaip palikimą, mirus jo dėdei (krikšto tėvui), gyvenusiam Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV). Visgi minėtos 1 000 000 Lt sumos pareiškėja neturėjo ir negalėjo padovanoti savo sūnui. Šią išvadą patvirtina tokios aplinkybės: paveldėjimo dokumentuose nėra užfiksuota, kad pareiškėja paveldėjo iš sutuoktinio 1 000 000 Lt piniginių lėšų sumą; dokumentų ar kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos sutuoktinis paveldėjo ir grynaisiais pinigais gavo 1 000 000 Lt iš JAV gyvenusio dėdės pareiškėja nepateikė; informacijos, kad pareiškėjos sutuoktinis ar pareiškėja būtų bankuose keitę tokią pinigų sumą, nėra; pareiškėja ir jos sutuoktinis vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos nėra pateikę; pareiškėja 2008 m. sausio 24 d. paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė, kad 2006 m. gruodžio 31 d. ne banke kartu su sutuoktiniu turėjo 99 300 Lt, o mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu galėjo turėti ne daugiau kaip 75 255 Lt; 1 000 000 Lt dovanai pagrįsti pareiškėja pateikė notaro nepatvirtintą 2012 m. birželio 30 d. palikimo-dovanojimo raštelį; pareiškėjos sūnus minėtą dovaną deklaravo tik 2017 m. liepos 18 d. mokesčių administratoriaus atliekamų kontrolės procedūrų metu dėl pajamų ir išlaidų neatitikimo, nors privalėjo deklaruoti iki 2013 m. gegužės 2 d.; pareiškėjos sūnus nepateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius (forma PRC907), t. y. apie iki 2014 m. gruodžio 31 d. gautą didesnę nei 50 000 Lt pinigų sumą; nei pareiškėja, nei pareiškėjos sūnus nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realų pinigų perdavimą. Todėl mokesčių administratorius pareiškėjos pajamų ir išlaidų balanse nevertino, pareiškėjos teigimu, paveldėtos ir padovanotos 1 000 000 Lt grynųjų pinigų sumos.
3.2. Pareiškėja 2012 m. sausio 2 d. į AB „DnB bankas“ (dabar – Luminor bank AS) asmeninę sąskaitą įnešė 220 000 Lt piniginių lėšų sumą. Mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti, ar pareiškėja turėjo finansines galimybes disponuoti 220 000 Lt grynųjų pinigų suma, atliko jos pajamų ir išlaidų vertinimą. Šio vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėja tikrinamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2012 m. sausio 1 d., ne banke galėjo turėti 11 729 Lt. Todėl pareiškėja neturėjo finansinių galimybių į banko sąskaitą įnešti 208 271 Lt sumos. Pareiškėja nei patikrinimo metu, nei kartu su skundu VMI, nei su skundu teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių minėtos sumos gavimo aplinkybes. Todėl Kauno AVMI patikrinimo metu pagrįstai pripažino, kad pareiškėja pažeidė GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, nedeklaravo gautos 208 271 Lt pajamų sumos ir nuo jos neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą GPM.
3.3. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos 2012 m. atitinkamais laikotarpiais grynaisiais pinigais patirtos išlaidos 208 271 Lt viršijo gautas pajamas. Išlaidoms (įnešti grynuosius pinigus į banko sąskaitą) panaudotų pajamų kilmės šaltinio pareiškėja patikrinimo metu nepagrindė vienareikšmiškais leistinais įrodymais. Gautų pajamų pareiškėja nedeklaravo metinėse pajamų deklaracijose, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio GPMĮ nustatyta tvarka ir terminu. Nustatytų duomenų visuma (gautų pajamų teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravimas, mokėtino į biudžetą GPM neapskaičiavimas bei nesumokėjimas, mokestiniu laikotarpiu patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas) pagrindžia pareiškėjos realiai gautų pajamų slėpimo faktą, kuris iškreipė tiesioginio apmokestinimo aplinkybes. Todėl mokesčių administratorius patikrinimo metu neteko galimybės nustatyti visų pareiškėjos apmokestinimui reikšmingų faktinių aplinkybių, o tai sudarė pagrindą kaip papildoma įrodinėjimo priemone remtis mokesčių administratoriaus atliekamu įvertinimu (MAĮ 70 str. 1 d.). Mokesčių administratorius, pasirinkęs išlaidų metodą bei siekdamas atlikti kuo išsamesnį pareiškėjos pajamų ir išlaidų tyrimą, patikrinimo metu analizavo trečiųjų asmenų pateiktus duomenis mokesčių administratoriui, VĮ Registrų centro, Lietuvos komercinių bankų ir pareiškėjos pateiktą informaciją apie jos ankstesniais mokestiniais laikotarpiais bei tikrinamuoju laikotarpiu gautas pajamas ir patirtas išlaidas. Mokesčių bazei nustatyti pasirinkti duomenų šaltiniai leido identifikuoti pareiškėjos realiai gautas pajamas ir patirtas išlaidas bei apskaičiuoti mokestinės prievolės dydį, atitinkantį protingumo ir teisingumo kriterijus.
