Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų M. B., I. S., M. J. J., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. J. J., I. S., J. S., L. D., V. M., L. P., T. Š., L. K., V. V., R. R., Z. N., J. M., N. P., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, daugiabučių namų savininkų bendrija „Pinavija“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Dextera“, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, M. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė V. D., antstolė V. V., antstolė R. V., antstolė A. R. Ž., antstolė L. P., antstolė L. N., antstolis G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad skolos atsirado nuo 2007–2008 metų, buvo pradėjusi namų statybas, skolinosi pinigų verslui, tuo metu buvo areštuotas turtas, areštas trukdė realizuoti turtą. Visada stengėsi dirbti, tačiau dėl netinkamos reputacijos, kaip teistam, turinčiam daug skolų asmeniui, darbą buvo sunku susirasti, bandė dirbti užsienyje ir grąžinti skolas. Gyventi padeda sutuoktinis, gyvena nuomojamame bute. Šiai dienai realu įsidarbinti nekilnojamojo turto agentūroje, tačiau tik po karantino sušvelninimo. Turi aukštesnįjį išsilavinimą. Nuo 2019 metų registruota Užimtumo tarnyboje, yra baigusi socialinės padėjėjos (slaugės) specialybę, jai paskirta 217 Eur socialinė išmoka. Turi žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) tačiau šiuo metu jų vertė yra labai nedidelė. Nurodė, kad daugiau kaip 10 metų nesilanko kazino, paskutinį kartą buvo 2009 metais, tačiau daugiau kazino nesilankė ir interneto platformose nelošė. Nuo 2008 metų pati, ne per antstolius, jokio turto nėra pardavusi.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8. Teismo vertinimu, minėtais teismo nuosprendžiais pareiškėja buvo pripažinta kalta, padariusi nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau šiuose straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto reguliavimo sritį. Be to, kaip matyti iš pateiktos Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. birželio 29 d. pažymos, pareiškėja yra neteista, t. y. teistumai yra išnykę.

10. Teismas, objektyviai išnagrinėjęs, išsamiai ir visapusiškai įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, priėjo prie išvados, kad atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačios skolininkės, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, o iškėlus bankroto bylą, bus rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiant su kreditorių pagalba atkurti pareiškėjos mokumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14.4. Suinteresuotų asmenų vertinimu, teismas neteisingai pasielgė, neatsižvelgęs į pareiškėjos priklausomybę lošimams. Teismas, turėdamas būti tokio pobūdžio bylose aktyvus, turėjo paanalizuoti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius įrodymus ir konstatuoti pareiškėjos priklausomybę lošimams ir tapimą nemokia dėl priklausomybės azartiniams lošimams. Minėtos baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. pralošė 259 476,20 Lt, o tai atitinka 75 149,50 Eur. Ši pareiškėjos pralošta pinigų suma – 75 149,50 Eur laikoma didele pinigų suma, todėl akivaizdu, kad tai galėjo sukelti pareiškėjos nemokumą.

15. Pareiškėja D. P. pateikė atsiliepimą į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, prašydama atskiruosius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai:

15.5. Pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo pateiktas 2020 m. lapkričio 20 d., todėl pareiškėjos sąžiningumas vertinamas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, jog pareiškėja nurodytu laikotarpiu elgėsi sąžiningai, dirbo, siekė didinti savo gaunamas pajamas, pagal galimybes įsipareigojimus vykdo. Atskiruoju skundu apeliantai neįrodinėja, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai fizinio asmens bankroto iškėlimui aktualiu laikotarpiu, tik remiasi prieš penkerius metus išnagrinėta baudžiamąja byla. Svarbu įvertinti pareiškėjos sąžiningumą tik laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. Nurodytu laikotarpiu jokių pareiškėjos nesąžiningų veiksmų nenustatyta, todėl yra pagrindas teigti, jog apeliantai atskirojo skundo reikalavimų nepagrindė.

15.6. Paneigdama suinteresuotų asmenų teiginius, kad keletą kartų atsisakė siūlomo darbo, pareiškėja pažymi, kad to priežastis yra pateisinama, kaip ir yra nurodyta 2020 m. birželio 15 d. Užimtumo tarnybos pažymoje – liga, t. y. COVID infekcija. Be to, pareiškėja įsidarbins nekilnojamo turto brokere (duomenys neskelbtini) kai tik leis darbdavio pažymoje nurodytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

19. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos pradelstų skolinių įsipareigojimų suma (868 489 Eur) viršija 25 MMA dydį ir ji neturi galimybių jų įvykdyti; byloje esantys duomenys tai iš esmės patvirtina. Byloje dalyvaujančios šalys (nei apeliantai, nei kiti kreditoriai) šios aplinkybės neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pareiškėja pagrįstai pripažinta nemokia (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis) ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako.

