- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- eAS-386-1062/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01145-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Ramutė Ruškytė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ambertonas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas UAB Ambertonas
- Trečiasis asmuo
- VŠĮ "Žaliasis taškas"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ambertonas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ambertonas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo: viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“) dėl aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ambertonas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. balandžio 3 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VR-19.3-2, 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 ir 2018 m. kovo 27 d. atsakymą Nr. (38-19)-VR-1.7-2294.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti atsakovo 2018 m. vasario 23 d. rašto Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2018 m. balandžio 20 d. paskaičiuoti ir sumokėti už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, vykdymą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla. Paaiškino, kad papildomos mokestinės prievolės, kurios buvo nepagrįstos ir kurias jis ginčijo, jam sukeltų neigiamas finansines pasekmes ir sunkumus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Ambertonas“ skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 ir 2018 m. kovo 27 d. atsakymą Nr. (38-19)-VR-1.7-2294, priėmė skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VR-19.3-2.
Teismas nustatė, jog ginčijamu Departamento 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 pareiškėjas informuotas apie Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VR-19.3-2, kuriuo buvo patvirtintas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Žaliasis taškas“ patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-63, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui išrašyti patvirtinimai buvo netekę galios. Jis taip pat informuotas apie pareigą apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, atsižvelgiant į patvirtinimų nebegaliojimą. Taigi, jam teisines pasekmes sukėlė būtent 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2, o skundžiamas 2018 m. vasario 23 d. raštas Nr. (38-19)-9VR-1.7-1497 buvo tik informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis jam teisinių pasekmių ir negalintis būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Todėl teismas atsisakė priimti skundo reikalavimą panaikinti Departamento 2018 m. vasario 23 d. raštą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Atitinkamai nenagrinėtas ir reikalavimo užtikrinimo priemonės – Departamento 2018 m. vasario 23 d. rašto Nr. VR-19.3-2 galiojimo sustabdymo – klausimas.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2018 m. kovo 27 d. atsakymu Nr. (38-19)-VR-1.7-2294 pareiškėjui suteikė informaciją apie 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akto Nr. VR-19.2-63 ir 2018 m. vasario 22 sprendimo Nr. VR-19.3-2 kopijų pateikimą bei pagrindus ir motyvus, kodėl pareiškėjui buvo adresuotas Departamento 2018 m. vasario 23 d. raštas Nr. (38-19)-VR-1.7-1497. Konstatuota, kad Departamento 2018 m. kovo 27 d. atsakymas taip pat buvo informacinio pobūdžio, teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, todėl negalėjo būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, reikalavimą panaikinti Departamento 2018 m. kovo 27 d. atsakymą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Teismas priėmė skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VR-19.3-2, nes šis atitiko ABTĮ keliamus reikalavimus.
III.
Pareiškėjas UAB „Ambertonas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jo skundo dalį dėl atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 23 d. rašto Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 panaikinimo ir paliktas nenagrinėtu reikalavimo užtikrinimo priemonės – atsakovo 2018 m. vasario 23 d. rašto Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 galiojimo sustabdymo – klausimas, panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti atsakovo 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, ir sustabdyti šio rašto vykdymą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla.
