Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas LT“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1625-418/2021 pagal pareiškėjos (išieškotojos) nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas LT“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys (skolininkas) E. U., I. U., antstolis S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (išieškotojos) nemokumo administratorės UAB „Talismanas LT“ prašymas dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja (išieškotoja) nemokumo administratorė UAB „Talismanas LT“ kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama nustatyti, kad E. U. priklauso ½ dalis piniginių lėšų gaunamų iš sutuoktinės I. U. darbo santykių. Prašymas priimtas 2021 m. vasario 26 d. ir paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 9 d. 9.00 val. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos prašymas dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, pateiktas 2019 m. vasario 19 d., t. y. praleidus antstolio nustatyta terminą (2021 m. vasario 4 d.), sprendė, kad pareiškėja prarado tokią teisę kreiptis į teismą su prašymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol antstolis pakartotinai nukreips išieškojimą į minėtą turtą (skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas) pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus ir prašymą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

12. Antstolis, vykdydamas jam pavestas funkcijas, vadovaujasi įstatymais ir Sprendimų vykdymo instrukcija. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojos interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005).

13. Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnyje yra numatytas turto dalies nustatymo mechanizmas bei imperatyviai nustatytos pareigos antstoliui. Antstolis, areštavęs bendrą turtą, privalo pasiūlyti išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. Jei per nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš tokio turto nutraukia. Pažymėtina ir tai, kad turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti išieškojimą. Taigi, turto areštas yra skirtas išieškotojo interesams užtikrinti, o juo yra suvaržomos bei apribojamos kitų asmenų teisės. Būtent išieškotojas turi materialinį teisinį suinteresuotumą skolininko turto dalies nustatymu, kadangi tik nustačius konkrečią turto dalį į ją bus galima nukreipti išieškojimą bei teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrame turte nustatymo, kad nebūtų nepagrįstai varžomos kitų asmenų (kitų bendraturčių) teisės apribojus disponavimą visu turtu. Taigi, tik dėl išieškotojo neveikimo atsiranda CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos pasekmės – išieškojimo iš areštuoto turto nutraukimas. Aptariamos pasekmės iš esmės yra sankcija išieškotojui už jo nepagrįstą neveikimą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 667 straipsnyje nurodyti antstolio veiksmai – nutraukti išieškojimą, jeigu nepateikiamas prašymas dėl turto dalies nustatymo, yra antstolio teisė, bet ne pareiga (pvz. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-221-357/2013).

14. Iš byloje esančių ir pateiktos teismui vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-3308-652/2017 dėl 4 000,00 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 4 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko E. U. išieškotojos BUAB „Daureta“ atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Talismanas LT“, naudai. Antstolis, vykdydamas priverstinio vykdymo veiksmus nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su I. U., kuriai mokamas darbo užmokestis VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. S-2020-5296 areštuoti lėšas, areštavo skolininko E. U. sutuoktinės I. U. gaunamas lėšas. Antstolis 2020 m. gruodžio 4 d. patvarkymu Nr. S-2020-5995 pasiūlė išieškotojui iki 2021 m. vasario 4 d. CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Jau minėta, kad pareiškėja dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo kreipėsi į teismą 2021 m. vasario 19 d., t. y. pasibaigus antstolio nustatytam terminui. Tuo tarpu skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien šios aplinkybės pakanka atmesti pareiškėjos reikalavimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