21. Apeliantai, nesutikę su skundžiama nutartimi, mano, kad pareiškėjos bankrotas neatitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, skolininkė yra nesąžininga. Jos nesąžiningumą sieja su tuo, jog pareiškėjos nemokumo atsiradimo priežastis yra sukčiavimo būdu susidariusios skolos dėl didelių sumų skolinimosi iš kreditorių, tyčinio mokesčių nemokėjimo, pinigų pasisavinimo ir nuslėpimo, be to, pareiškėja tapo nemoki ir dėl žalingo įpročio – polinkio lošti azartinius žaidimus, ji nededa pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais.

22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013).

24. Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Taigi, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui.

25. Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

26. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymi, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2020 m. gruodžio 4 d., taigi, aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjos sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 4 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.

27. Šiuo atveju apeliantai pareiškėjų nesąžiningumą, be kita ko, vertino ir grindė pareiškėjos 2005–2007 metais atliktais veiksmais (nesumokėtais mokesčiais VMI, įregistruota hipoteka, gautomis paskolomis, pasiskolintų lėšų panaudojimu), tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka dėl jau minėtos priežasties, t. y. dėl to, jog apeliantai vertina pareiškėjos veiksmus, kurie atlikti iki aktualaus laikotarpio, per kurį turi būti vertinamas fizinio asmens sąžiningumas, t. y. iki 2017 m. gruodžio 4 d., todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad keliant bankroto bylą šių veiksmų vertinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja buvo pripažinta kalta, padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau šiuose straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto reguliavimo sritį. Be to, kaip matyti iš pateiktos Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. birželio 29 d. pažymos, pareiškėjos teistumai yra išnykę.

28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad, kaip minėta, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjos elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jos nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad aktualiu laikotarpiu pareiškėja būtų sudariusi nesąžiningus sandorius ar ėmusis kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į kitą ne mažiau svarbų aspektą, vertindamas pareiškėjos sąžiningumą, – ar skolininkė, kreipdamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejonių kelia pareiškėjos pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta jos nemokumo atsiradimo priežastis. Pareiškėja pagrindine nemokumo atsiradimo priežastimi nurodo aplinkybę, jog, 2007 metų lapkričio mėnesį pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje pagal nukentėjusios M. B. pareiškimą dėl sukčiavimo (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį), prokuroro nutarimu dėl laikino turto apribojimo buvo areštuotos visos pareiškėjos sąskaitos ir pareiškėjos valdomos UAB (duomenys neskelbtini) einamosios sąskaitos, dėl to pareiškėja negalėjo verstis jokia veikla ir dėl šios priežasties bankrutavo minėta įmonė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai paaiškino, kad skolos atsirado nuo 2007–2008 metų, ji buvo pradėjusi namų statybas, skolinosi pinigų verslui, o tuo metu buvo areštuotas turtas, kuris trukdė realizuoti turtą. Tačiau, kaip teisingai savo atskirajame skunde nurodė suinteresuoti asmenys ir šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2007 metų lapkričio mėnesio) pareiškėja jau turėjo 189 669,69 Lt skolą VMI, skolų žemės sklypų hipotekos kreditoriui, skolą kreditorei R. R. – 775 000 Lt, kreditorei V. M. – 110 000 Lt, kreditoriui V. V. – 27 000 Lt, kreditorei I. S. – 150 000 Lt, kreditorei M. J. J. – 115 000 Lt, (duomenys neskelbtini) bankui – 10 828,69 Lt. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad „teismai nustatė, kad 2007 m. kovo 1 d. D. B. (t. y. pareiškėja, dabartinė pavardė P.) įvardintiems asmenims jau buvo skolinga 2 288 852 Lt“.

30. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditore neįtraukė J. S. ir jos neinformavo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tai imperatyviai reglamentuojama Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme.

31. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, minėtų aplinkybių teismas visiškai nevertino, spręsdamas dėl pareiškėjos sąžiningumo pirmuoju aspektu, – ar pareiškėja sąžiningai teismui pateikė visą informaciją. Be to, akcentuotina tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) prašė išreikalauti informaciją iš Lošimų priežiūros tarnybos apie pareiškėjos vizitus lošimo įstaigose ir registraciją azartinių lošimų interneto puslapiuose.

32. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. kovo 29 d. nutartimi, siekdamas, kad būtų galima atsakyti į visus byloje iškilusius fakto ir teisės klausimus, priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą dėl šalių ginčo, nutarė, jog būtina papildomai nustatyti ir ištirti faktines aplinkybes, todėl įpareigojo Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti duomenis apie pareiškėjos D. P. (buvusi pavardė – B.) vizitus, taip pat ir prisijungimus internetu prie azartinius lošimus organizuojančių įmonių, kazino, kitų panašių organizacijų laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2020 m. lapkričio 20 d.

