Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, atstovaujamai Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros, dėl pripažinimo teisėtu savininku ir įpareigojimo grąžinti transporto priemonę, tretysis asmuo K. J.-E. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taip pat atsakovė teigė, kad ginčas dėl teisės į transporto priemonę yra kilęs ne tarp ieškovo ir atsakovės, bet tarp ieškovo ir trečiojo asmens, todėl Prokuratūra, kaip atsakovė, į šį procesą yra įtraukta nepagrįstai.

Atsakovė paaiškino, kad asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. Baudžiamojoje byloje ieškovas yra įvardijamas kaip sąžiningas įgijėjas, nes duomenų, jog jis transporto priemonę įgijo nusikalstamu būdu negauta. Tačiau, to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, todėl teismas, sprendžiantis dėl transporto priemonės įgijėjo sąžiningumo, turi vertinti visas transporto priemonės įgijimo aplinkybes. Paprastai, kai asmuo (įgijėjas) jam patikusią transporto priemonę perka visiškai neįsitikinęs sandorio teisėtumu, nors turi realią galimybę tai padaryti, nelaikytinas sąžiningu įgijėju. Pavyzdžiui, kai pirkimo - pardavimo sutartis surašoma ar pateikiama surašyta pirkėjui nežinoma kalba ir jis neprašo jos išversti; kai sutarties surašymo vieta nurodoma užsienio valstybė, nors iš tikrųjų ji surašoma Lietuvoje; kai vietoj transporto priemonės pardavėjo duomenų sutartyje įrašomi jos savininko (užsieniečio) duomenys, esantys transporto priemonės registracijos dokumentuose, nors iš tikrųjų ją parduoda visai kitas lietuviškai kalbantis asmuo. Šis asmuo įtikina įgijėją, kad transporto priemonė teisėtai pargabenta iš užsienio, bet sutartį geriau surašyti Lietuvoje užsieniečio vardu, esą dėl to bus mažesni mokesčiai. Įgijėjas dažniausiai šio asmens dokumentų nepatikrina, jo anketinių duomenų nežino, bet pinigus už transporto priemonę sumoka. Tokiu atveju ne tik pardavėjas, bet ir įgijėjas formaliai klastoja dokumentą pirkimo pardavimo sutartį, nes turinys neatitinka tikrovės. Taigi, tokį įgijėją negalima laikyti sąžiningu tikrąja to žodžio prasme. Be to, Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įst. 4 str. 1 d., nurodyta, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, ieškovo specialiojo liudytojo apklausos protokolo, matyti, kad ieškovas transporto priemonę pirko iš „Radanas Bilforsaljning AB“ įmonės Švedijoje. Visą pirkimo laikotarpį kontaktavo su tamsesnio gymio asmeniu, neįsitikinęs ar tamsesnio gymio asmuo „gal turkas“ apskritai dirba įmonėje „Radanas Bilforsaljning AB“. Pardavėjui mokėjo grynaisiais pinigais – 30 000 Eur, ir kaip pats nurodė ieškovas – tai buvo esminė sąlyga dėl ko pardavėjas sutiko nuleisti perkamo kemperio kainą. Ieškovas apklausos metu pripažino faktą, jog kemperio pirkimo-pardavimo metu matė, jog automobilio savininkas K., K. J.-E., o ne įmonė „Radanas Bilforsaljning AB“, tačiau transporto priemonę vis tiek nupirko: „2023-06-30 nuvykau į tą pačią vietą, kur parduodamas kemperis ir sumokėjau tam vyrui grynaisiais 30000 eurų. Jis man išrašė pinigų priėmimo kvitą, surašėme pirkimo-pardavimo sutartį ir padavė man kemperio dokumentus, kuriuose nurodyta, kad jo savininkas K., K. J.-E.. Tas vyras pasakė, kad už dviejų dienų jau turės kemperio registracijos dokumentus, kuriuose nurodyta, kad kemperio savininkas "Radanas Bilforsaljning AB" . Aš tada su kemperiu grįžau į Lietuvą.“ Taigi, ieškovas, neįsitikinęs sandorio teisėtumu, t. y. kas realiai yra transporto priemonės savininkas, sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį. Pinigus už automobilį sumokėjo grynais, pažeisdamas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo 4 str. 1 d. nurodytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