3.4. Pareiškėja 2012 m. gavo 208 271 Lt kitų pajamų, kurių nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytą nedeklaruotą 208 271 Lt pajamų sumą, GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 proc. GPM tarifą, pareiškėjai apskaičiuota mokėtina 31 241 Lt (9 048,02 Eur) GPM suma.
3.5. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos mokestinis patikrinimas pradėtas 2017 m. lapkričio 23 d. pavedimu tikrinti Nr. (7.46)-FR0773-2331, tikrintas laikotarpis – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., darytina išvada, kad patikrinimas buvo atliktas laikantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Ankstesnio laikotarpio pajamų vertinimas atliktas tik siekiant nustatyti piniginių lėšų likutį tikrinamojo laikotarpio pradžioje, tačiau ne siekiant apmokestinti pareiškėją.
3.6. Kauno AVMI, skirdama pareiškėjai baudą, nustatė, kad egzistuoja tiek atsakomybę lengvinančios (pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi), tiek sunkinančios aplinkybės (nustatyti išlaidų ir pajamų neatitikimai, nenustatyti pagrįsti pareiškėjos pajamų šaltiniai, dėl to, apskaičiuojant GPM, taikytos MAĮ 70 str. nuostatos), todėl skyrė vidutinę 30 proc. dydžio baudą. MAĮ nėra numatyta galimybė neskaičiuoti delspinigių už laiku nesumokėtą mokesčių administratoriaus apskaičiuotą mokestį.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje vertinamas VMI sprendimo ir Kauno AVMI sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
6. Teismas nustatė, kad Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjos GPM už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą, 2018 m. balandžio 23 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriuo, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, GPMĮ 6 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 3 dalimi, 27 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai apskaičiavo 31 241 Lt (9 048,02 Eur) mokėtiną GPM. Išnagrinėjusi Patikrinimo aktą ir pareiškėjos pastabas dėl jo, Kauno AVMI sprendimu patvirtino Patikrinimo aktu apskaičiuotą 9 048,02 Eur GPM, papildomai apskaičiavo ir nurodė sumokėti 4 923,63 Eur GPM delspinigius ir 2 714 Eur GPM baudą. Vietos mokesčių administratorius, atsižvelgęs į tiriamojo 2007 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpio metu pareiškėjos ir jos sutuoktinio gautas pajamas ir patirtas išlaidas, išanalizavęs tikrinamojo 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio metu pareiškėjos gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nustatė, jog 2012 m. pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 208 271 Lt. Todėl konstatavęs, kad pareiškėja gavo kitų, su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, papildomą mokestinę prievolę pareiškėjai apskaičiavo už 2012 m. Kauno AVMI, vertindama pareiškėjos pajamas ir išlaidas, joms nepriskyrė 1 000 000 Lt, kuriuos, pareiškėjos teigimu, ji grynaisiais pinigais paveldėjo mirus jos sutuoktiniui ir 2012 m. birželio 30 d. padovanojo sūnui. Vietos mokesčių administratoriaus vertinimu, pareiškėja patikrinimo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių realų paveldėtų piniginių lėšų gavimą iš sutuoktinio. Pareiškėjai dėl