33. 2021 m. balandžio 12 d. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė azartinius lošimus organizuojančių bendrovių persiųstą informaciją, iš kurios matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiuose lošimo namuose „N. C.“ D. P. lankėsi: 2013 metais – 44 kartus, 2014 metais – 20 kartų, 2015 metais – 36 kartus, 2016 metais – 17 kartų, 2017 metais – 5 kartus; UAB (duomenys neskelbtini) lošimo namuose (kazino) D. P. lankėsi: 2014 metais – 4 kartus, 2015 metais – 40 kartų, 2016 metais – 138 kartus, 2017 metais – 39 kartus. Taigi, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. P. nurodžiusi, kad daugiau nei 10 metų nesilanko kazino, o paskutinį kartą buvo tik 2009 metais, pateikė teismui melagingą informaciją, nes byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2013–2017 metais pareiškėja lošimo namuose lankėsi net 343 kartus. Ši informacija pirmosios instancijos teisme nebuvo analizuota ir vertinta.

34. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių – azartinių lošimų. Pažymėtina, kad ši sąlyga reikalauja asmens žalingų įpročių ir jo nemokumo priežastinio ryšio. Tai reiškia, kad, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą dėl turimų žalingų įpročių, būtina nustatyti, kad būtent asmens žalingi įpročiai turėjo lemiamą įtaką jo nemokumui. Be to, svarbu yra tai, kad tuo atveju, kai fizinis asmuo tampa nemokus dėl savo žalingų įpročių, įstatymų leidėjo nenumatytas joks terminas, kuriam praėjus fizinis asmuo galėtų bankrutuoti.

35. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė visos reikiamos informacijos, būtinos teismui įvertinti jos sąžiningumą ir tikrąsias nemokumo atsiradimo priežastis.

36. Kaip matyti iš pareiškėjos teismui pateikto paaiškinimo, D. P. nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) lošimo namus, t. y. (duomenys neskelbtini) visuomeninio maitinimo erdvę, ji vykdavo ne lošimo tikslais, o į pramoginius renginius, taip pat pažymėjo, kad „O. C.“ ji užsukdavo išgerti kavos. Apeliacinės instancijos teismas tokius pareiškėjos paaiškinimus vertina kritiškai ir atkreipia dėmesį ne tik į užfiksuotų apsilankymų dienas, bet ir valandas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejonių kelia pareiškėjos minimi pramoginiai renginiai, lošimų namuose vykstantys ryte arba per pietus, o kavos pareiškėja tariamai užsukdavo išgerti ir vėlyvo vakaro metu, ir po vidurnakčio. Pažymėtina, kad azartinius lošimus organizuojančių bendrovės pateikė informaciją, jog neturi duomenų (išskyrus UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 28 d. užfiksuotas pareiškėjos žetonų keitimas į grynuosius – 4 807,27 Eur), kad D. P. būtų įmokėjusi, laimėjusi, arba jai būtų išmokėta, arba ji būtų keitusi grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, kai pinigų suma viršijo 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta. Tačiau šiuo atveju būtina išsiaiškinti, ar azartinius lošimus organizuojančios bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) užfiksavusios D. P. (B.) apsilankymus lošimų namuose, turi duomenų apie tai, kad D. P. būtų įmokėjusi, laimėjusi, arba jai būtų išmokėta, arba ji būtų keitusi grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, kai pinigų suma neviršijo 1 000 Eur. Ši informacija svarbi tuo, kad net ir lošiant mažesnėmis sumomis, tačiau tai darant pakankamai dažnai, gali susidaryti didelės pinigų sumos.

37. Be to, paaiškėjusios aplinkybės apie pareiškėjos potraukį azartiniams lošimams 2013–2017 metais turi būti vertinamos kartu su pareiškėjos siekiu atsiskaityti su kreditoriais, tuo, ar tikrai pareiškėja dėjo visas pastangas, siekdama padengti turimas skolas. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, jog, vertinant pareiškėjo sąžiningumą, turi būti vertinami ne tik jo veiksmai, bet ir neveikimas siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016). Sutiktina su apeliantų teiginiais, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo detaliau nagrinėjama, kodėl D. P., būdama registuota Užimtumo tarnyboje, daugiau nei vienerių metų laikotarpiu neįsidarbino ar savarankiškai nedirbo nekilnojamojo turto brokere, atsižvelgiant į pakankamai aktyvią nekilnojamojo turto rinką Lietuvoje. Tuo labiau, valstybės lėšomis persikvalifikavusi į slaugės padėjėją, gaudama Užimtumo tarnybos išmokas, pareiškėja neįsidarbina pagal naujai įgytą specialybę, savo būsimas pajamas grindžia tik prielaidomis, jog ateityje, pasibaigus karantinui, įsidarbins UAB (duomenys neskelbtini) brokere ir gaus 820 Eur darbo užmokestį.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškėjos neveikimas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos siekio atsiskaityti su kreditoriais. Teismas tai turėtų vertinti minėtų aplinkybių, jog, turėdama didelių skolų kreditoriams, pareiškėja rado lėšų ir galimybių lankytis lošimų namuose, o skolos kreditoriams nebuvo dengiamos, kontekste.

39. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, neįvertino visų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, nustatytų FABĮ, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą iš esmės, nes tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas. Be to, bankroto bylos (ne)iškėlimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme apribotų bylos dalyvių teisę į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, kad paminėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, skundžiama 2021 m. vasario 11 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiškėjai D. P. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.