15. Pažymėtina ir tai, kad nors CPK nereglamentuoja CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimo ar pratęsimo klausimo, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tai nėra imperatyvi norma ir suteikia antstoliui teisę nustatyti termino trukmę, per kurią išieškotojas bei bendrosios nuosavybės dalyviai turi kreiptis į teismą dėl turto padalijimo. Taikant specialiųjų ir bendrųjų civilinio proceso normų visumą, daroma išvada, kad antstolis turi teisę nustatyti terminą ir CPK 3 straipsnio 5 dalies pagrindu taikyti įstatymo analogiją bei pratęsti ar atnaujinti jo nustatytą terminą (CPK 77, 78 straipsniai) (Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-864-52/2006, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-221-357/2013). Taigi nors antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo, sistemiškai aiškinant CPK 667 straipsnio nuostatas, ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymas antstolio diskrecijai priskiria teisę nustatyti protingą ir pakankamą terminą kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, vertintina, kad antstoliui suteikta teisė ne tik nustatyti prieš tai minėtą terminą, bet ir esant išieškotojo (reikiamais atvejais bendrosios nuosavybės dalyvių) motyvuotam ir pagrįstam prašymui bei objektyvioms aplinkybėms, šį terminą pratęsti ar atnaujinti (Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-517-124/2012).

16. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja pateikė prašymą praleidusi įstatyme nustatytą terminą, todėl esant tokio pobūdžio aplinkybėms, pareiškėjai kilo neigiamos jos neveikimo pasekmės. Tačiau, spręsdamas termino praleidimo klausimą, teismas privalo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę bei praleidimo priežasčių svarbą, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą. Aptariamu atveju, kaip teisingai ginčijamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pareikšimas dėl skolininko dalies nustatymo paduotas praleidus antstolio nustatytą terminą.

17. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis, nustatydamas tam tikrų veiksmų atlikimo terminus, siekia užtikrinti vykdymo proceso dalyvių procesines teises, o tuo pačiu ir civilinių santykių stabilumą. Todėl jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos įvardytas termino praleidimo priežastis – kreipimasis antstolio nustatytu terminu į teismą, pažeidžiant teismingumo taisykles, objektyviai galima pripažinti svarbiomis, tačiau pirmosios instancijos teismas įstatymą taikė formaliai, ir tokiu būdu paneigė išieškotojos teisę kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo.

18. Kaip dar viena sąlyga terminui atnaujinti yra prašymą teikiančio asmens procesinio elgesio sąžiningumo vertinimas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėja dar 2020 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, tačiau teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo atsisakė priimti ir nurodė, kad ji su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo turi teisę kreiptis į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (civilinė byla Nr. e2VP-756-810/2021). Pareiškėja 2021 m. sausio 13 d. pakarotinai kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, tačiau pareiškėjai nepašalinus nustatytų prašymo trūkumų, teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalių nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (civilinė byla Nr. e2VP-939-558/2021). Minėta, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju dar kartą į tą patį teismą (Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus), kuris yra atsisakęs priimti pirminį pareiškėjo prašymą, su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo pakartotinai kreipėsi 2021 m. vasario 19 d., t. y. pasibaigus antstolio nustatytam procesiniam terminui.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėja terminą prašymui paduoti yra praleidusi (šiuo atveju terminas praleistas 15 dienų), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į praleisto termino trukmę ir aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, galima daryti išvadą, kad terminas praleistas nežymiai. Pažymėtina, kad pareiškėjos praleistas terminas nėra naikinamasis, o kilusios nurodytos procesinio termino praleidimo pasekmės galimai yra neproporcingos.

20. Akcentuotina ir tai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos prašymą jį 2021 m. vasario 26 d. priėmė, t. y. nelaikė, kad pateiktas prašymas turi trūkumų ar / ir jo pagrindu negali būti užvesta civilinė byla. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymo nagrinėjimo iš esmės metu, nustačius, kad pareiškėjos prašymas yra paduotas praleidus antstolio nustatytą procesinį terminą tokiam prašymui paduoti (kaip šiuo atveju), teismas, išnagrinėjęs šį prašymą iš esmės, neturėjo teisinio pagrindo vien dėl šios aplinkybės tokį prašymą atmesti.

21. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir atnaujinti pareiškėjai (išieškotojai) nemokumo administratorei UAB „Talismanas LT“ antstolio nustatytą terminą pateikti teismui prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti pareiškėjai (išieškotojai) nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Talismanas LT“ antstolio nustatytą terminą pateikti teismui prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Pareiškėjos (išieškotojos) nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas LT“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui S. V..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.