Kauno AVMI sprendimo inicijavus mokestinį ginčą, VMI sprendimu patvirtino skundžiamą Kauno AVMI sprendimą. Centrinis mokesčių administratorius, įvertinęs vietos mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realų pinigų perdavimą, sprendė, jog Kauno AVMI pagrįstai pajamų ir išlaidų balanse nevertino 1 000 000 Lt grynųjų pinigų sumos. Taip pat, atsižvelgęs į tai, kad atlikto pajamų ir išlaidų vertinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja tikrinamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2012 m. sausio 1 d., ne banke galėjo turėti 11 729 Lt, o 2012 m. sausio 2 d. ji grynaisiais pinigais į savo banko sąskaitą įnešė 220 000 Lt, padarė išvadą, kad pareiškėja neturėjo finansinių galimybių į banko sąskaitą įnešti 208 271 Lt sumos. Todėl konstatavo, kad Kauno AVMI patikrinimo metu pagrįstai pripažino, jog pareiškėja pažeidė GPMĮ 6 straipsnio1 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, nedeklaravo gautos 208 271 Lt pajamų sumos ir nuo jos neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą GPM.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, ginčydama skundžiamus mokesčių administratoriaus sprendimus, savo reikalavimą juos panaikinti grindžia šiais esminiais argumentais: 1) nagrinėjamu atveju turi būti taikoma MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis; 2) mokesčių administratorius nepagrįstai pajamų ir išlaidų balanse nevertino paveldėtos ir padovanotos 1 000 000 Lt grynųjų pinigų sumos; 3) ji turėjo realias finansines galimybes 2012 m. sausio 2 d. įnešti į savo banko sąskaitą 220 000 Lt piniginių lėšų sumą; 4) mokesčių administratorius nepagrindė GPM ir GPM baudos dydžio.
8. Teismas pabrėžė, kad lingvistinis MAĮ 68 straipsnio 1 dalies aiškinimas suponuoja išvadą, jog šioje normoje įtvirtinto naikinamojo termino skaičiavimo pradžia yra siejama su mokesčių mokėtojo mokestinio patikrinimo pradžia, t. y. su mokestinio patikrinimo pavedimo surašymu (MAĮ 120 str. 1 d.). Byloje mokesčių administratoriaus pateikti įrodymai patvirtina, kad pavedimas tikrinti pareiškėją išrašytas 2017 m. lapkričio 23 d. Taigi mokesčių administratorius turėjo teisę pareiškėjai apskaičiuoti GPM už einamuosius 2017 m. ir penkerius praėjusius, t. y. 2016, 2015, 2014, 2013 ir 2012 kalendorinius metus. Todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius teisėtai atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjos skundo teismui argumentas, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino pradžia sietina su vietos mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo data, yra nepagrįstas.
9. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad pareiškėja nepateikė pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji realiai paveldėjo grynaisiais pinigais 1 000 000 Lt ir juos vėliau padovanojo sūnui. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėja pagal 2012 m. sausio 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, mirus sutuoktiniui, paveldėjo žemės sklypus. Taigi tiesioginis įrodymas, iš kurio būtų galima daryti vienareikšmę išvadą apie paveldėtą grynųjų pinigų sumą, šios įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės nepatvirtina.