Pareiškėjo nuomone, iš Departamento 2018 m. vasario 23 d. rašto Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 turinio matyti, jog juo Bendrovei ne tik pateikiama informacija apie 2018 m. vasario 22 d. sprendimo priėmimą VšĮ „Žaliasis taškas“ atžvilgiu, bet ir, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 papunkčiu, įpareigojama iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pareiškėjas sutinka, kad 2018 m. vasario 22 d. sprendimo priėmimas lėmė 2018 m. vasario 23 d. rašto priėmimą. Tačiau būtent 2018 m. vasario 23 d. rašte yra jam skirtas viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymas, kuriuo jis įpareigojamas iki konkrečios datos apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis – pareiškėjas iki 2018 m. vasario 23 d. tokios prievolės neturėjo. Vadinasi, pastarasis raštas jam sukelia teisines pasekmes. Nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir iki 2018 m. balandžio 20 d. nesumokėjus apskaičiuoto mokesčio, pareiškėjas liktų neįvykdęs jam numatytos prievolės, o atsakovas įgytų teisę reikalauti šią prievolę įvykdyti priverstiniu būdu. Iki 2018 m. balandžio 20 d. priverstinai sumokėtas papildomai apskaičiuotas aplinkos taršos mokestis pareiškėjui lemtų sunkiai pakeliamą papildomą finansinę naštą ir galbūt ilgalaikes finansinio nestabilumo pasekmes. Be to, Bendrovė negali atsakyti ir jai negali kilti teisinės pasekmės dėl kitų juridinių asmenų galbūt padarytų teisės pažeidimų. Tai, kad buvo panaikinti pareiškėjui išduoti patvirtinimai dėl atliekų sutvarkymo, leidžia teigti, jog atsakovas nustatė, jog jo perduotos atliekos nebuvo sutvarkytos. Tokios nesutvarkytos pakuočių atliekos turėtų būti grąžintos pareiškėjui, kad šis galėtų sudaryti naują sutartį dėl atliekų tvarkymo ir, perdavęs jas tvarkyti kitam subjektui, galėtų pasinaudoti mokesčio lengvatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė, kad būtų panaikintas atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2, 2018 m. vasario 23 d. raštas Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 ir 2018 m. kovo 27 d. atsakymas Nr. (38-19)-VR-1.7-2294, taip pat būtų taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas atsakovo 2018 m. vasario 23 d. rašto Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 vykdymas iki bus išnagrinėta ši administracinė byla.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo dalį, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti atsakovo 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 ir 2018 m. kovo 27 d. atsakymą Nr. (38-19)-VR-1.7-2294, atitinkamai nenagrinėjo ir prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas nesutiko su tokia teismo nutartimi ir tvirtino, kad jo skundo dalis dėl atsakovo 2018 m. vasario 23 d. rašto Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 panaikinimo turėtų būti priimta, šio rašto atžvilgiu turėtų būti taikyta jo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015). Taigi, šiuo atveju pirmiausiai būtina nustatyti, ar ginčijamas aktas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.
Departamentas 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (28-19)-VR-1.7-1497 (b. l. 8) pareiškėją informavo, kad jis 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ Bendrovei išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą, išrašyti patvirtinimai nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekusiais galios; vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 punktu, pareiškėjo prašyta iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis raštas pareiškėjui jo nurodytų teisinių pasekmių nesukelia. Šiuo raštu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, jis neapsprendžiama pareiškėjo, kaip mokesčio mokėtojo, mokestinių prievolių apimties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir kitų analogiško pobūdžio raštų atžvilgiu (žr., pvz., 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-164-520/2018, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-165-525/2018, 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-160-520/2018).
Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, mokesčių mokėtojui netikslinant (atsisakius patikslinti) deklaraciją, mokesčių administratorius, siekdamas paneigti mokesčio mokėtojo pateiktos deklaracijos duomenų teisingumą, privalo atlikti mokestinį patikrinimą ir priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskaičiuoti mokesčius (žr., pvz., 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-602/2017). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs vertinimą dėl mokesčio administratoriaus veiksmų, kai mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas netinkamai užpildo deklaraciją (žr., pvz., 2016 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-858/2016, 2017 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-33-438/2017), kuris suponuoja, kad ir tokiais atvejais yra atliekamas mokestinis patikrinimas, užbaigiamas sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriame apskaičiuojami ir nurodomi sumokėti mokesčiai. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomos teisinės pasekmės, kurias jis sieja su Departamento 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (28-19)-VR-1.7-1497, kils / gali kilti iš kitų būsimų Departamento vykdomų administracinių procedūrų. Tiesioginę įtaką atitinkamiems Departamento veiksmams, pavyzdžiui, mokestiniam patikrinimui, mokestinės nepriemokos apskaičiavimui, jos išieškojimui, turi ne minėtas raštas, o Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Departamento 2018 m. vasario 23 d. rašto Nr. (28-19)-VR-1.7-1497 panaikinimo.
Dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti atsakovo 2018 m. vasario 23 d. rašto Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 vykdymą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla – teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Atsisakęs priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Departamento 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės klausimo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ambertonas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.