- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1615-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31376-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. B., K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- K. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „BRC Finance“, Luminor Bank, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, BRC Finance, " Luminor bank" AB
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos D. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. B. ir K. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys – K. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI), uždaroji akcinė bendrovė „BRC Finance“, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-37833-1094/2019 dalies dėl bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalijimo; atnaujinus procesą panaikinti 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis dėl nekilnojamojo turto ir įsipareigojimų kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui padalijimo; padalinti K. B. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą - 575/2300 žemės sklypo dalis, ½ buto dalį, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisiant D. B.; D. B. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą - 575/2300 žemės sklypo dalis, ½ buto dalį, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti D. B.; priteisti iš D. B. už jai tenkančią turto dalį K. B. 15 000 Eur kompensaciją, kuri turi būti išmokėta per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; visus įsipareigojimus Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2011 m. sausio 25 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK11/01/39SV po santuokos nutraukimo priteisti šalims vykdyti solidariai; priteisti K. B. iš D. B. 2 500 Eur kompensaciją; priteisti iš K. B. bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo tinkamai išaiškintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau ir - Sutartis) turinys ir sukeliamos pasekmės, todėl ji nesuvokė Sutarties teisinių pasekmių. Pasak pareiškėjos, ji su K. B. buvo sutarę, kad jam lieka namas ir paskola, o jis pareiškėjai iš karto sumokės 15 000 Eur ir suderins su banku, kad pareiškėjos butas būtų atlaisvintas nuo hipotekos. Atsakovas jokių susitarimą atitinkančių veiksmų nesiėmė. Teigia, kad Sutarties faktiškai neįmanoma įvykdyti, reikalinga atnaujinti procesą ir pakeisti jos sąlygas. Pagrindą atnaujinti procesą sudaro naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kurias žinodama pareiškėja nebūtų sudariusi sutarties, o teismas nebūtų jos patvirtinęs dėl esminio vieno iš sutuoktinių ir vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Pasak pareiškėjos, K. B. nevykdo pareigos išregistruoti hipoteką, piktnaudžiauja savo padėtimi. Susiklostė situacija, kad K. B. tenka namas, pareiškėjai tenka piniginė kompensacija, kurios K. B. neketina išmokėti, o asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas yra įkeistas K. B. prievolių įvykdymui ir pareiškėja negali juo disponuoti, priversta nuomotis didesnį būstą, todėl jos padėtis nepagrįstai pasidarė daug blogesnė nei K. B.. Pažymėjo, kad sprendimą pasirašyti sutartį lėmė ir aplinkybė, jog sūnus Sutarties sudarymo metu ketino likti gyventi su tėvu name, tačiau nuo 2020 m. kovo mėnesio jis su tėvu negyvena. Pareiškėjos butas yra vieno kambario, t.y. per mažas gyventi su dviem paaugliais sūnumis. Faktinės bylos aplinkybės paaiškėjo 2020 m. kovo 10 d. K. B. pareiškus, kad jis neketina vykdyti teismo sprendimu patvirtintos sutarties bei 2020 m. balandžio 15 d. K. B. faktiškai uždraudus sūnui naudotis namu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo K. B. prašė atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjams buvo išaiškintos santuokos nutraukimo pasekmės. Teismo patvirtinta sąlyga dėl turto padalijimo yra pakankamai aiški. Pareiškėjas sumokėjo pareiškėjai 2 500 Eur iš 15 000 Eur sumos, nors pagal susitarimą galėtų sumokėti kompensaciją tik po dviejų metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir nėra atsisakęs mokėti kompensacijos. Pareiškėjai sutarties sudarymo metu buvo žinoma, jog suinteresuotas asmuo turi 33 143,49 Eur įsiskolinimą VMI, todėl jis negalėjo pažadėti pareiškėjai, jog galės išregistruoti hipoteką. Kreditorių išieškojimo pirmumo teisė ir po proceso atnaujinimo liktų tokia pati. Sūnus nuo kovo mėnesio buvo pas pareiškėją, nes buvo įvestas karantinas, o K. B. turėjo izoliuotis. Pareiškėja žinojo, jog buvusiam sutuoktiniui tenka vykti į komandiruotes, žinojo, kad vaikas turės dažnai pasilikti pas senelę ar pareiškėją, tačiau nutraukiant santuoką dėl to neprieštaravo. Nurodytos aplinkybės buvusiems sutuoktiniams buvo žinomos santuokos nutraukimo dieną, todėl jos nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Be to, pareiškėja praleido terminą atnaujinti procesą.
4. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos prašymą. Pažymėjo, kad aplinkybės, dėl kurių prašoma atnaujinti procesą, negali būti laikomos naujomis ar turinčiomis esminę reikšmę bylai.