10. Teismas, įvertinęs mokesčių administratoriaus byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad 2008 m. sausio 16 d.–2008 m. vasario 14 d. laikotarpiu vykusio pareiškėjos mokestinio tyrimo už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. metu pareiškėjai buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti paaiškinimą apie turto įsigijimą bei pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimą. Pareiškėja 2008 m. sausio 24 d. pateikė paaiškinimą apie turto įsigijimo bei pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimą, kuriame nurodė, jog ji ir sutuoktinis 2003 m. sausio 1 d. ne banke turėjo 138 000 Lt piniginių lėšų, o 2006 m. gruodžio 31 d. – 99 300 Lt. Pareiškėja mokesčių administratoriui pateiktame 2008 m. sausio 24 d. paaiškinime Nr. 1 nurodė konkrečių gautų piniginių lėšų šaltinius – iš brolio gautą kompensaciją už žemę ir motinos slaugymą, investicinių čekių pardavimą, jos ir sutuoktinio rublinius indėlius, pajus, santaupas už augintų gyvulių, paukščių ir kitos produkcijos pardavimą, nuo 1987 m. sausio 1 d. sutuoktinio gautą pensiją ir nuo 1993 m. lapkričio 20 d. pareiškėjos gautą pensiją (I t., b. l. 132–133).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja nepateikė dokumentų ar kitokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos teiginius, kad sutuoktinis paveldėjo ir grynaisiais pinigais iš JAV gyvenusio dėdės gavo 1 000 000 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1993 m. birželio 21 d. rašto Nr. 39N „Gyventojų piniginių pajamų, keičiant laikinuosius pinigus – talonus į litus, deklaravimo tvarka“ 4 punktu, nebuvo pateikta VMI informacija, kad pareiškėjos sutuoktinis ar pareiškėja būtų bankuose keitę pinigų sumą, viršijusią 100 minimalių gyvenimo lygių dydį (3 100 Lt). Nustatyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis mokesčių administratoriui nėra pateikę vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos, kurioje privalėjo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimas, be kita ko, ne bankuose, pinigines lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt. Dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, nedeklaravus ne banke turimų 1 000 000 Lt piniginių lėšų, šiuo turtu negali būti grindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas pripažino, jog byloje nėra pateikti objektyvūs įrodymai, suponuojantys vienareikšmišką išvadą apie tai, kad pareiškėja realiai paveldėjo 1 000 000 Lt pinigines lėšas ir disponavo jomis. Taigi nesant objektyvių duomenų, kad pareiškėja disponavo 1 000 000 Lt piniginėmis lėšomis grynaisiais pinigais, pareiškėjos pateiktas 2012 m. birželio 30 d. palikimo-dovanojimo raštelis, kuriame nurodyta, kad ji paveldėjo 1 000 000 Lt grynaisiais pinigais iš sutuoktinio, kuriuos perleidžia sūnui, vertintinas tik kaip pareiškėjos gynybinės pozicijos išraiška. Todėl teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius, vertindamas pareiškėjos 2007 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu gautas pajamas ir 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu patirtas išlaidas, pagrįstai nevertino 1 000 000 Lt piniginių lėšų sumos.
12. Teismas nurodė, kad, remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog pareiškėja 2012 m. sausio 2 d. į AB „Luminor bank“ (dabar – Luminor bank AS) asmeninę sąskaitą įnešė 220 000 Lt piniginių lėšų sumą. Mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti, ar pareiškėja turėjo finansines galimybes disponuoti tokia grynųjų pinigų suma, atliko pareiškėjos pajamų ir išlaidų vertinimą. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio piniginių lėšų likutis 2006 m. gruodžio 31 d. sudarė 103 260 Lt (75 255 Lt ne banke ir 28 005 Lt banke), o pareiškėja šios aplinkybės neginčija. Šis piniginių lėšų likutis buvo vertintas, atliekant pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamų ir išlaidų analizę už 2007 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Įvertinęs 2007 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pareiškėjos ir jos sutuoktinio gautas pajamas (turėtas pinigines lėšas banke ir ne banke, gautą pensiją, palūkanas už indėlius banke, atkurtas santaupas, pajamas už ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos, nekilnojamojo daikto nuomos pajamas, vienkartinę pašalpą) ir patirtas vartojimo išlaidas pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis bei pareiškėjos į banką įneštas grynųjų piniginių lėšų sumas, nustatė, kad pareiškėjos piniginių lėšų likutis 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 235 245 Lt, iš jų ne banke – 11 729 Lt, banke –223 516 Lt (Patikrinimo akto 2 lentelė). Įvertinęs 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pareiškėjos gautas pajamas (turėtas pinigines lėšas banke ir ne banke, gautą pensiją, palūkanas už indėlius banke, pajamas už ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos, nekilnojamojo daikto nuomos pajamas) ir patirtas vartojimo išlaidas pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis (Patikrinimo akto 3 lentelė), nustatė, kad pareiškėja neturėjo finansinių galimybių 2012 m. sausio 2 d. į banko sąskaitą įnešti 208 271 Lt sumos, nes 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėja ne banke turėjo tik 11 729 Lt. Pareiškėjai nepateikus įrodymų, pagrindžiančių 208 271 Lt piniginių lėšų gavimo šaltinius, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja 2012 m. gavo kitų pajamų iš nenustatytų, mokesčių administratoriui nežinomų, šaltinių, kurias panaudojo įnešdama į banko sąskaitą grynuosius pinigus, tačiau šių gautų kitų pajamų nedeklaravo bei mokėti į biudžetą priklausančių mokesčių nuo šių pajamų neapskaičiavo ir nesumokėjo. Tai lėmė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos mokestinės prievolės, kiek jos yra susijusios su ginčo pajamomis, negalėjo būti apskaičiuotos įprastine ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojusiame GPMĮ bei jį lydinčiuose teisės aktuose numatyta tvarka. Todėl, pareiškėjai nepagrindus ginčo pajamų gavimo šaltinių, mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos mokesčio bazę nustatė, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis.
