Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai J. K. ir G. K. kreipėsi į teismą, prašydami:

1.1. nustatyti ribą tarp J. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir P. K. bei K. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ties posūkio taškais 2-3 ir 8-9 pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. S. B. įmonės „Matininkas“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą;

1.2. įpareigoti atsakovus P. K. ir K. K. savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvorą ir jos pamatus, esančius J. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ties pietrytine sklypo riba, žemės sklypo plane pažymėta posūkio taškais 2-3 ir 8-9;

1.3. priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad ieškovų žemės sklypas (1267 m2 ploto), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iš rytų pusės ribojasi su atsakovų P. K. ir K. K., gyv. (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo P. K. tvora yra įsiterpusi į ieškovo žemės sklypą apie 20 cm beveik per visą rytinės ribos ilgį, o darže - 18 cm per 9,79 m ilgį. Tai paaiškėjo 2013 metais individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininkui S. M. atlikus ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tokiu būdu ribojama ieškovo nuosavybės teisė naudotis visu žemės sklypu, nes jo žemės sklype yra atsakovų tvora.

3. Paaiškino, kad ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus P. K. ir K. K. savo sąskaitą ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos pamatus, esančius ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismas ieškinį atmetė ir nurodė, jog pripažįsta, kad nors ieškovo žemės sklypo ribos yra patvirtintos 2013 metais, tačiau bendra teisinė sklypų riba neatitinka faktinės, daugelį metų šalys savo sklypais naudojosi pagal faktines sklypų ribas ir atsakovai laikėsi pozicijos, kad jų tvoros nukrypimai nuo tiesios bendros sklypų ribos yra leistini, apie ką ne vieną kartą rašė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), todėl ieškovo kaip žemės sklypo savininko teisių nepažeidžia. Todėl nepaisant to, kad ieškovo sklypo ribų koordinatės yra įtrauktos į Registrų centro duomenų bazę, ginčas tarp šalių dėl bendros ribos išliko, NŽT kelis kartus 2014 metais patikrinusi sklypų naudojimą, nurodė, kad ieškovo sklypui atlikti kadastriniai matavimai turėtų būti tikslinami, vadinasi bendra ieškovo ir atsakovo sklypų riba nėra aiški. Tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz. 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015), ieškovas kartu su negatoriniu reikalavimu (išmontuoti tvorą ir jos pamatus, esančius jo sklype) turėtų reikšti reikalavimą nustatyti bendrą kaimyninių sklypų ribą. Nesant tokio reikalavimo teismas negali spręsti dėl atsakovų įpareigojimo patraukti tvorą iš ieškovo sklypo teritorijos. Ieškovas šį teismo sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, konstatavo, kad tarp šalių yra ginčas dėl sklypus skiriančios ribos tikslinimo ir sutiko su pirmos instancijos teismo argumentais. Atsižvelgdamas į šiuos teismų sprendimus, ieškovas pareiškė reikalavimą dėl sklypų ribos nustatymo CK 4.45 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad nustačius ieškovo ir atsakovo sklypus skiriančią ribą pagal atsakovo faktiškai naudojamą sklypo plotą ties faktiškai esama tvora, ieškovo žemės sklypo plotas sumažėtų 16 m2, o atsakovo padidėtų. Tai nustatė NŽT specialistai 2014 m. kovo 24 d. patikrinę faktinį sklypų naudojimą vietoje, GPS imtuvu atlikę matavimus ties sklypus skiriančia tvora. Jie nustatė, kad tvora pastatyta ieškovo sklype. 2019 metais atsakovų pavedimu matininkas S. M. tikslino jų sklypo kadastrinius duomenis, atlikdamas kadastrinius matavimus, ir parengė atsakovų žemės sklypo kadastrinę bylą. Pakeisti duomenys buvo patvirtinti 2019 m. balandžio 1 d. NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo sprendimu Nr.43SK-235-(14.43.110). Tikslinant atsakovų žemės sklypo duomenis buvo remtasi 2015 m. vasario 10 d. sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr.8520 bei sudarytu planu. Su šiais dokumentais P. K. sutiko, nurodydamas plano atžymoje „su pagal 2015 m. vasario 10 d. atliktu žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu sutinku“. Jo plotas 0,1217 ha. Šie patikslinti atsakovų žemės sklypo kadastriniai duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tiek ieškovo, tiek atsakovų žemės sklypo planai patvirtina, kad žemės sklypai nepersidengia.