2024-09-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo 2024-07-23 nutartis ir konstatuota, kad K. J.-E. K. neteko kemperio dėl neteisėtų civilinių sandorių, todėl pagrįsta grąžinti kemperį ne sąžiningam įgijėjui – ieškovui, o jo savininkui K. J.-E. K.. 2024-09-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2024-04-29 nutarimas.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašo pripažinti jį teisėtu automobilio “Fiat Eriba (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (švediškas registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) savininku ir įpareigoti atsakovę grąžinti jam automobilį. Ieškovo teigimu, jis yra sąžiningas įgijėjas, o K. J.-E. K. automobilio valdymą prarado savo laisva valia, o ne dėl automobilio vagystės ar pagrobimo; taip pat ieškovas tvirtino, kad prieš įsigydamas transporto priemonę, patikrino visą informaciją apie transporto priemonės oficialų savininką – bendrovę, įregistruotą Švedijos transporto priemonių registre. Atkreipė dėmesį, kad Švedijos įstatymai nedraudžia atsiskaityti už automobilį grynais pinigais ir tai nedaro pirkimo-pardavimo sutarties negaliojančia.

Sprendžiant ar ieškovas gali būti laikomas sąžiningu daikto (kemperio) įgijėju civilinių teisinių santykių kontekste, svarbu pažymėti, jog teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningumas (bona fides) yra vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu kriterijus, t. y. asmuo bus sąžiningas tik jeigu jis ne tik nežinojo, bet ir negalėjo ir neturėjo žinoti tam tikrų aplinkybių (pavyzdžiui, CK 4.96 straipsnio 1 dalis), t. y. privalu aiškintis, ar asmuo tinkamai įvykdė savo pareigą išsiaiškinti tam tikras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020).

Nagrinėjamoje byloje vertinant daikto įgijėjo (ieškovo) sąžiningumą, būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjo teisinį statusą, jo subjektyvias savybes, veiklos specifiką, įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes.

Analizuojant ir vertinant kemeprio įsigijimo aplinkybes, prima facie susirūpinimą teismui kelia šie byloje konstatuoti faktai: 1) esminė sąlyga, dėl kurios pardavėjas sutiko nuleisti kemperio kainą, buvo atsiskaitymas grynaisiais pinigais (30 000 Eur); ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad jis nurodytą sumą išgrynino Lietuvoje ir kemperį įsigijo savo, ne įmonės vardu; 2) ieškovas apklausos metu pripažino, kad kemperio pirkimo-pardavimo metu matė dokumentus, o būtent, jog automobilio savininkas buvo K., K. J.-E., o ne įmonė „Radanas Bilforsaljning AB“; pabrėžtina, kad ieškovas apklausos metu patvirtino, jog nuvykęs apžiūrėti kemperio matė, jog jis registruotas „ant kažkokio švedo“, jam buvo pasakyta, kad dokumentai yra tvarkomi ir kemperio savininku bus nurodyta bendrovė; tačiau net ir nuvykus 2023-06-30 pirkti kemperio, ieškovui buvo perduoti kemperio dokumentai, kuriuose nurodyta, kad jo savininkas K., K. J.-E.; ieškovui buvo pasakyta, kad už dviejų dienų turės kemperio registracijos dokumentus, kuriuose savininkas bus bendrovė Radan?s Bilfors?ljning; 3) byloje nustatyta, kad K. J.-E. K. 2023 m. gegužės 13 d. transporto priemonę kemperį perdavė bendrovei „Radanäs Construction Invest AB“ tikslu ją parduoti. 2023-05-14 buvo sudaryta automobilių pardavimo tarpininkavimo sutartis, kuria susitarta, kad nurodyta bendrovė parduos J.-E. K. kemperį (sutarties pabaiga 2023-07-13), numatyta nuosavybės teisių išlyga, t. y., kad J.-E. K. lieka kemperio savininku iki bus gautas apmokėjimas už perduotą pardavimui kemperį bei jo įrangą. Iš Švedijos transporto valdybos viešai prieinamų duomenų matyti, jog kemperio (duomenys neskelbtini) registracijos numeris (duomenys neskelbtini), 2023-06-14 savininkas naudotojas buvo bendrovė, registracijos liudijimo turėtojas K. K. J. – E.

Teismo vertinimu aukščiau konstatuotos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog kemperio įsigijimo metu ieškovui buvo žinoma, kad jo savininkas yra tretysis asmuo, o ne bendrovė. Juolab, kad ieškovas apklausos protokole nurodė, jog matė kad kemperio savininkas „kažkoks švedas“, o ne bendrovė, iš kurios pirko daiktą.