13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog Kauno AVMI, nustatydama mokėtinos prievolės dydį, nesilaikė protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijų, todėl darė išvadą, kad ji nustatyta tvarka nepaneigė mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių apie jos nesumokėtų mokesčių apimtį ir jų dydį bei neįrodė savo teiginių teisingumo.
14. Teismas pabrėžė, kad iš Patikrinimo akto matyti, jog vietos mokesčių administratorius, pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu nustatęs, jog pareiškėja pažeidė GPMĮ 22 straipsnio 3 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes 2012 m. gavo 208 271 Lt kitų pajamų, kurių nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo bei nesumokėjo GPM, remdamasis GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytu 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, nuo gautos 208 271 Lt pajamų sumos apskaičiavo mokėtiną 31 241 Lt (208 271 Lt x 15 proc.) (9 048,02 Eur) GPM sumą.
15. Teismas sprendė, kad mokesčių administratorius pagrindė pareiškėjai apskaičiuotų GPM ir GPM baudos dydžius. Teismas, vadovaudamasis ginčo teisiniam santykiui aktualiomis teisės normomis (GPMĮ 6 str. 1 d., 22 str. 3 d., 27 str.1 d., 36 str. 2 d., MAĮ 138 str., 139 str.1 d., 140 str.), konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustačius, jog pareiškėja 2012 m. gavo pajamas, kurių GPMĮ nustatyta tvarka nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo mokėtino GPM, mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai šias pajamas – 208 271 Lt – apmokestino GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) nustatyto 15 proc. dydžio pajamų mokesčio tarifu ir apskaičiavo mokėtiną 31 241 Lt (208 271 Lt x 15 proc.) (9 048,02 Eur) GPM sumą. Taip pat mokesčių administratorius, nustatęs GPMĮ pažeidimą, teisėtai ir pagrįstai, įvertinęs pareiškėjos atsakomybę lengvinančias (pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi) ir sunkinančias (nustatyti išlaidų ir pajamų neatitikimai, nenustatyti pagrįsti pareiškėjos pajamų šaltiniai, dėl ko, apskaičiuojant GPM, taikytos MAĮ 70 straipsnio nuostatos) aplinkybes, skyrė vidutinę 30 proc. dydžio 2 714 Eur (9 048,02 x 30 proc.) GPM baudą.
16. Teismas konstatavo, kad vietos mokesčių administratorius išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusi VMI teisingai, vadovaudamasi MAĮ ir teismų praktika, paskirstė įrodinėjimo pareigą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir panaikinti Kauno AVMI sprendimą ir VMI sprendimą.
III.
17. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
18. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš dalies nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde. Pareiškėja papildomai pažymi, kad:
18.1. Teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
18.2. Mokesčių administratorius nesilaikė teisingo apmokestinimo principo, o šališkai siekė apmokestinti pareiškėją, kuri su mokesčių administratoriumi bendradarbiavo ir teikė informaciją. Pareiškėjai yra skaičiuoti delspinigiai pagal MAĮ 98 straipsnio nuostatas, kurie sudaro daugiau kaip pusę priskaičiuotos mokesčių sumos ir yra neprotingai dideli.
18.3. Mokesčių administratorius, pareiškėjai taikydamas sankcijas, nepagrįstai neatsižvelgė į egzistuojančias lengvinančias ir sunkinančiais aplinkybes, kurios neabejotinai galėjo turėti įtakos taikomų sankcijų dydžiui (galbūt skiriant mažesnę nei vidutinio (30 proc.) dydžio baudą). Tai lėmė, kad pareiškėjai buvo paskaičiuota neproporcinga ir nepagrįstai didelė bauda.
