- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- e2YT-3763-922/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00379-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- R. Ž., V. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, valstybės įmonei Registrų centrui
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Ž. ir V. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo, siekdami įregistruoti nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre, prašo nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, t. y. kad jiems: R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė priklauso pastatas - gyvenamasis namas, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pažymėjimas plane -š, 1943 m. statybos, esantis (duomenys neskelbtini), įgyjant juos valdant įgyjamąja senatimi. Nurodo, kad pareiškėjai prieš atsikeldami gyventi į (duomenys neskelbtini) bute. Iki (duomenys neskelbtini) šeimoje susilaukė šešių vaikų, butas mums pasidarė per mažas, todėl nutarė jį parduoti. Pradėjo ieškoti sodybos, kur mūsų šeima galėtų persikelti gyventi po buto pardavimo. Kadangi jų šeimoje augo nepilnamečiai vaikai, pradedant buto pardavimo procedūrą, kreipėsi dėl teismo leidimo gavimo, o Varėnos rajono savivaldybės socialinės paramos skyriuje buvo pasakyta, kad privalo užtikrinti vaikams kitą gyvenamąją vietą, siekti sudaryti naujo būsto įsigijimo sutartį. Norimą pirkti sodybą rado toje pačioje (duomenys neskelbtini) kaime. Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas kaip išsiaiškino, priklausė V. S., gim. (duomenys neskelbtini), su juo pradėjo tartis dėl pastatų pirkimo. Su V. S. sutarė, kad visą sodybą, t. y. gyvenamąjį namą ir kitus statinius (ūkinius pastatus) pareiškėjai nupirks už 2 500 litų (724,05 eur) ir dar sumokės jo buvusią 750 litų (217,22 eur) skolą už suvartotą elektros energiją. Su V. S. 1999 m.pabaigoje sudarė sutartį, kad pirks jam priklausantį gyvenamąjį namą, su ūkiniu pastatu. Be to, 2000 m. spalio 30 d. sudarė ir notarinį susitarimą dėl rankpinigių, kurio registro Nr. 8082V. Susitarimo dėl rankpinigių sudarymo dieną V. S. sumokėjo 1 300 litų (376,51 Eur) ir jam mums perdavus gyvenamojo namo ir ūkinio pastato raktus faktiškai persikėlė gyventi į nupirktą sodybą (nuo (duomenys neskelbtini)) . Iki 2000 m. gegužės 1 d., kaip ir buvo sutarta rankpinigių sutartimi, V. S. sumokėjo likusią sumą, t. y. 1200 litus (347,54 eur). Apmokėjo ir V. S. skolą už suvartotą elektros energiją. Visiškai atsiskaitę su pardavėju V. S. kaip teisėti gyvenamojo namo ir kitų statinių įgijėjai, pareiškėjai su visa šeima apsigyveno įgytuose namuose. Tuo metu faktiškai įgijo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, pradėjo juos naudoti ir valdyti kaip savo turtą. Nekilnojamojo turto perleidėjas V. S. nuolat žadėjo įforminti turto perdavimą. Notarinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pareiškėjai tuo metu negalėjo sudaryti, nes jų nuosavybėn įgyti pastatai nebuvo įregistruoti nuosavybės teise, nebuvo sudarytos žemės ir pastatų kadastrinių matavimų bylos. V. S. vis žadėjo įregistruoti turtą ir sudaryti notarinę sutartį. Nors nekilnojamojo turto pardavėjas V. S. iki šiol nesutvarkė visų nuosavybės teisės perleidimo ir įregistravimo formalumų, mes turtu naudojomės netrukdomai ir niekas dėl turto naudojimo, valdymo mums nereiškė jokių pretenzijų. 2009 metais V. S. buvo pradėjęs tvarkyti žemės sklypo kadastrinius matavimus, UAB “Vilniaus hiroprojektas” buvo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas, žemės sklypo planas M 1:500 (pridedama), tačiau daugiau V. S. jokių pastatų teisinės registracijos veiksmų neatliko. (duomenys neskelbtini) mirė V. S., o pastatų teisinės registracijos mūsų nuosavybėn dokumentai taip ir nebuvo sutvarkyti. Mirus V. S. su inžiniere D. T. sutarė, kad būtų sudaryta mums faktiškai priklausančių statinių kadastrinių matavimų byla. Vėliau, t. y. 2018-05-11 UAB “Dzūkijos matininkas” užsakė ir žemės