4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagrindiniai šalių nesutarimai yra kilę dėl žemės sklypus skiriančioje riboje pastatytos tvoros. Atsakovų teigimu, tinklo tvora, esanti ties žemės sklypo posūkio taškų 2-3 yra pastatyta paties ieškovo, todėl atsakovai neturi nei teisės, nei pareigos perkelti šios tvoros. Metalinė tvora tarp posūkio taškų 8-9 yra pastatyta ties abiejų sklypų riba, neužimant ieškovų žemės sklypo dalies. Ši tvora pastatyta 1988 metais, pagal ją 1994 metais nustatytos sklypų ribos, kurios yra įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka, todėl privalomos visiems suinteresuotiems asmenims.

5. Atsakovai pažymėjo, kad aplinkybės dėl ginčo tvoros pastatymo yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriais pirmą kartą buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl minėtos tvoros. Tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu, tiek Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-527-430/2020, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, ieškovo ieškinys dėl nuosavybės teisių gynimo yra atmestas. Šiais prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, be kita ko, nustatyta, kad: ginčo tvora pastatyta 1988 metais; atsakovai nuo pat pradžių (nuo jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo, o vėliau ir jo įsigijimo (privatizavimo, t. y. daugiau negu 30 metų) apie ginčo tvorą žinojo, ji atitiko jų interesus; atsakovų žemės sklypo ribos nustatytos 1994 m. UAB „Azimutas“; su 1994 m. UAB „Azimutas“ nustatytomis atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis bei parengtu šio žemės sklypo planu gretimų žemės sklypų savininkai (tarp jų ir ieškovai) sutiko pasirašydami 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame šio žemės sklypo ribų plane M 1:500; šalių žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal tuo metu vietovėje buvusias tvoras; ginčų dėl žemės sklypų ribų, jų neaiškumo nuo 1988 m., kai ginčo tvora buvo pastatyta, ir 1994 m., kai buvo įregistruotos sklypo ribos, iki 2014 m. tarp šalių nebuvo; ieškovai jokių pretenzijų dėl tvoros atsakovams nereiškė. Ieškovai, 2014 m. iš valstybės pirkdami jiems šiuo metu priklausantį žemės sklypą, kurį jie faktiškai naudoja daugiau negu 30 metų, žinojo, matė ir suprato, kur eina šalių sklypus skirianti riba ir kur pastatyta tvora ir su tuo sutiko. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju, minėta, yra prejudicinės, ir jų atsakovams papildomai įrodinėti nereikia. Dėl nurodytos priežasties šalių žemės sklypus skirianti riba negali būti nustatyta ieškovų pageidaujamu būdu pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. S. B. įmonės „Matininkas“ parengtą žemės sklypo planą. Be to, negalimumą žemės sklypus skiriančią ribą nustatyti ieškovų pageidaujamu būdu taip pat patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos raštai (2014 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-1336, 2014 m. birželio 10 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-1462, 2018 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 43SS-21-(14.43.45.), juose, be kita ko, nurodyta, kad 2013 m. individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininko S. M. atlikti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti tikslinami; UAB „Azimutas“, 1994 m. atlikdamas atsakovų žemės sklypui kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribas nustatė pagal tuo metu vietovėje buvusias tvoras, su šiomis nustatytomis sklypo ribomis bei parengtu šio žemės sklypo planu ieškovas sutiko pasirašydamas žemės sklypo ribų plane M 1:500. Abiejų šalių interesus ir daugiau negu 30 metų besitęsianti faktišką žemės sklypų naudojimą atitinkanti žemės sklypų riba yra tinkamai nustatyta pagal 1994 m. UAB „Azimutas“ planą. Dėl šios priežasties pirmas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo atmestinas.