18.4. Pareiškėja skunde vieną iš nesutikimo su mokesčių administratoriaus sprendimais argumentų nurodė tai, kad mokesčių administratorius nepagrįstai pajamų ir išlaidų balanse nevertino paveldėtos ir padovanotos 1 000 000 Lt grynųjų pinigų sumos. Kartu su skundu pareiškėja papildomai pateikė naujus įrodymus, t. y. deklaracijas, paskolos sutartis ir paaiškinimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas tik formaliai aptarė pareiškėjos naujai pateiktus duomenis, iš esmės jų nevertindamas.
18.5. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja į AB „DnB bankas“ asmeninę sąskaitą 2012 m. sausio 2 d. įnešė 220 000 Lt piniginių lėšų sumą. Tačiau nei mokestinį patikrinimą atlikęs mokesčių administratorius, nei pareiškėjos skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino esminės aplinkybės, t. y. šių piniginių lėšų į pareiškėjos asmeninę sąskaitą įnešimo datos – sausio 2 d. Kiekvienų metų sausio 1 d. yra nedarbo diena, o piniginės lėšos įneštos vos antrąją naujų metų dieną, taigi visiškai akivaizdu ir logiška, kad į asmeninę sąskaitą įneštos piniginės lėšos yra dar 2011 m. turėtos ir gautos pareiškėjos bei jos sutuoktinio pajamos. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, šias 2012 m. sausio 2 d. į banko sąskaitą įneštas pinigines lėšas traktuojant kaip 2011 m. turėtas ir gautas pareiškėjos pajamas, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio nuostatomis, mokesčių apskaičiavimui arba perskaičiavimui už šias 2011 m. gautas (turėtas) ir vos 2012 m. sausio 2 d. į sąskaitą įneštas pinigines lėšas (pajamas) taikytina senatis, taip kaip mokesčių administratorius senatį pritaikė pareiškėjos 2011 m. vasario 19 d. į kredito įstaigoje esančią jos asmeninę sąskaitą įneštoms piniginėms lėšoms.
18.6. Mokesčių administratorius savo sprendimuose visiškai nepagrindė, kuo remiantis yra apskaičiuotos būtent laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. gautos pajamos (21 993 Lt), patirtos išlaidos (6 916 Lt). Šie paskaičiavimai yra esmingi, būtent nuo šių apskaičiavimų matematinės išraiškos pareiškėjai ir paskaičiuojami GPM bei GPM baudos dydžiai. Mokesčiu administratorius pateikė detalius pareiškėjos pajamų (išlaidų) paskaičiavimus už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (Kauno AVMI sprendimo 3–4 psl.), taip pat apskaičiuotos pajamos ir išlaidos laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (Kauno AVMI sprendimo 5 psl.), nors šie skaičiavimai neturėjo jokios įtakos (vienu atveju buvo pritaikyta senatis, kitu atveju skaičiai net nebuvo panaudoti mokesčių apskaičiavimui). Todėl iš visų atliktų skaičiavimų, taip ir lieka neaišku, kuo remiantis mokesčių administratorius paskaičiavo pajamas ir išlaidas laikotarpį nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o tai sudaro 21 993 Lt pajamas, ir 6 916 Lt išlaidas. Todėl mokesčių administratorius nevykdė savo pareigos pagrįsti apskaičiuotus mokesčius.