Taip pat sprendžiant ar ieškovas nagrinėjamu atveju gali būti laikoma sąžiningu įgijėju, teismas teisiškai reikšminga aplinkybe pripažįsta ieškovo statusą, o būtent, kad jis yra įmonės vadovas, verčiasi automobilių prekyba; ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad mokėjo 30 000 Eur grynais, matė kemperio dokumentus, tačiau sandorio sudarymo metu neišsiaiškino, kam faktiškai ir teisiškai priklauso kemperis. Teismas sutinka su baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog ieškovas nurodytas kaip sąžiningas įgijėjas, nes duomenų, jog jis transporto priemonę įgijo nusikalstamu būdu nebuvo gauta. Tuo tarpu civilinėje byloje to paties asmens veiksmai vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, todėl sprendžiant šioje byloje dėl transporto priemonės įgijėjo sąžiningumo, teismui yra teisiškai reikšmingos transporto priemonės įsigijimo aplinkybes. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog tuo atveju, kai asmuo (įgijėjas) transporto priemonę perka visiškai neįsitikinęs sandorio teisėtumu, nors turi realią galimybę tai padaryti, nelaikytinas sąžiningu įgijėju. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad ieškovas yra verslininkas, vadovauja įmonei apie 8 metus; įmonė verčiasi statybinės technikos nuoma ir automobilių prekyba, todėl sutarčių pasirašymas jos veikloje yra gan dažnas, aktualus ir neabejotinai, kad ieškovui kaip įmonės vadovui yra suprantamas veiksmas. Ieškovas yra verslininkas ir jam taikomi aukštesni bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus asmuo) elgesio standartai (LAT 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020). Tai suponuoja, jog ieškovui, kaip kiekvienam civilinių santykių dalyviui, prieš atliekant bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir sudarant kemperio pirkimo-pardavimo sutartį, kilo pareiga išsiaiškinti ir įvertinti aplinkybes, o būtent, kas yra teisėtas kemperio savininkas, taip pat kemperio realią vertę ir esminę atsiskaitymo sąlygą – 30 000 Eur grynais, kuri bet kuriam civilinių teisinių santykių dalyviui sukeltų pagrįstų abejonių. Šios bylos kontekste ieškovui kilo ir pareiga apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas protingumo imperatyvas reikalauja iš civilinių teisinių santykių subjektų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Ieškovui esant verslininkui neabejotinai buvo žinoma, kad Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įst. 4 str. 1 d. imperatyvia nuostata nurodo, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Ta aplinkybė, kad Švedijos įstatymai tai nenumato, per se neatleidžia ieškovo nuo pareigos įsivertinti galimas tokių veiksmų rizikas, o juo labiau - pripažinti sandorį teisėtu.

Be to, sprendžiant dėl ieškovo elgesio, teismas negali ignoruoti fakto, kad ieškovui verčiantis automobilių, įskaitant kemperių prekyba (tai jis patvirtino teismo posėdyje), objektyviai buvo žinomos kemperių rinkos kainos; tuo tarpu ginčo kemperio rinkos kaina buvo apie 47 700 Eur. Nors ieškovas teigė, kad kemperis turėjo didelių trūkumų – neveikė šildymo sistema, varikliui reikėjo remonto, padangas reikėjo keisti, dėl ko ieškovas investavo 3000 Eur, teismo vertinimu, - 30 000 Eur įsigijimo kaina buvo akivaizdžiai neprotinga.

Taip pat šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad 2024-09-04 Klaipėdos apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad K. J.-E. K. neteko kemperio dėl neteisėtų civilinių sandorių, todėl pagrįsta grąžinti kemperį ne sąžiningam įgijėjui – ieškovui, o jo savininkui K. J.-E. K.. Nurodyta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje nustatyti prejudiciniai faktai, tame tarpe, kad K. J.-E. K. neteko kemperio dėl neteisėtų civilinių sandorių, - nėra nuginčyti, todėl ieškovo teiginys, kad K. J.-E. K. ir jo atstovas bendrovė automobilio valdymą prarado savo laisva valia, perduodamas jį bendrovei, - savaime nepatvirtina fakto, kad ieškovas yra sąžiningas kemperio įgijėjas, o juo labiau – nepaneigė teismo nustatytų kemperio įsigijimo aplinkybių. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad tretysis asmuo kemperį bendrovei perdavė sudaręs tarpininkavimo sandorį ir turėdamas teisėtą tikslą – parduoti kemperį.

