Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. ir J. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., būdamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-09-01 nutarimu nubaustas pagal ATPK 129 str., nuobauda galiojanti, 2012 m. lapkričio 24 d., 04 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairavo J. V. priklausančią transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus 3,31 promilių ± 5% neblaivumo (girtumo) laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str.

Apeliaciniai skundai atmetami, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pažeidėjo D. V. skundas nagrinėtinas tik dalyje dėl bausmės, nes konfiskuoto automobilio savininkė J. V. dėl savo pažeistų teisių, susijusių su jos nuosavybės teise priklausančiu turtu, taip pat padavė apeliacinį skundą.

Ginčo dėl D. V. inkriminuoto pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniuose skunduose keliami veikos kvalifikavimo, paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo bei transporto priemonės konfiskavimo teisėtumo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

Dėl D. V. skundo. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad D. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 130² str.

Pagal LR ATPK 130² str. atsako tas, kas vairavo transporto priemonė būdamas neblaivus, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už <...> 129 str. numatytus pažeidimus. Kad asmuo jau baustas už pastarajame straipsnyje numatytą pažeidimą laikoma tuomet, kai už pažeidimą skirta nuobauda yra įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje numatytas terminas. Iš bylos duomenų matyti, kad D. V. 2008 m. rugsėjo 1 d. už pažeidimo, numatyto ATPK 129 str., padarymą baustas 4000 Lt bauda, bauda nesumokėta, todėl ji laikoma galiojanti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai D. V. padarytą pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 130² straipsnį. Apelianto skunde nurodyti baudos nesumokėjimo argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir jie niekaip negalėjo įtakoti teismo D. V. veiką kvalifikuoti pagal kitą straipsnį. Nustatyti faktiniai duomenys patirtina, kad apelianto veika buvo kvalifikuota teisingai, paskirta minimalus sankcijoje numatyta nuobaudos dydis, todėl keisti skundžiamą nutarimą D. V. skundo argumentais, nėra jokio teisėto pagrindo.

Dėl J. V. skundo. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. V., priklauso jo motinai J. V..

Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 nurodė, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad J. V. teigia neleidusi D. V. vairuoti transporto priemonės ir tikėjosi, jog jis to nedarys, nepatvirtina, jog ji ėmėsi atitinkamų priemonių jai priklausančio turto apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Byloje nustatyta, kad J. V. žinojo, jog D. V. neturi vairuotojo pažymėjimo, ji pati patvirtino tai žinojusi. Sūnui paprašius duoti automobilį bei nurodžius, kad automobilį vairuos draugas, J. V. visiškai nesirūpino savo turtu - pati su asmeniui, kuris ruošiasi vairuoti jai priklausantį automobilį nekalbėjo, neklausė, ar jis ir parvairuos automobilį atgal, nepasidomėjo, ar sūnus turi ko paprašyti saugiai parvairuoti jos transporto priemonę. Pažymėtina ir tai, kad pažeidėjas jau ne kartą yra baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Iš bylos medžiagos matyti, kad konfiskuoto automobilio savininkė ir apeliantas gyvena viename bute, todėl akivaizdu, kad ji negalėjo apie tai nežinoti.

Vadovaujantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nors J. V. teigia, kad ji sūnui D. V. davė automobilio raktelius bei dokumentus tik įsitikinusi, kad jis pats automobilio nevairuos, tačiau ji neužtikrino, kad D. V., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonę ir jau ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nepasinaudotų šiuo automobiliu. Teismo įsitikinimu, D. V. elgesys J. V. negalėjo būti netikėtas. Duodama jam automobilio raktelius, J. V. tinkamai neįvertino situacijos ir galimos jos baigties, t. y. neužtikrino, kad jai priklausantis automobilis nepatektų pas kitus asmenis ir neapsaugojo savo turto nuo neteisėto panaudojimo. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad J. V. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, todėl pripažintina, kad transporto priemonė buvo konfiskuota pagrįstai.

Byloje nustatyta, kad D. V. neblaivus vairavo kitam asmeniui - J. V. priklausantį automobilį. Automobilio savininkui apie įvykį bei administracinės bylos nagrinėjimo teisme laiką buvo pranešta (b. l. 11). Po pranešimo jai išsiuntimo, byloje gautas J. V. prašymas (b.l. 14) patvirtina, kad ji gavo pranešimą apie bylos nagrinėjimą teisme. Iš byloje esančių advokato padėjėjos orderių matyti, kad J. R. teisme atstovauja D. V. ir J. V. interesus. Automobilio savininkė pati į posėdį neatvyko, todėl jai nutarimo nuorašas buvo išsiųstas paštu (b. l. 37). Visi šie duomenys patvirtina, kad automobilio savininko procesinės teisės buvo įgyvendintos tinkamai. Apeliantės argumentai apie tai, kad jai apie posėdį nebuvo pranešta ir priimtas nutarimas jai nebuvo išsiųstas, yra visiškai neteisingi, paneigti aukščiau aptartais faktiniais bylos duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, todėl keisti jį ar naikinti, kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. V. bei J. V. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.