Atsiliepimas
19. Atsakovas VMI atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
20. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip atsiliepime į pareiškėjos skundą. Tiek VMI, tiek teismas išsamiai ir motyvuotai išdėstė savo argumentus ir priėmė pagrįstus sprendimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 68-107 „Dėl B. M. K. 2018-07-09 skundo“, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-198, ir minėto Kauno AVMI sprendimo, kuriuo patvirtintas Kauno AVMI 2018 m. balandžio 23 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-163, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Kauno AVMI Patikrinimo aktu pareiškėjai papildomai apskaičiuota sumokėti 9 048,2 Eur gyventojų pajamų mokesčio nuo nustatytos gautos 208 271 Lt sumos už 2012 m. Kauno AVMI sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas, taip pat pareiškėjai apskaičiuota 4 923,63 Eur delspinigių ir paskirta 2 714 Eur bauda. VMI patvirtino Kauno AVMI sprendimo teisėtumą.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavę Kauno AVMI sprendimas ir VMI sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, t. y. pareiškėjai apskaičiuota 9 048,2 Eur GPM, 4 923,63 Eur delspinigių ir paskirta 2 714 Eur bauda teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
24. Pareiškėją apeliacinį skundą grindžia šiomis argumentų grupėmis: 1) 2012 m. sausio 2 d. į banko sąskaitą įneštas pinigines lėšas traktuojant kaip 2011 m. turėtas ir gautas jos pajamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatomis, mokesčių apskaičiavimui arba perskaičiavimui už šias pinigines lėšas (pajamas) taikytinas senaties terminas; 2) mokesčių administratorius nepagrįstai pajamų ir išlaidų balanse nevertino paveldėtos ir padovanotos 1 000 000 Lt grynųjų pinigų sumos (kartu su skundu pareiškėja papildomai pateikė naujus įrodymus (pvz., deklaracijas, paskolas), kurie patvirtina minėtą pareiškėjos disponuotą sumą; 3) mokesčių administratorius savo sprendimuose visiškai nepagrindė, kuo remiantis yra apskaičiuotos būtent šiuo laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. gautos pajamos (21 993 Lt) ir patirtos išlaidos (6 916 Lt); 4) apskaičiuotos delspinigių ir skirtos baudos sumos per didelės. Mokesčių administratorius, skirdamas baudą, neatsižvelgė į egzistuojančias lengvinančias ir sunkinančiais aplinkybes.
25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Pirmiausia pažymėtina, kad mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsniu, t. y. atlikdamas mokesčių apskaičiavimą pagal įvertinimą (be kita ko, taikydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse numatytus metodus), nustatė, kad iš pareiškėjos 2012 m. sausio 2 d. įneštos į banko sąskaitą 220 000 Lt sumos 208 271 Lt suma yra kitos iš nežinomų šaltinių gautos pajamos.
27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų grupės, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog MAĮ 68 straipsnio 1 dalies, pagal kurią mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra siejama ne su mokesčių mokėtojo patikrinimo pabaiga, o su tokio patikrinimo pradžia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143‑214/2009). Mokestinis patikrinimas savo esme yra mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo vykdomo mokesčių apskaičiavimo patikrinimas (MAĮ 2 str. 23 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1431/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos mokestinis patikrinimas pradėtas 2017 m. (I t., b. l. 76), o, kaip minėta, mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėja 2012 m. sausio 2 d. į banko sąskaitą įnešė 208 271 Lt iš nežinomų šaltinių gautų pajamų. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos 208 271 Lt sumos pripažinti pareiškėjos pajamomis anksčiau nei 2012 m. nėra pagrindo, kadangi nenustatyta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja 208 271 Lt gavo ankščiau nei 2012 m. Todėl MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apskaičiuoti GPM nuo 208 271 Lt sumos nebuvo praleistas, nes mokesčių administratorius, mokestinį patikrinimą pradėjęs 2017 m., turėjo teisę apskaičiuoti pareiškėjai mokesčius ir už 2012 m.
28. Atsakydama į antrąjį pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų grupę, teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl įrodymų vertinimo mokestinių ginčų bylose, kuomet, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos neva gautos, paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1345-442/2017).
