Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-05-06 · Civilinė byla Nr. e2-3380-592/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-06
Bylos Nr.
e2-3380-592/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36607-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
P. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3380-592/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36607-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui P. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2143,17 Eur negrąžintą kreditą, 134,42 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gruodžio 5 d.), 15 proc. palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2143,17 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 878,58 Eur tarpininkavimo mokestį, 10,98 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. liepos 23 d., iki kreipimosi į tesimą dienos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K706955311, kuria atsakovui buvo suteiktas 2712 Eur kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 672,36 Eur palūkanų, 131,99 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2021 m. rugsėjo 22 d. Atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė.

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus paliekant atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K706955311, kuria atsakovui buvo suteiktas 2712 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 672,36 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 15 proc.), 131,99 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2021 m. rugsėjo 22 d. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl ieškovė 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovui siųstu pranešimu sutartį nutraukė. Ieškovės teigimu, atsakovas liko jai skolingas 2143,17 Eur negrąžinto kredito, byloje duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino ieškovei visą kreditą, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl negrąžinto kredito

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei visą kreditą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2143,17 Eur negrąžinto kredito dalis.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 134,42 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos 2019 m. gruodžio 5 d., bei 15 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2143,17 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Pagal šalių sudarytos sutarties bendrąsias sąlygas (1.16 punktą) palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas bendrovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju sutartimi šalys sulygo dėl 15 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (bendrųjų sąlygų 1.16 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punkte nustatyta, kad sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovei jos suteikto kredito bei nemokėjo sutartimis sulygtų palūkanų, ieškovės reikalavimai priteisti jai iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir tenkintini (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpininkavimo mokesčio

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 878,58 Eur tarpininkavimo mokestį.

Į bylą pateiktų sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) 5.3.1 punktas numato, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (šiuo atveju – 3,90 proc.); ir 2) 5.3.2 punktas, pagal kurį tarpininkavimo mokestis sudaro 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt ) eurų.

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

Kredito sutarties 5.4 punktas numato, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu.

Sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 d., nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Pagal kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), o kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos tarpininkavimo mokesčiu be nuolaidos, nesikeičia.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Sąžiningumo aspektu vertinant šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies (išskaičius mokesčio dalį su nuolaida – 131,99 Eur) atsižvelgtina į tai, kad ieškovės reikalaujama suma akivaizdžiai viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį, todėl reiškia neproporcingai didelę, be to, imperatyvių Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią, atsakovo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 131,99 Eur. Tokia pati tarpininkavimo mokesčio suma yra nurodyta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą (13 x 3,66 Eur + 23 x 3,67 Eur). Nors standartinėje informacijoje, nurodant palūkanų ir kitų mokesčių mokėjimo tvarką yra paminėtas ir tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida, tačiau išsamesnės informacijos apie šio mokesčio dydį nėra pateikta.

Sutartyje nėra aiškiai nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka, ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nebuvo galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Akivaizdu, kad neturėdamas pakankamai informacijos, atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jo poreikius ir finansinę būklę, taip pat numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Teismo vertinimu, tokia sutartyje numatyta tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti pripažįstama kaip aiški ir suprantama vartotojui, todėl laikytina nesąžininga.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto ir jo papunkčių sąlygos, 5.4 ir 5.14 punkto sąlygos, taip pat jas papildančios sutarties specialiosios dalies sąlygos, išdėstytos skiltyje „Tarpininkavimo mokestis“, tiek, kiek jos susijusios su tarpininkavimo mokesčiu „be nuolaidos“ apskaičiavimu ex officio pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis), todėl negali būti taikomos, o vadovaujantis jomis pareikšti reikalavimai atsakovui atmestini. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-775-854/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-770-854/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju sutarties specialiosiose sąlygose aiškiai nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 131,99 Eur. Kaip minėta, tokia pat informacija buvo pateikta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, išdėstant įmokų mokėjimo grafiką. Kaip matyti iš sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto, ieškovė, sudarydama sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t.y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Be to, šalių aiškiai aptartas tarpininkavimo mokesčio dydis (131,99 Eur) atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

Minėta, kad 131,99 Eur suma buvo išdalinta 36 mėnesiams ir įtraukta į atsakovui pateiktą mokėjimo grafiką, pavadinant preliminariu tarpininkavimo mokesčiu, kaip dalis bendros kas mėnesį mokėtinos įmokos sumos. Iš ieškovės pateiktos lentelės apie atsakovo atliktus mokėjimus matyti, kad atsakovas yra sumokėjęs devynias kasmėnesines įmokas, taip pat sumokėjęs 33,07 Eur tarpininkavimo mokesčio. Taigi iš ieškovei priklausančio tarpininkavimo mokesčio (131,99 Eur) minusuotina 33,07 Eur suma, kurią atsakovas yra sumokėjęs ieškovei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 98,95 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Dėl kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10,98 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. liepos 23 d., iki kreipimosi į tesimą dienos. Šios palūkanos atlieka kreditoriaus minimalių nuostolių, kylančių skolininkui laiku ir tinkamai nevykdant savo sutartinių prievolių, kompensavimo funkciją. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Įvertinus tai, kad iš atsakovo priteista 98,95 Eur tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas netenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (2376,54) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. gruodžio 18 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 75,04 proc. reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistina 237,88 Eur bylinėjimosi išlaidų ((71 Eur žyminis mokestis + 246,01 Eur išlaidos už advokato pagalbą) x 75,04 proc.).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 9,38 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis 2018 m. rugsėjo 19 d. tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. K706955311 sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio, viršijančio 131,99 Eur, apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2143,17 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų 17 ct) negrąžintą kreditą, 134,42 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių eurų 42 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 98,95 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 95 ct) tarpininkavimo mokestį, 15 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2143,17 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gruodžio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2376,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 237,88 Eur (dviejų šimtų trisdešimt septynių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,38 Eur (devynių eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas