Telšių apylinkės teismo nutartis

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. 2-94-1007/2016Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.3.5.; 3.4.4.19.; 3.5.1.1.

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 7 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pagal pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės prašymą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir vykdymo procese mirusios skolininkės R. K. pakeitimo jos teisių perėmėja – valstybe vykdomojoje byloje, kurioje išieškotojas – Č. K., iškeltą civilinę bylą, kurioje suinteresuoti asmenys taip pat yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išieškotojo prašymu antstolė pradėjo išieškojimą iš skolininkės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2000-05-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-158/2000 dėl išlaikymo išieškojimo skolininkės sūnui Č. K.. Vykdymo eigoje gauta informacija ir ją patvirtinantys Gyventojų registro bei Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad skolininkė R. K. mirė (duomenys neskelbtini) būdama išsituokusi. Antstolė (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausiusį (duomenys neskelbtini), esantį butą. Tą pačią dieną areštas išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Pažymą apie R. K. mirties fakto įregistravimą antstolė gavo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) iš Gyventojų registro tarnybos buvo gauta pažyma, kad R. K. mirė ištuokoje. Iš Centrinės hipotekos įstaigos buvo gautas Testamentų registro 2008-1-27 išrašas, kad duomenų apie skolininkės testamentus ir palikimo priėmimo faktus nėra. Antstolė 2008-02-19 raštu pasiūlė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai spręsti klausimą dėl mirusios skolininkės turto paveldėjimo valstybės vardu ir kartu pareiškė kreditorinį reikalavimą. Testamentų registro duomenimis R. K. palikimą 2014-12-29 priėmė Lietuvos Respublika. Kadangi kreditoriniai reikalavimai turėjo būti pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo (nuo skolininko mirties), pareiškėja prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti iki 2008-02-19, kai jie buvo faktiškai pareikšti, ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti (duomenys neskelbtini) mirusią skolininkę R. K. jos teisių perėmėja – valstybe. Patikslintame prašyme antstolė nurodė, kad išieškotojui Č. K. nevykdant savo procesinių pareigų antstolei nėra žinoma jo gyvenamoji vieta, tolimesnis išieškojimas jo naudai nebeįmanomas, o vykdomoji byla turi būti užbaigta, tačiau užbaigiant vykdomąją bylą turi būti išspręstas vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas. Bylą antstolė prašo nagrinėti jai nedalyvaujant.

Išieškotojas Č. K. atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis neinformavo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad skolininkei mirus jos palikimas perėjo valstybei, patvirtina nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai – Gyventojų registro duomenys apie R. K. mirtį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie mirties įregistravimą, Testamentų registro išrašas apie palikimo priėmimo faktą, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Iš pastarųjų dokumentų matyti, kad valstybė priėmė R. K. palikimą, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-12-29 pateikus Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei Stasei Martinaitienei pareiškimą dėl R. K. palikimo priėmimo (9, 10, 17 b. l.).

Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 2008-01-15 antstolė areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausiusį (duomenys neskelbtini), esantį butą ir tą pačią dieną areštą išviešino Nekilnojamojo turto registre (28 b. l.). Skolininkei priklausančiam nekilnojamajam turtui esant areštuotam, antstolė 2008-02-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-07-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, informuodama apie palikėjos butą ir skolas, taip pat – dėl palikimo perėjimo valstybei (18, 20 b. l.). 2012-08-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė kreipėsi į VMI, pakartotinai prašydama pradėti palikimo perėjimo valstybei procedūrą (23 b. l.). Kaip matyti iš VMI 2013-03-29 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir ankstesnių raštų, vadovaujantis būtent antstolės Elenos Miliauskienės pateikta informacija buvo pradėtos po R. K. mirties likusio turto perėjimo valstybei procedūros (19, 22, 25 b. l.). Pareiškimas dėl palikimo priėmimo 2014-12-29 paduotas taip pat tebegaliojant turto arešto aktui, kuris pagal VMI 2015-02-28 prašymą buvo panaikintas antstolės Elenos Miliauskienės 2015-02-25 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (26, 27 b. l.). Kadangi turto arešto aktas buvo išviešintas registre, o palikimo perėjimo valstybei procedūras iniciavo antstolė, tai valstybė per kompetentingas institucijas buvo informuota, jog palikimas yra apsunkintas skolomis.

Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos, nutarusios ne tik plėtoti, bet ir keisti pradėtą formuoti praktiką, 2014-04-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją. Taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, tačiau tik laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Įvertinusi visus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad yra objektyvi būtinybė keisti pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią tais atvejais, kai įpėdinis būdavo informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, bet praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą.

Pažymėtina, kad skolininkės turtą antstolė 2008-01-15 areštavo ir areštą viešame registre išviešino jau praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, konkrečiu atveju skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo (duomenys neskelbtini). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą teismas gali atnaujinti tik tuo atveju, jei nėra suėjęs CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Kadangi palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus palikėjai, tai trijų metų naikinamasis terminas suėjo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad teismo sprendimu terminas atnaujinamas tik į ateitį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. būsimiems pareiškėjo veiksmams atlikti, o ne taip, kaip prašo pareiškėja – atnaujinti praleistą terminą iki praeityje buvusio įvykio. Suėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytam naikinamajam terminui, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys nebeturi teisinės reikšmės, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo netenkinamas, nebesvarstant termino praleidimo priežasčių svarbos. Kadangi kreditoriniai reikalavimai palikimą priėmusiai valstybei nebegali būti pareikšti, prašymas dėl mirusios skolininkės pakeitimo taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais teismas

nutaria:

Netenkinti antstolės Elenos Miliauskienės prašymo dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir vykdymo procese mirusios skolininkės R. K. pakeitimo jos teisių perėmėja – valstybe.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.