sklypo kadastrinius matavimus (sąskaita faktūra Nr. 42 ir pinigų priėmimo kvitas pridedami). Nors pareiškėjai atliko nurodytus kadastrinius matavimus, dokumentų, kad būtų įregistruota jų nuosavybė minėtiems statiniams viešajame registre nepakanka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriame nurodo, kad teismui nustačius, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos, reikalingos įgyjamosios senaties fakto nustatymui, valstybės įmonė Turto bankas pareiškimui neprieštaraus. Pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centras atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą jų nurodytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaravo, pareiškimo tenkinimo ar atmetimo klausimą paliko spręsti teismui savo nuožiūra,
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjai gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų nurodomi nekilnojamieji daiktai, kuriems prašoma nustatyti valdymo įgyjamąja senatimi faktą, ar tų daiktų daiktinės teisės (nuosavybė, valdymas ar kitos) kada nors buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Kol kas 2018-03-26 yra atlikti tik statinių kadastriniai matavimai, atitinkamai yra tenkinamos pirmoji ir antroji įgyjamosios senaties nustatymo sąlygos. Byloje pateiktas 2000 m. spalio 30 d. sudarytas notarinis susitarimas dėl rankpinigių, kurio registro Nr. 8082V, kuris patvirtina, kad Susitarimo dėl rankpinigių sudarymo dieną pareiškėjai turto perleidėjui V. S. sumokėjo 1 300 litų (376,51 Eur), t. y. šis rašytinis dokumentas patvirtina, jog pareiškėjai faktiškai įsigijo būstą, kuriame šiuo metu gyvena su ketinimais įtvirtinti sandorį pagal visus teisės aktų reikalavimus. Dokumentų sutvarkymas priklausė ne tik nuo pareiškėjų, bet dar ir nuo (duomenys neskelbtini) mirusio turto perleidėjo, ankstesnio turto valdytojo V. S. veiksmų. Kadangi būstas, kuriuo pareiškėjai naudojasi, niekada neturėjo teisinės registracijos, pareiškėjai dėl objektyvios priežasties neturi ir nėra pateikę pagal teisės aktų reikalavimus įformintų šių statinių nuosavybės įgijimo dokumentų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kadangi pareiškėjai nekilnojamuosius daiktus įgijo teisėtai ir juos valdo sąžiningai, atvirai ir nepertaukiamai, teismas daro išvadą, kad yra tenkinamos trečioji, ketvirtoji, penktoji ir šeštoji įgyjamosios senaties nustatymo sąlygos. Pagal byloje esančias aplinkybes, pareiškėjai R. Ž. ir V. Ž. sodybą valdė kaip savą, atitinkamai yra tenkinama septintoji įgyjamosios senaties nustatymo sąlyga. Pareiškėjai nekilnojamuosius daiktus valdo jau daugiau kaip 10 metų (pagal byloje nustatytas aplinkybes nuo (duomenys neskelbtini)), atitinkamai yra tenkinama aštuntoji iš aštuonių būtinųjų įgyjamosios senaties nustatymo sąlygų.
Teismui nėra pagrindo laikyti pareiškėjus nesąžiningus, jiems siekiant įgyti nuosavybės teisę į turtą, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra kitų nustatytų suinteresuotųjų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėjus į jų valdomus nekilnojamuosius daiktus (CK 4.70 straipsnis). Pareiškėjams pradėjus nepertraukiamai valdyti sodybą (jiems su šeima apsigyvenus), ją pagerinus (2009 m. įrengtas vandens gręžinys), jie pagrįstai buvo įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių į šiuos statinius negu jie. Per visą statinių valdymo laikotarpį, t. y. beveik 20 metų, niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl pareiškėjų valdomos sodybos ir niekas nebandė įgyvendinti savo teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus.
Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti daiktų valdymo įgyjamąja senatimi faktą, t. y., faktą, jog R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būdami sutuoktiniais įgyjamosios senaties pagrindu įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į šiuos statinius (registro Nr. (duomenys neskelbtini)): pastatą - gyvenamąjį namą, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.