5. UAB „BRC Finance“, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjos D. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo, priteisė suinteresuotam asmeniui K. B. iš pareiškėjos 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš pareiškėjos 875 Eur.
7. Teismas nurodė, jog 2020 m. kovo 10 d. iš K. B. gauta sms negali būti vertinama, kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme; ji nelaikytina rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu, jog K. B. nevykdo, ar neketina vykdyti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties; be to, ši žinutė gauta po sprendimo įsiteisėjimo.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl 15 000 Eur kompensacijos sumokėjimo iš karto po santuokos nutraukimo, ir bankui įkeisto pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto hipotekos išregistravimo. Atkreipė dėmesį, kad Sutartyje nustatyta, jog kompensacija pareiškėjai turi būti sumokėta per dvejus metus nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Šalys sutartyje nenustatė konkretaus kompensacijos mokėjimo grafiko. Pareiškėjai buvo žinomos sutuoktinio finansinės galimybės, todėl ji objektyviai negalėjo tikėtis, jog kompensacija jai bus sumokėta iš karto po santuokos nutraukimo. Teismo vertinimu, negalima laikyti, jog K. B. nevykdo pareigos išregistruoti hipoteką, piktnaudžiauja savo teise, dėl ko pareiškėja negali laisvai disponuoti asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu. Pažymėjo, jog santuokos nutraukimas ir šalių susitarimas vidiniuose santykiuose, jog bankui prievoles vykdys K. B., nepanaikina šalių solidarios atsakomybės bankui ir hipotekos pareiškėjos asmeniniam turtui, ir nesuteikia teisės vienam K. B. spręsti dėl hipotekos išregistravimo pareiškėjos turtui. Teismas nustatė, jog K. B. pareiškėjai 2020 m. kovo 9 d. sumokėjo 1 300 Eur, o 2020 m. birželio 16 d. 1 200 Eur kompensaciją, todėl negalima laikyti, jog K. B. netinkamai vykdo, ar neketina vykdyti šalių sutarties 2.2.7. punkto sąlygas.
9. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad jai nebuvo tinkamai išaiškintos teisinės santuokos nutraukimo sutarties pasekmės ir ji nesuvokė, kas pasidalijama sutartyje, negali būti pagrindu atnaujinti procesą, ar kvalifikuojama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalių sūnaus L. B. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo klausimas nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje. Teismas, atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendė, jog pareiškėjos nurodytu teisiniu pagrindu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu), nėra pagrindo atnaujinti procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Pareiškėja D. B. atskiruoju skundu panaikinti 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-37833-1094/2019 dalyje dėl bendroje dalinėje sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalijimo; atnaujinus procesą panaikinti 2019 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir įsipareigojimo kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc atžvilgiu; padalinti nekilnojamąjį turtą K. B. vardu 2011 m. sausio 18 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 525 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą - 575/2300 žemės sklypo, 1/2 buto, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo paskiriant D. B. ir D. B. vardu 2011 m. sausio 18 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 525 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą - 575/2300 dalis žemės sklypo, 1/2 dalį buto, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo paskiriant D. B.; priteisti iš D. B. už jai tenkančią turto dalį K. B. naudai 15 000 Eur kompensaciją, kuri turi būti išmokėta per 2 (dvejus) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; palikti visus sutartinius įsipareigojimus ir teises pagal K. B. ir D. B. su Nordea Bank Finland Plc (dabartinis Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių), sudarytą 2011 m. sausio 25 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK11/01/39SV, po santuokos nutraukimo K. B. ir D. B. solidariai; priteisti iš D. B. K. B. naudai 2 500 eurų; priteisti iš K. B. bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas neįvertino pareiškėjos prašymo motyvo dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir reikšmės asmens teisių apsaugai.
11.2. Teismas apsiribojo subjektyviu vertinimu tik dėl to, jog pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės jai buvo žinomos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu, nors vertinant objektyviai faktines aplinkybes akivaizdu, jog taip nebuvo ir negalėjo būti.
11.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.53 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma ne formaliai, o visa apimtimi patikrinant, ar sutarties sąlygos nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. Didžiąją dalį pajamų K. B. gauna komandiruotpinigių forma arba grynais pinigais, todėl sutarties sudarymo metu pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad jis pajėgus išmokėti sutartyje numatytą kompensaciją. Pareiškėja negalėjo žinoti, jog K. B. neketina mokėti kompensacijos. Naujai paaiškėjusi aplinkybė, negalimumas priverstinai išieškoti skolą bei prioritetiniai vaikų interesai, į kuriuos teismas visiškai neatsižvelgė, sudaro prašymo atnaujinti civilinį procesą esmę.
