Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų neįvykdymą, suinteresuoti asmenys – A. N., L. V., V. M., D. N., T. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis Darius Jonaitis kreipėsi į teismą, prašydamas skirti skolininkei A. N. 300 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, t. y. nuo reikalavimo įteikimo dienos 2018 m. kovo 10 d. iki reikalavimo įvykdymo dienos – 2018 m. kovo 22 d., išieškotojų L. V., V. M., T. M. naudai. Nurodė, kad 2018 m. kovo 7 d. skolininkams A. N. ir D. N. buvo išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą bei reikalavimas įvykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį. Reikalavimas įteiktas A. N. 2018 m. kovo 10 d. 2018 m. kovo 15 d. surašytas aktas, kad antstolio padėjėja su ieškovo atstovu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), tikslu užfiksuoti galimybę naudotis ginčo keliu, einančiu per atsakovų sklypus. Nustatyta, jog kelio pradžioje bei viduryje yra išverstos didelės smėlio krūvos, ant kelio guli didelis akmuo, jis yra nepravažiuojamas, todėl naudotis keliu nėra galimybės. Akte nurodytos aplinkybės užfiksuotos fotonuotraukose. 2018 m. kovo 22 d. gautas išieškotojo pranešimas, kad smėlio krūvos išlygintos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, - paskyrė A. N. vienkartinę 100 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą.Teismas nustatė, kad nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ją vykdančio antstolio reikalavimų nevykdymas, tapęs teisiniu pagrindu skirti baudą, paaiškėjo antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus - 2018 m. kovo 7 d. patvarkymu priėmus teismo nutartį vykdymui bei 2018 m. kovo 15 d. surašius aktą. Pasisakydamas dėl baudos dydžio, teismas pažymėjo, kad baudos skyrimas už kiekvieną pažeidimo dieną neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei sukeltų neproporcingas pasekmes. Skirtinos baudos dydį teismas nustatė atsižvelgęs į tai, jog atsakovė antstolio reikalavimą įvykdė 2018 m. kovo 22 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas nepareikalavo iš skolininko atsiliepimo ir pareiškimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, dėl netinkamų procesinės teisės normų taikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Iš naujo nagrinėdamas bylą teismas turi pareikalauti atsiliepimo iš skolininko ir paskirti pareiškimo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Nesutiktina su teismo nustatyta aplinkybe, kad skolininkė nesilaikė jai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir jas pažeidė ir kad pažeidimas tęsėsi iki 2018 m. kovo 22 d. Nagrinėjant antstolio 2018 m. kovo 26 d. pareiškimą, teismui turėjo būti žinomos visos aplinkybės, susijusios su šalių veiksmais, patvirtintais dokumentais dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. Teismas neišsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes. Į bylą 2018 m. kovo 19 d. buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl 2018 m. vasario 9 d. nutarties įvykdymo su nuotraukomis, įrodančiomis, kad visą laikotarpį, už kurį teismas nepagrįstai paskyrė baudą, atsakovai naudojosi iki jų žemės sklypų esančiu privažiavimu. Teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovo V. M. 2018 m. kovo 21 d. pateiktas 2018 m. kovo 20 d. nuotraukas, patvirtinančias, kad smėlio krūvos ginčo teritorijoje nėra. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas tęsėsi iki 2018 m. balandžio 22 d. – šią dieną antstolis gavo pranešimą iš išieškotojo apie smėlio krūvos išlyginimą. Antstolis Darius Jonaitis atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą, įvertino visas aplinkybes, prie prašymo priimti vykdomąjį dokumentą 2018 m. kovo 6 d. pridėtus papildomus įrodymus. Prie 2018 m. kovo 19 d. skundo pateiktų nuotraukų nėra galimybės fiksuoti kaip tinkamai pateiktų įrodymų, kadangi nėra nurodyta nuotraukų atlikimo data bei kas jas fiksavo. Antstolio padėjėja kelią tikrino 2018 m. kovo 15 d., o Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM patikrinimo aktą surašė 2018 m. kovo 30 d., nuotraukos atliktos 2018 m. kovo 28 d., kai smėlio krūvos buvo išlygintos. Išieškotojas apie tai informuotas 2018 m. kovo 22 d.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliantė prie atskirojo skundo pateikė rašytinius įrodymus, susijusius su nagrinėjama byla bei atskirojo skundo pagrindimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl papildomi įrodymai priimami.Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi skyrė suinteresuotam asmeniui baudą už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 buvo išaiškinta, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka. <..> Teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai. Teisėjų kolegija šioje nutartyje taip pat išaiškino, kad ir tais atvejais, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžių formą, pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą. <...> Kadangi teismo sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio, tai reiškia, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol sprendimas yra neįvykdytas, <...> šį faktą teismas turi aiškintis kiekvienu atveju gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą dėl baudos taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas antstolio Dariaus Jonaičio prašymą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos, skolininkei nepranešęs apie antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo gavimą teisme bei jos teisę pateikti atsiliepimą ir taip pažeisdamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, reiškiantį, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.Kadangi apeliantė šia aplinkybe grindžia savo atskirąjį skundą, toks pažeidimas yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas) ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl nurodytų civilinio proceso teisės normų pažeidimo ir netinkamo taikymo, neturi teisinės reikšmės kiti apeliantės argumentai, dėl kurių teismas nepasisako. Taip pat nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. N. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį ir perduoti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei A. N. pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.