Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus P. K. ir K. K. savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos pamatus, esančius J. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) atsakovams nurodytu terminu neišmontavus tvoros ir jos pamatų, leisti juos išmontuoti ieškovui savo nuožiūra atsakovų lėšomis.

2. Nurodė, kad ieškovui priklausantis 1 267 m2 ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), iš rytų pusės ribojasi su atsakovų žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad atsakovų tvora yra įsiterpusi į ieškovo žemės sklypą apie 20 cm beveik per visą rytinės ribos ilgį, o darže 18 cm per 9,79 m ilgį. Šios aplinkybės paaiškėjo, kai 2013 metais individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininkas atliko ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Teigė, kad tokiu būdu ribojama ieškovo nuosavybės teisė naudotis visu jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Pažymėjo, kad 2014 m. kovo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius (toliau – NŽT Šalčininkų skyrius) žemės naudojimo patikrinimo metu nustatė, kad ties bendra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) riba yra pastatyta tvora (vielinė ir metalinė su pamatu). Šios tvoros statytojas – atsakovas P. K., statybos metai – 1988. Tvora, esanti ties bendra ieškovo ir atsakovų žemės sklypų riba, pastatyta ieškovo žemės sklypo teritorijoje, dėl to tokiu būdu buvo užimta ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kurios plotas 16 kv. m. Atsakovas P. K. buvo įspėtas, kad, jei iki 2014 m. balandžio 29 d. nepatrauks tvoros į savo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pusę, jo atžvilgiu bus pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena. Atsakovai ginčo tvoros neišmontavo ir neperkėlė iš ieškovui nuosavybės teise priklausančios žemės, dėl to ieškovas priverstas kreiptis su ieškiniu į teismą.

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas reikalauja išmontuoti pamatus ir (ar) tvorą dviejuose skirtinguose ruožuose – 1) tarp posūkio taškų 2–3; ir 2) tarp posūkio taškų 8–9. Ruože, tarp posūkio taškų 8–9, yra metalinė tvora, tuo tarpu ruože, tarp posūkio taškų 2-3, yra tinklo tvora. Teigė, kad tinklo tvorą, tarp posūkio taškų 2–3, pastatė pats ieškovas, dėl to atsakovai neturi ne tik pareigos, bet ir teisės perkelti tinklo tvorą tarp posūkio taškų 2–3. Teigė, kad dėl metalinės tvoros, tarp posūkio taškų 8–9, pažeidimo faktą pagrindžia 2018 m. rugpjūčio 31d. NŽT Šalčininkų skyriaus atsakymas Nr. 43SS-21-(14.43.45) su planu. Pažymėjo, kad šiuo atveju turėtų būti perkeliama ne tvora, o tikslinami kadastriniai matavimai, kadangi jie neatitinka anksčiau atliktų matavimų, dėl to ginčo metalinė tvora ieškovo nuosavybės teisių nepažeidė. Pabrėžė, kad pats ieškovas pasirašytinai sutiko, jog žemės sklypų riba eitų per tuo metu vietoje buvusią tvorą, kas buvo užfiksuota uždarosios akcinės bendrovės „Azimutas“ (toliau – UAB „Azimutas“), atliekant kadastrinius matavimus, o neatitikimai atsirado tik dėl neteisingai vėliau atliktų kadastrinių matavimų, dėl to atsakovai neužėmė ieškovo žemės dalies ir dalis neatitikimų susidarė dėl skirtingose koordinačių sistemose atliktų kadastrinių matavimų, tačiau paklaidos neviršijo norminiais aktais nustatytų leistinų paklaidų. Nurodė, kad vienintelis tvoros ruožas, kuris viršija leistiną paklaidą 0,18 m, buvo pastatytas 1988 metais. Per šį laikotarpį šalia tvoros užaugo medis, kuris viršutinę metalinę (ne apatinę betoninę) tvoros dalį palenkė į ieškovui priklausantį žemės sklypą ir ši aplinkybė ieškovui yra žinoma, dėl to atsakovai už tokį galimą pažeidimą nėra atsakingi. Pabrėžia, kad šiam medžiui nupjauti yra būtinas leidimas, kurio atsakovė neturi, dėl to, nenupjovus medžio, viršutinės metalinės tvoros dalies neįmanoma atstatyti į anksčiau buvusią padėtį.