11.4. Teismas nenustatinėjo faktinių aplinkybių dėl K. B. realių galimybių išmokėti piniginę kompensaciją. Byloje nėra duomenų, ar jis yra atsiskaitęs su pirmos eilės kreditoriumi, kokio dydžio reikalavimas yra šiuo metu. Kadangi kompensacijos suma gali būti išmokėta tik per itin ilgą ir neprotingą terminą, tokios aplinkybės negalima vertinti tik kaip teismo sprendimo įvykdymo klausimo. Po turto padalijimo pareiškėja neteko nuosavybės teisių į namo dalį, neturi galimybės gauti už tai sutartos kompensacijos ir jos teisės asmeninio turto atžvilgiu yra apribotos K. B. naudai. Teismo sprendimas šalių ginčo neišsprendė, o ženkliai pablogino pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų padėtį, todėl turi būti pakeistas.
11.5. Namas paskirtas natūra tėvui, kad sūnus L., gyvendamas su tėvu, liktų savo namuose, tačiau šis tikslas nebuvo pasiektas, o vaiko gyvenimo sąlygos ženkliai pablogėjo. Civilinėje byloje Nr. e2-26987-1102/2020 priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatant L. gyvenamąją vietą su mama, priteistas laikinas išlaikymas. Pareiškėja su dviem nepilnamečiais vaikais priversta nuomotis būstą, kompensacijos už perduotą turtą, priteisto laikino išlaikymo negauna. Paliekant galioti teismo sprendimą pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės, o teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo K. B. atsiliepime prašo ieškovės D. B. skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Pareiškėja nurodo teismų praktiką, kuri neaktuali šioje situacijoje. Pareiškėja suprato sudarytos sutarties teisines pasekmes ir esmę.
12.2. 2020 m. kovo 10 d. susirašinėjimo išrašas neįrodo, kad K. B. pareiškėjai nurodė, jog neketina mokėti kompensacijos pagal teismo patvirtintą susitarimą. Atsakovas pažymi, kad pagal savo turimas pajamas stengiasi mokėti kompensaciją pareiškėjai. Be to, trumpoji sms žinutė neatskleidžia nei pareiškėjos įrodinėjamos aplinkybės dėl neva esamo susitarimo, jog atsakovas jai įsipareigojo išmokėti kompensaciją anksčiau laiko nei numatyta santuokos nutraukimo dokumentuose, nei, kad atsakovas išregistruos hipoteką nuo pareiškėjai priklausančio buto. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skunde nurodo, kad jai buvo žinomos aplinkybės, jog ji negalės nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą tuo atveju jei jis nemokėtų sutartos kompensacijos. Tačiau pareiškėja vis tiek sutiko santuoką nutraukti tokiomis sąlygomis kokias patvirtino teismas.
12.3. Teismas nepažeidė jokių vaiko ir pareiškėjos interesų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl papildomų dokumentų prijungimo
14. Apeliantė 2020 m. spalio 8 d. pateikė prašymą pridėti papildomus įrodymus – nuotraukas iš skelbimų portalo, kurios, pasak pareiškėjos patvirtina, kad K. B. bylos nagrinėjimo metu ginčo namą nusprendė išnuomoti. Nurodė, kad aplinkybė patvirtina pareiškėjos teiginius, kad ginčo namas K. B. realiai nereikalingas, o susiklosčiusi situacija, kurią teismas ginčijama nutartimi paliko nepakeistą, pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantės prašyme nurodytos aplinkybės tiesiogiai nėra susijusios su skundžiamos nutarties argumentais, kuriuos atskirajame skunde siekia paneigti pareiškėja, juos atsisako priimti ir jų nevertina.
Dėl atskirojo skundo esmės
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.
18. CPK 370 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas nutartimi gali atnaujinti procesą nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, arba procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
19. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino pareiškėjos prašymo motyvo dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir reikšmės asmens teisių apsaugai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde pacituoti kasacinio teismo išaiškinimai dėl proceso atnaujinimo tikslų nereiškia, kad taikant minėtą institutą nebūtina vadovautis CPK įtvirtintomis proceso atnaujinimą reglamentuojančiomis nuostatomis.
