- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- 2YT-18085-845/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12945-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Pareiškėjas
- G. Z., L. Z.
- Kreditorius
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. Z. ir L. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Gintas Badikonis, išieškotoja A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai G. Z. ir L. Z. pateikė antstoliui 2021 m. balandžio 30 d. skundą, kuriuo prašo atlikti pakartotinį turto vertinimą vykdomojoje byloje Nr. (-) ir vykdomojoje byloje Nr. (-). Pareiškėjai nurodo, jog nesutinka su antstolio 2020 m. balandžio 28 d. patvarkyme „Dėl areštuoto turto įvertinimo“ Nr. (-) vykdomojoje byloje Nr. (-) ir vykdomojoje byloje Nr. (-) (toliau – ir Patvarkymas) nurodyta turto įvertinimo suma, nes ji neatitinka realios turto kainos. Teigia, jog viešojoje erdvėje matyti, jog gretimi sklypai parduodami už didesnę kainą. Pareiškėjai nesutinka, kad jų turimų sodybų vienas aras būtų parduotas po 105 Eur, kai tuo tarpu rinkos kaina yra 700 Eur už vieną arą. Mano, kad šis įvertinimas pažeidžia ne tik pareiškėjų interesus, bet ir kitų kreditorių interesus – turtą pardavus už didesnę sumą būtų atsiskaityta didesne apimtimi su pareiškėjų kreditoriais.
Antstolis Gintas Badikonis 2021 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. (-) netenkino pareiškėjų skundo ir persiuntė skundą kartu su vykdomosiomis bylomis nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis), nes pareiškėjai nepateikė motyvuotų prieštaravimų ar duomenų, kurie leistų abejoti UAB „Negrita“ nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. (-), kurį atliko Kastytis Kumpinas. Pažymėjo, jog kiekvieno turto vertė yra individuali, ekspertizės akte ekspertas lygino panašių turtų skelbimus esančius viešose erdvėse šiai dienai bei atliko išsamią analizę areštuoto turto atitinkančią ekspertizei atlikti keliamus reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai nuo 2020 m. žino apie priverstinį skolos išieškojimą, yra tinkamai informuojami apie visus atliekamus vykdymo veiksmus, šių veiksmų neskundė, nesiima aktyvių veiksmų skolai padengti, tačiau šiuo metu skųsdami antstolio veiksmus nepagrįstai bando stabdyti priverstinį skolos išieškojimą.
Suinteresuotas asmuo A. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Iš vykdomųjų bylų Nr. (-) ir Nr. (-) duomenų nustatyta, kad antstolis Gintas Badikonis vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro 2017 m. gegužės 9 d. vykdomuosius įrašus Nr. (-) ir Nr. (-) dėl priverstinės skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų (ir įkaito davėjų) G. Z. ir L. Z. išieškotojos A. K. naudai. Antstolio 2021 m. kovo 2 d. turto arešto aktu Nr. (-) areštuotas G. Z. ir L. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: Žemės sklypas, žemės sklypo plotas; 3.000 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); Pastatas - Gyvenamasis namas, bendras plotas: 68.01 kv. m., esantis Elektrėnų (duomenys neskelbtini), Unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); Pastatas - Ūkinis pastatas, užstatytas plotas: 15.45 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), Unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); Pastatas - Ūkinis pastatas, užstatytas plotas: 18.54 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), Unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); Pastatas - Ūkinis pastatas, užstatytas plotas: 27.30 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), Unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); Pastatas - Ūkinis pastatas, užstatytas plotas: 8.15 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), Unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); Pastatas - Ūkinis pastatas, užstatytas plotas: 14.78 kv. m., (duomenys neskelbtini), Unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); Pastatas - Ūkinis pastatas, užstatytas plotas: 40.92 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), Unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); Pastatas - Ūkinis pastatas, užstatytas plotas: 14.01 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), Unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Antstolis 2021 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. (-) „Dėl ekspertizės skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti“ paskyrė minėto areštuoto turto ekspertizę. 2021 m. balandžio 20 d. UAB „Negrita“ ekspertizės aktu Nr. (-) minėtą turtą įvertino 31700 Eur sumai. Antstolis 2021 m. balandžio 28 d. patvarkymu „Dėl areštuoto turto įvertinimo“ Nr. (-) nustatė areštuojamo turto vertę pagal nurodytą ekspertizės akte, t.y. 31700 Eur. Pareiškėjai nesutinka su tokiu turto vertės nustatymu. Antstolis 2021 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. (-) skundo netenkino.