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė faktinių duomenų ir mokesčių administratorius nenustatė jokių duomenų, kad pareiškėjos sutuoktinis dar 1954 m. buvo iš savo giminaičio gavęs 1 000 000 Lt palikimą, kurį po savo sutuoktinio mirties paveldėjo pareiškėja. Priešingai, mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės (pvz., nei pareiškėjos sutuoktinis, nei pareiškėja neteikė vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą; 2008 m. atlikto mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu galėjo turėti ne daugiau nei 75 255 Lt; paveldėjimo dokumentuose nėra užfiksuota, kad pareiškėja iš sutuoktinio paveldėjo 1 000 000 Lt sumą), kurių pareiškėja neginčija, tik patvirtina, jog negalima daryti išvados, kad pareiškėjos sutuoktinis gavo 1 000 000 Lt palikimo ir pareiškėja tokią sumą mirus jos sutuoktiniui paveldėjo.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai laikė neįrodyta pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad pareiškėja galėjo grynaisiais pinigais 2012 m. birželio 30 d. padovanoti iš savo sutuoktinio paveldėtą 1 000 000 Lt sumą savo sūnui. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja realiai buvo perdavusi 1 000 000 Lt sumą savo sūnui, o byloje esantys duomenys, kurie, pareiškėjos nuomone, galėtų patvirtinti jos perduotą minėtą sumą savo sūnui nėra pakankami tai įrodyti (pvz., 2012 m. palikimo-dovanojimo raštelis dėl 1 000 000 Lt padovanojimo sūnui savaime nepatvirtina, kad pareiškėja tokią sumą turėjo ir ją perdavė sūnui; tai, kad pareiškėjos sūnus turėjo lėšų kitiems sandoriams (pvz., suteikti paskolas), savaime nepatvirtina, jog tokiems sandoriams lėšų turėjo iš motinos padovanotų pinigų; pareiškėjos sūnaus pateikta metinė pajamų deklaracija, kurioje deklaruota tariamai iš motinos gauta 1 000 000 Lt suma, pateikta tik 2017 m. liepos 18 d., jau atliekamų kontrolės procedūrų dėl jo išlaidų ir pajamų neatitikimo metu, nors turėjo būti pateikta iki 2013 m. gegužės 2 d. (GPMĮ 27 str. 1 d.).
31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl trečiosios pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų grupės, pažymi, kad, priešingai nei nurodo pareiškėja, Patikrinimo akto, kuris yra sudėtinė Kauno AVMI sprendimo dalis, 2 lentelėje yra aiškiai pagrįsta, kuo remiantis apskaičiuotos tiek pareiškėjos, tiek pareiškėjos vyro laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. gautos 21 993 Lt pajamos ir patirtos 6 916 Eur išlaidos, t. y. minėtoje lentelėje nurodyti apskaičiuotų pajamų šaltiniai ir konkrečios iš kiekvieno šaltinio gautos pajamos, taip pat nustatytos konkrečios patirtos išlaidos (vartojimo išlaidos), kurios nustatytos pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis. Todėl pareiškėjos argumentas, kad mokesčių administratorius visiškai nepagrindė, kuo remiantis yra apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. gautos pajamos ir patirtos išlaidos, yra niekuo nepagrįstas.
32. Teisėju kolegija dėl ketvirtosios pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų grupės pastebi, kad pareiškėja nurodo tik abstraktaus pobūdžio argumentą, jog apskaičiuoti jai delspinigiai yra neprotingai per dideli, tačiau nepateikia jokių argumentų, kad delspinigiai būtų apskaičiuoti neteisingai. Todėl pareiškėjos nurodytas argumentas, kad apskaičiuoti delspinigiai yra per dideli, nėra pagrįstas pagrindas konstatuoti, kad delspinigiai apskaičiuoti neteisingai.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai buvo paskirta netinkamo dydžio bauda. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), paskyrė vidutinio dydžio baudą (30 proc. papildomai apskaičiuotos GPM sumos). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą (įvertinusi bylos duomenis), laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti tokių lengvinančių aplinkybių, kurios būtų pagrindas skirti mažesnę nei 30 proc. apskaičiuoto GPM baudą. Pareiškėja nevykdė tinkamai pareigos apskaičiuoti ir sumokėti visus mokėtinus mokesčius 2012 m. Mokesčių administratorius, siekdamas tinkamai apskaičiuoti pareiškėjai GPM už 2012 m. turėjo tai atlikti vadovaudamasis MAĮ 70 straipsniu ir Taisyklėmis, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, o tokiu būdu apskaičiuojant mokesčių reikia daug nuoseklaus darbo, pastangų ir laiko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjai paskirtas baudos dydis adekvatus ir proporcingas jo padarytam GPM pažeidimui (t. y. nedeklaruotam, neapskaičiuotam ir nesumokėtam mokesčiui (GPMĮ 27 str. 1 d.).
34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Kartu pabrėžtina, kad teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nevertino Kauno AVMI Patikrinimo akto, kaip savarankiško administracinio akto, teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi šis aktas pats savaime nėra teisines pasekmes sukeliantis individualus teisės aktas, o sudėtinė Kauno AVMI sprendimo, kuriuo Patikrinimo aktas patvirtintas, dalis (MAĮ 132 str.). Nesant pagrindo skundžiama teismo spendimą panaikinti ar pakeisti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos B. M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.