21. Pareiškėja prašyme pati nurodė, jog proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, ir jis galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų, kuriuo pareiškėja ir grindė savo prašymą - jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
23. Taigi teismas turėjo nustatyti, ar pareiškėjos prašymas atitinka išvardintas sąlygas. Nagrinėjamu atveju, skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad pareiškėja naujomis aplinkybėmis nurodė tai, jog buvęs sutuoktinis neketina vykdyti patvirtintos sutarties, taip pat tai, kad 2020 m. balandžio 15 d. uždraudė sūnui, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su buvusiu sutuoktiniu, naudotis namu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad aplinkybės dėl sutarties vykdymo negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi jos neegzistavo bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pagal šalių pasirašytą bei teismo patvirtintą Sutartį 15 000 Eur kompensacija pareiškėjai turi būti sumokėta per dvejus metus, taip pat įvertinęs pateiktus įrodymus (įskaitant iš K. B. gautą sms žinutę), sprendė, kad negalima laikyti, jog K. B. netinkamai vykdo ar neketina vykdyti šalių sutarties. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad 2020 m. kovo 10 d. iš susirašinėjimo su K. B. tapo aišku, kad jis jau sutarties sudarymo metu neketino mokėti sutartos kompensacijos, tačiau šio savo teiginio nepagrindė jokiais argumentais, t. y. nenurodė, kokie žinutės žodžiai ar sakiniai, apeliantės manymu, atskleidžia sutuoktinio valią, buvusią sutarties sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo žinutės turiniu, taip pat teismo patvirtinta šalių pasirašyta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, apeliantės argumentą dėl susirašinėjimo vertinimo laiko nepagrįstu.
24. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja skundžiamos nutarties išvadų, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių nutraukiant santuoką buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl 15 000 Eur kompensacijos sumokėjimo iš karto po santuokos nutraukimo ir bankui įkeisto pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto hipotekos išregistravimo.
25. Apeliantė nurodo, kad teismas nenustatinėjo aplinkybių dėl K. B. realių galimybių išmokėti piniginę kompensaciją; pažymi, jog byloje nėra duomenų, ar jis atsiskaitęs su pirmos eilės kreditoriumi, kiek reikalavimas pasikeitė nuo ginčo sutarties sudarymo momento ir kt. Mano, jog aplinkybės, kad kompensacijos suma gali būti išmokėta per itin ilgą ir neprotingą terminą, negalima vertinti formaliai, kaip sprendimo vykdymo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus taip pat vertina kaip deklaratyvius. Visų pirma, teismas vertino pasirašytos sutarties sąlygas, pagal kurias šalys nenustatė konkretaus kompensacijos mokėjimo grafiko. Be to, apeliantė paminėtų motyvų nesieja su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios egzistavo teismo sprendimo priėmimo metu, tačiau nei šalims, nei teismui nebuvo žinomos. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimą proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes turi įrodyti būtent pareiškėjas. Taigi ir šiuo atveju, proceso atnaujinimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes turėtų įrodyti būtent pareiškėja. Apeliantė neįrodinėja, kad atitinkami faktiniai duomenys apie atsakovo kreditorius nebuvo žinomi Sutarties pasirašymo metu ar pan.
26. Atskirajame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į prioritetinius vaikų interesus, nepagrįstai pasisakė, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; teigiama, kad sudarant sutartį turto padalijimo būdas priteisiant namą natūra K. B. buvo susietas su sūnaus faktinės gyvenamosios vietos nekeitimu, o šiuo metu vaiko gyvenimo sąlygos ženkliai pablogėjo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, ir šie argumentai nesusiję su įrodinėtinomis aplinkybėmis, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. Akivaizdu, kad apeliantė nurodo po teismo sprendimo priėmimo pasikeitusias (sutarties vykdymo) aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad šalių sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo klausimas nagrinėjamas kitoje byloje.
27. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011), šis institutas neturi būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).
28. Kiti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
29. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
30. Suinteresuotas asmuo K. B. prašo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas; prie atsiliepimo pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad advokatui už atsiliepimo parengimą sumokėjo 600 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, taip pat į tai, kad prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) nustatytą maksimalų išlaidų dydį, taip pat į jose nustatytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; specialių žinių reikalingumą; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; advokato darbo laiko sąnaudas ir kt. (klausimas dėl proceso atnaujinimo nebuvo sudėtingas, atsiliepimo parengimui nebuvo reikalingos specialios žinios ir pan.), teismas suinteresuoto asmens K. B. prašomų priteisti išlaidų dydį mažina, iš apeliantės K. B. priteistina 300 Eur išlaidų už advokato paslaugas.
31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjai atidėtas 875 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo šioje civilinėje byloje.
32. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
33. Atsižvelgiant į šias nuostatas, teismo nutartimi iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo atidėta žyminio mokesčio dalis iš pareiškėjos nepriteistina, taip pat pareiškėjai (apeliantei) grąžintina už atskirąjį skundą sumokėta 400 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos (apeliantės) D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti pareiškėjai (apeliantei) D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1254 (250 Eur) bei 2020 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu (150 Eur).