Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9298-1019-2019 pagal ieškovės (išieškotojos) V. V. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 2019 m. gegužės 8 d. teismo sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsakovo prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo tenkino ir priteisė atsakovui iš pareiškėjos V. V. 360, 00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

12. 2020 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo A. Š. procesinis dokumentas, pavadintas paaiškinimai dėl pareiškėjos V. V. atskirojo skundo. Šiuose paaiškinimuose išsakomi nesutikimo su atskirojo skundo argumentais, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo įstatymo leidėjas nenumato (CPK 318 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovo A. Š. 2020 m. kovo 5 d. pateiktus paaiškinimus atsisakoma priimti (CPK 335, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės. Skundžiama papildoma nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovui priteisė iš apeliantės (pareiškėjo) bylinėjimosi išlaidas padaręs išvadą, kad atsakovas šias išlaidas patyrė dėl apeliantės procesinio elgesio (netinkamo procesinių pareigų vykdymo). Apeliantė, kvestionuodama jai nustatytą pareigą kompensuoti atsakovui pastarojo turėtas bylinėjimosi išlaidas, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, kadangi vietoje specialiosios normos (CPK 593 str. 5 d.) pritaikė bendrąją teisės normą (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Apeliantės teigimu, logiškai sistemiškai aiškinant CPK 593 str. 1d., 2, 5 dalių nuostatas, matyti, jog proceso šalių patirtos bylinėjimo išlaidos neatlyginamos vykdymo procese. Be to, šios nuostatos aiškinimas nėra kitaip suprantamas ir teismų praktikoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

14. Remiantis CPK 593 straipsnio 1 dalimi, teisme nagrinėjami pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kiti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso. Nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 593 str. 5 d.). Taigi CPK 593 straipsnis, kuriuo remiasi apeliantė atskirajame skunde, reglamentuoja pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vykdomasis raštas (nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo) yra išduodamas dar neprasidėjus vykdymo procesui, kuriame veikia antstolis, skolininkas, išieškotojas. Tik su vykdomojo rašto pateikimu antstoliui vykdyti prasideda vykdymo procesas ir būtent nuo šio momento pareiškimus, nurodytus CPK 593 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjant teisme, šalių bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 646 straipsnis reglamentuoja vykdomojo dokumento išdavimo tvarką ir šiame straipsnyje nėra nuorodos į CPK 593 straipsnį, t. y. vykdomųjų raštų išdavimo tvarka nagrinėjama ne CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl priešingai nei nurodo apeliantė, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiamas remiantis bendromis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklėmis (CPK 94 str.), ką, kaip matyti iš apeliantės skundžiamos papildomos nutarties, pirmosios instancijos teismas ir darė.

15. Apeliantė taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, kurioje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Tačiau pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.).

16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-201-611/2019 faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad dėl skirtingų nagrinėjamos bylos ir apeliantės cituotos Lietuvos Aukščiausiojo teismo bylos faktinių aplinkybių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 pateiktu išaiškinimu nėra pagrindo remtis kaip teismo precedentu. Kaip matyti iš apeliantės akcentuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, buvo nagrinėjamas pareiškėjo antstolio pareiškimas dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, t. y. minėtoje kasacinio teismo byloje vykdomasis procesas, kuriame veikia antstolis, skolininkas, išieškotojas, jau buvo prasidėjęs. Tuo tarpu vykdomasis raštas (nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo), kaip jau minėta, yra išduodamas dar neprasidėjus vykdymo procesui ir vykdomųjų raštų išdavimo tvarka nagrinėjama ne CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apeliantės skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-201-611/2019 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nesutampa, todėl nėra jokio pagrindo taikyti minėto suformuoto teismo precedento.

