- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- I1-1046-402/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03093-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvęs pavadinimas iki 2023-01-01 reorganizacijos Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022-06-14 iki 2022-11-14, atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN 3 ame sektoriuje, maudantis duše du kartus per savaitę nebuvo užtikrintas privatumas, nes dušų čiaupai (galvutės) neatskirti pertvaromis, kabinomis. Dėl minimalaus privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo jautė nepatogumus, diskomfortą, psichologinį sutrikimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 6-10) nurodė, jog dušo patalpos yra aprūpintos inventoriumi pagal galiojančius teisės aktus. Sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog dušo patalpose, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, pertvaros tarp dušo galvučių nebuvo įrengtos, tačiau 2022 m. spalio 1-14 dienomis visose nuteistųjų dušinėse įrengė matomumą ribojančias pertvaras tarp maudymosi vietų. Privatumo užtikrinimo klausimas bendrojo naudojimo dušinėse išspręstas. Akcentavo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų išgyvenimų, dvasinių kančių, fizinio skausmo nesikreipė, nepateikė į bylą duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ar kad sąmoningai siekė jam sukelti dvasinį sukrėtimą, skriaudą. Prašė skundą atmesti arba pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2022-06-14 iki 2022-11-14 pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, t. y. neužtikrinto privatumo naudojantis dušu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas žalą kildina iš to, jog Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas. Pareiškėjas teigia, kad dušo patalpoje neįrengtos pertvaros, dėl to pareiškėją galėjo stebėti kiti asmenys. Pažymėjo, jog dušu naudojosi du kartus per savaitę.
Atsakovės atstovas pripažino, kad dušo patalpose pertvaros nebuvo įrengtos, pažymėjo, kad teisės aktai nenumato prievolės tokias pertvaras įrengti. Pažymėjo, kad 2022 m. spalio 1-14 dienomis visose nuteistųjų dušinėse įrengė matomumą ribojančias pertvaras tarp maudymosi vietų. Privatumo užtikrinimo klausimas bendrojo naudojimo dušinėse išspręstas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Pažymėtina, kad atsakovės atstovas savo veiksmų teisėtumą sieja tik su tuo argumentu, jog teisės aktai neįpareigoja įrengti dušo pertvarų, tačiau nurodomas teisės aktas yra paties Kalėjimų departamento priimtas įsakymas, o ne kitų valdžios institucijų vykdytinas teisės aktas. Tai reiškia, kad vykdydamas pozityvią pareigą užtikrinti kaliniams minimalų privatumą Kalėjimų departamentas gali atitinkamus reikalavimus numatyti savo priimtuose teisės aktuose ir nėra priklausomas nuo kitų valdžios institucijų. Todėl, nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis dušu naudojosi du kartus per savaitę.
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Ginčo laikotarpiu aktualių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 p. numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien).
Į bylą pateikta pažyma (b. l. 12) patvirtina, kad 2022 m. spalio 10-14 dienomis 3-ame sektoriuje nuteistųjų dušinėse įrengtos matomumą ribojančios pertvaros tarp maudymosi vietų, pareiškėjas nurodytos aplinkybės neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeidžiama du kartus per savaitę naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2022-06-14 iki 2022-10-10.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo jautė nepatogumus, diskomfortą, stresą, psichologines kančias, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas į bylą pateikė Pravieniškių PN Resocializacijos skyriaus pažymą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas dėl išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti pertvarų dušuose neįrengimas, ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, kreipėsi į psichologus, tačiau kito pobūdžio klausimais (b. l. 13).
Nustačius atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą (iki 36 kartų), teismo vertinimu yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme bei pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs nustatytų Pravieniškių PN-AK padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų (neužtikrintas privatumas naudojantis dušu; mastą ir trukmę (iki 36 kartų), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis patyrė itin didelę ir ilgalaikę neturtinę žalą), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti ir pareiškėjui priteistinas 80 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. Analogiška teismų praktika dėl tokio pažeidimo yra formuojama ir naujausiose LVAT išnagrinėtose bylose (Lietuvos vyriausiojo teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-156-552/2022).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pasibaigė po reorganizacijos), 80 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.