Pažymėtina, kad 2024-09-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi kemperis buvo grąžintas jo savininkui K. J.-E. K., be to, 2024-03-19 Švedijos Geteborgo apylinkės teismas sprendimu už akių konstatavo, kad K. J.-E. K. turi daugiau teisių nei bendrovė FIAT Hymer transporto priemonei ir įpareigojo bendrovę kemperį grąžinti K. J.-E. K..

Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

Pagal CPK 182 straipsnio 3 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių - asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo (nuosprendžio) prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 3 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis.

CK 4.96 str. 1 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad K. J.-E. K. kemperį perdavė bendrovei „Radanäs Construction Invest AB“ tikslu jį parduoti, sudarydamas 2023-05-14 automobilių pardavimo tarpininkavimo sutartį, tačiau K. J.-E. K. neteko kemperio dėl neteisėtų civilinių sandorių. Tokio pobūdžio faktai sudaro pagrindą teismui pripažinti, kad kemperis nustojo būti valdomas nepriklausomai nuo jo savininko trečiojo asmens valios ir tai atitinka CK 4.96 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias daiktas grąžinamas jo savininkui.

Pasak ieškovo, jis ėmėsi visų protingų atsargumo priemonių, įsigydamas automobilį ir nežinojo ir neprivalėjo žinoti apie Švedijos policijos tyrimus, taip pat trečiojo asmens ir bendrovės santykius. Teismo vertinimu, šie teiginiai yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl sandorio sudarymo aplinkybių, nes tuo metu, kai ieškovas pirko kemperį iš bendrovės, jokie ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti.

Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad ieškovas negali būti laikomas sąžiningu įgijėju civilinės teisės prasme, nes jos elgesys įsigyjant kemperį neatitiko sąžiningo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio standarto; teismas įvertinęs transporto priemonės (kemperio) įsigijimo aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas, sudarydamas kemeprio pirkimo-pardavimo sutartį, neįsitikino sandorio teisėtumu, nors objektyviai pagal savo statusą, patirtį turėjo realią galimybę tai padaryti. Be to, šios bylos aplinkybių kontekste ieškovo elgesys įsigyjant kemperį vertintinas kaip neatsargus ir aplaidus. Sudarant tokio pobūdžio pirkimo-pardavimo sandorį, ieškovas kaip verslininkas, galėjo įvykdyti rūpestingumo pareigą, paprašydamas pardavėjo perduoti kemperio tinkamai sutvarkytus nuosavybės dokumentus, tačiau jis pasitikėjo pardavėjo patikinimais, kuriuos sąžiningas ir rūpestingas verslininkas būtų laikęs nepakankamais; be to, šiame kontekste svarbi ir aplinkybė, kad ieškovas mokėjo kemperio kainą (30 000 Eur) grynais pinigais.

Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pagal CK 4.96 str. 1 d., 2020-02-20 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-55 patvirtintų rekomendacijų ,,Dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą ir vykdant tarptautinius įsipareigojimus“ 43 p. automobilį grąžinti ieškovui.

Europos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, nebent visuomenės interesais ir tik remiantis įstatymu arba tarptautinės teisės bendraisiais principais. Aukščiau išdėstytos nuostatos jokiu būdu neturi riboti valstybės teisės leisti įstatymus, kokių jai reikia, kad galėtų kontroliuoti, ar nuosavybė naudojama remiantis visuomenės interesais arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ir baudų mokėjimą.

Byloje konstatuota, kad ieškovas 2023-06-30 pirkimo - pardavimo sutartimi iš bendrovės „Radan?s Bilfors?ljning“ (pakeistas pavadinimas „Radanas Contruction Invest“ AB), už 30 000 Eur nupirko kemperį „FIAT HYMER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį 2023-07-08 įregistravo Lietuvos Respublikoje. 2023-08-08 Tauragės apskrities VPK pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 189 str. 2 d., dėl kemperio Fiat, nes buvo gautas Švedijos SIRENE biuro pranešimas apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, kurio metu buvo paimtas kemperis Fiat Hymer valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023-10-04 prokuroro nutarimu buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kemperiui. 2024-09-26 nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėjas nustatė, kad kemperis buvo pasisavintas sukčiavimo būdu iš transporto priemonės savininko K. J.-E. K.. 2024-03-19 Švedijos Geteborgo apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo konstatavo, kad K. J.-E. K. turi daugiau teisių nei bendrovė FIAT Hymer transporto priemonei ir nurodė ją grąžinti K. J.-E. K..