17. Nepagrįstu laikytinas ir apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, kadangi byloje nebuvo priimtas sprendimas atsakovo naudai, dėl ko pastarasis neįgijo teisės reikalauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

18. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad procesas šioje byloje buvo pradėtas pagal pareiškėjos (išieškotojos) prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimu patvirtintos ir nevykdomos sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių 2.3.6.6 ir 2.7 punktų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-22 išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą. 2019-08-29 atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-08-22 vykdomojo rašto išdavimo. Vilniaus apygardos teismas 2019-10-10 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį (rezoliuciją) panaikino ir grąžino prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. 2019-11-13 teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo, kuriuo nurodoma, jog skolininkas nevykdo 2019-05-08 teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos 2.3.1, 2.3.2, 2.6, 2.7 papunkčių ir prašė išduoti vykdomąjį raštą pagal 2019-05-08 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-9298-1019/2019. Kadangi iš pareiškėjos pateikto prašymo buvo neaišku, dėl kokios sprendimo dalies (ar dėl viso sprendimo) prašoma išduoti vykdomąjį raštą, nes pradiniu prašymu pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 2.3.6.6 ir 2.7 punktų, o 2019-11-13 prašymu nurodė, kad skolininkas nesilaiko 2.3.1, 2.3.2, 2.6, 2.7 papunkčių, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-20 nutartimi nustatė 7 dienų terminą pašalinti prašymo trūkumus – patikslinti prašymą, dėl kurios konkrečiai nevykdomos sprendimo dalies prašoma išduoti vykdomąjį raštą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-20 nutarties patvirtinta kopija pareiškėjos atstovui advokatui E. S. buvo įteikta tinkamai 2019-11-22 (per EPP) (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), tačiau nustatytu terminu pareiškėja 2019-11-20 nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Kadangi teismo nustatyti prašymo trūkumai buvo laikyti esminiais, tačiau per teismo nustatytą terminą pareiškėja neįvykdė pareigos pašalinti procesinio dokumento trūkumus, pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą buvo paliktas nenagrinėtu. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti susidarymo priežastis yra ne Vilniaus apylinkės teismo veiksmai 2019-08-22 išduodant vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-9298-1019/2019 (Vilniaus apygardos teismo 2019-10-10 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. rezoliucija išduoti vykdomąjį raštą buvo panaikinta ir prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžintas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo), kaip kad akcentuoja apeliantė atskirajame skunde, o pačios apeliantės inicijuotas procesas, kurio pabaigą lėmė pačios apeliantės procesinis pasyvumas, pasireiškęs prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo trūkumų teismo nustatytu terminu nepašalinimu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad atsakovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti pareiškėja (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atsiradimui įtakos turėjo pačio atsakovo netinkamas procesinių pareigų vykdymas, byloje nėra.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė vykdant Vilniaus apylinkės teismo 2019-11-19 nutartį pašalinti procesinių dokumentų trūkumus, tačiau remiantis teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.17 p., už dokumentų parengimą, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

21. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjai V. V. pasiūlė iki 2019-11-14 pateikti įrodymus dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų nevykdymo, o atsakovui A. Š. pasiūlė iki 2019-11-14 pateikti atsiliepimą į pareiškėjos V. V. pateiktą prašymą ir įrodymus dėl sutarties sąlygų vykdymo. Vykdydamas minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, atsakovas 2019-11-18 pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos V. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir įrodymus dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų vykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-19 nutartimi nustatė atsakovui terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo trūkumams pašalinti. Vykdydamas šią teismo nutartį, atsakovas ištaisė atsiliepimo trūkumus ir 2019-11-26 pateikė patikslintą atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurį teismas priėmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-19 nutartimi nustatė atsakovui terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo trūkumams pašalinti, nesudaro pagrindą daryti išvados, jog atsakovas neįgijo teisės reikalauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovui 2019-11-26 pateiktus patikslintą atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui jį priėmus, akivaizdu, jog atsakovas patyrė išlaidas už atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimą, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas ir pagrįstai įpareigojo apeliantę kompensuoti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo A. Š. 2020 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktus paaiškinimus atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.