Įstatymas nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 681 straipsnis). Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 682 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK 681 ir 682 straipsnių taikymo ir aiškinimo yra pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto kaina turi būti nustatyta kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų ar vilkinti vykdymo proceso. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko ar išieškotojų nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turi remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais ir objektyviais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
Nagrinėjamu atveju antstolis 2021 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. (-) „Dėl ekspertizės skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti“ paskyrė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Negrita“. 2021 m. balandžio 20 d. UAB „Negrita“ ekspertizės aktu Nr. (-) minėtą turtą įvertino 31700 Eur sumai. Antstolis 2021 m. balandžio 28 d. patvarkymu „Dėl areštuoto turto įvertinimo“ Nr. (-) nustatė areštuojamo turto vertę pagal nurodytą ekspertizės akte, t.y. 31700 Eur. Pareiškėjai, skųsdami antstolio patvarkymą, iš esmės nesutinka su turto vertinimo etape gautu rezultatu – areštuoto turto kaina. Pareiškėjai mano, kad turto rinkos vertė antstolio nustatyta netinkamai ir pareiškėjų turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei antstolio nustatyta turto rinkos vertė. Šiuo atveju aplinkybę, kad turtas buvo įkainotas netinkamai ir bus parduotas už per mažą kainą, pareiškėjai įrodinėja nekilnojamojo turto pardavimo skelbimais. Pareiškėja skunde teigia, kad Lietuvoje skelbimų portale www.skelbiu.lt nurodyta, jog gretimi sklypai parduodami už didesnę kainą, už 700 Eur už vieną arą, tuo tarpu jų sklypas įkainotas 105 Eur už vieną arą. Vadovaudamiesi šiais duomenimis, pareiškėjai mano, kad jų turto kaina yra ženkliai didesnė nei antstolio Ginto Badikonio nustatyta 31700 Eur turto rinkos vertė. Pareiškėjų vertinimu nurodyti skelbimai yra tinkamas įrodymas, liudijantis, kad antstolio nustatyta turto vertė ir reali šio turto vertė ženkliai skiriasi. Vertindamas pateiktų skelbimų įrodomąją reikšmę, teismas pažymi, kad vien skelbimų iš pardavimų portalo duomenys nėra pakankami paneigti eksperto išvadoje nurodytą turto vertę; juolab, kad skelbimuose turto pardavėjas gali nurodyti turto pardavimo kainą, kuri nebūtinai atitinka realias rinkos kainas.
CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008, 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir kt.).
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo abejoti UAB „Negrita“ nustatyta pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos verte. Visų pirma, pažymėtina, kad ekspertizė buvo atlikta kvalifikuoto nekilnojamojo turto vertintojo - teismo eksperto Kastyčio Kumpio (Nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000376, išd. 2007-02-28), o tai patvirtina, jog ekspertizė atlikta laikantis visų teisės aktų, susijusių su nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymu, reikalavimų. Pareiškėjai nenurodė ir nepateikė duomenų bei įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti ilgalaikę patirtį nekilnojamojo turto vertinime turinčio teismo eksperto kompetencija, nenurodė, jokių kitų aplinkybių, kurioms esant ekspertas būtų netinkamai nustatęs turto rinkos vertę ekspertizės akte (šališkumo ir kt.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų reiškę nušalinimą UAB „Negrita“ ar konkrečiam ekspertizę atliekančiam turto vertintojui (CPK 178 straipsnis).
Išanalizavus ir įvertinus UAB „Negrita“ 2021 m. balandžio 20 d. ekspertizės akto Nr. 21-04-20A turinį, matyti, kad ekspertizės aktas yra išsamus, aiškus, detalus, jame nurodyti vertinimo kriterijai ir metodas (lyginamasis), jo taikymo pagrindimas, pateiktas ekspertizės objektų (turtinio junginio) aprašymas. Atliekant turto vertinimą, buvo remtasi turto apžiūros medžiaga (turtas pažiūrėtas 2021 m. balandžio 8 d.), žemės sklypo plano kopijomis, vertinamų pastatų-gyvenamųjų namų vidaus patalpų planų ir statinių išdėstymo schemos kopijomis, vertintojo atliktų analogiško ir panašaus pobūdžio Ekspertizės aktų ruošimo metu sukauptos informacijos archyvo medžiaga, Lietuvos turto vertintojų asociacijos mokymų kursų, sesijų ir seminarų medžiaga, VĮ Registrų centras duomenimis ir kt. Taigi, antstolis neturėjo pagrindo abejoti nei turto vertintojo kompetencija ir tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei pačiame ekspertizės akte padarytos išvados dėl turto vertės teisingumu. Teismas pažymi, kad UAB „Negrita“ 2021 m. balandžio 20 d. pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, jame nurodyta įstatyminė bazė, reglamentuojanti turto vertinimą, vertinamo turto detalus aprašymas, išsamiai aptarta vertinimo metodika. Atliekant areštuoto turto vertinimą, ekspertas aptarė turto būklę, specifiką, patrauklumą nekilnojamojo turto rinkoje ir nustatė turto rinkos vertę. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių antstoliui turėjo kilti abejonių dėl UAB „Negrita“ atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos įkeisto nekilnojamojo turto vertės. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Antstolis nėra turto vertinimo ekspertas ir jis neturi pareigos nurodyti turto vertintojui, kokiais metodais vadovaujantis turi būti nustatoma turto rinkos vertė. Ekspertai yra nepriklausomi ir kvalifikuoti asmenys, kuriems ir yra pavedama atlikti turto vertinimą, ir tik jie, būdami savo srities profesionalai, turi teisę pasirinkti, kokiais metodais vadovaujantis ir kokiais šaltiniais remiantis atlikti konkrečią ekspertizę. Tačiau antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Kadangi, antstoliui nekilo abejonių dėl turto vertinimo ekspertizės akte nurodytos nekilnojamojo turto rinkos vertės, - vadinasi nebuvo pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.
Įvertinus pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes dėl turto rinkos vertės, darytina išvada, kad jos nėra pakankamai motyvuotos ir pagrįstos patikimais, objektyviais duomenimis bei įrodymais, todėl skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti vykdomojoje byloje ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyta ne turto rinkos vertė. Pareiškėjai tik nurodo, kad turto rinkos vertė antstolio nustatyta netinkamai ir pareiškėjų turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė, nei antstolio nustatyta turto rinkos vertė, tačiau konkrečių įrodymų ar duomenų, kurie patvirtintų skunde nurodytus argumentus dėl netinkamo turto įvertinimo, nepateikė. Taigi, remiantis pateiktais vykdomųjų bylų duomenimis, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti atliktos ekspertizės turto vertinimo eksperto išvados dėl turto rinkos vertės nustatymo objektyvumu, išsamumu ir teisingumu.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510-513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjų G. Z. ir L. Z. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.