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokurorės 2024-04-29 nutarimu automobilis FIAT ERIBA (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), Valst. Nr: (duomenys neskelbtini) (švediškas registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) grąžintas savininkui K. J.-E. K.. 2024-09-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2024-04-29 nutarimas.

Nurodytos faktinės aplinkybės liudija, kad ieškovas buvo tapęs kemperio savininku 1 Protokolo 1 straipsnio prasme, todėl jo teisės patenka į šio Protokolo apsaugos ribas; sprendžiant ar ieškovo teisės gali būti ginamos pagal 1 Protokolo 1 str., svarbu pažymėti, kad praėjus mėnesiui nuo kemperio nuosavybės teisės įregistravimo ieškovo vardu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 189 str. 2 d. dėl kemperio Fiat, nes buvo gautas Švedijos SIRENE biuro pranešimas apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, o 2024-03-19 Švedijos Geteborgo apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo nurodė kemperį grąžinti jo savininkui K. J.-E. K..

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokurorė 2024-04-29 priėmė nutarimą automobilį FIAT ERIBA (duomenys neskelbtini) valst. Nr.: (duomenys neskelbtini) (švediškas registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) grąžinti savininkui K. J.-E. K.. Nutarime nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog ieškovas Švedijoje nupirko iš bendrovės kemperį, kuri jį pardavė neteisėtai, sukčiavimo būdu – panaudodama apgaulę. 2024-09-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad K. J.-E. K. neteko kemperio dėl neteisėtų civilinių sandorių, todėl pagrįsta grąžinti kemperį jo savininkui K. J.-E. K..

Taigi nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį su bendrove neveikė bona fide, todėl jis negali naudotis Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio apsauga. Iš ieškovo nuosavybė – kemperis buvo paimtas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio antrojo sakinio požiūriu ir toks nuosavybės atėmimas buvo teisėtas, būtinas ir juo buvo siekiama teisingos pusiausvyros tarp ieškovo – daikto įgijėjo ir daikto savininko (trečiojo asmens) interesų apsaugos. Pabrėžtina, kad daikto savininkas neteko daikto dėl neteisėtų civilinių sandorių, kurių viena iš šalių buvo ieškovas. Teismas išanalizavo ir įvertino sandorio sudarymo aplinkybes ir konstatavo, kad ieškovas nebuvo sąžiningas įgijėjas civilinės teisės prasme. Todėl kemperio paėmimas iš ieškovo buvo teisėtas, tai numatė LR Generalinio prokuroro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. I55 patvirtintos „Rekomendacijos dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą ir vykdant tarptautinius įsipareigojimus patvirtinimo“ 42 p., kuris nustato, kad jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėja, kad pagrobta transporto priemonė jau įregistruota Lietuvos Respublikoje ir dėl to yra pagrindas galimam ginčui tarp jos savininko ir sąžiningo įgijėjo, atlikus išsamų transporto priemonės tyrimą ir aprašymą, prokuroro nutarimu ji turi būti grąžinama savininkui arba jo įgaliotam atstovui. Be to, BPK 93 str. 2 d., 94 str. 1 d. 5 p., 108 str. 2 d. ir Rekomendacijų 40 ir 42 punktuose aiškiai nurodyta, kad daiktai (transporto priemonės) grąžinami teisėtiems savininkams.

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad ieškovas nebuvo sąžiningas daikto įgijėjas ir tai, kad jis prarado nuosavybę į daiktą, priskirtina jo elgesiui; taigi, ieškovo nuosavybės teisė į kemperį buvo apribota pagrįstai ir kemperis grąžintas teisėtam jo savininkui.

Kiti ieškovo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

Pagal CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, ieškovui nepriteisintos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 20,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 269 str., 270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo M. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, atstovaujamai Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros, dėl pripažinimo teisėtu savininku ir įpareigojimo grąžinti transporto priemonę, tretysis asmuo K. J.-E. K., atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20,39 Eur (dvidešimt eurų ir 39 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.