- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-12
- Bylos Nr.
- e2YT-14601-359/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00541-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- D. A., V. M., VĮ,,Turto bankas“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – D. A., V. M., VĮ,,Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. M. pateikė pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ ,,Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašo nustatyti, kad po A. K. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos anūkas J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Byloje gautas suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo E. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitinkintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys – D. A. ir V. M. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatytos bylos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. M., A. K. dukra. Pareiškėjas J. M. yra A. K. anūkas. J. M. turėjo tris vaikus – pareiškėją J. M. ir suinteresuotus asmenis – D. A. ir V. M.. Pareiškėjo močiutė A. K. mirė (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Kaišiadorių rajono 1ojo notaro biuro notaro Gintauto Butkaus liudijimo matyti, kad po A. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Pareiškime nurodoma, kad po palikėjos mirties palikimą priėmė jos anūkas – pareiškėjas faktiškai pradėjęs turtą valdyti. J. M. aktyviais veiksmais rūpinosi močiutės turtu, sutvarkė likusius močiutės asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius bei kitus daiktus. Ją laidojo, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri kapus. J. M. toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su močiute. Rūpinosi jais, renovavo, darė remontus, viską tvarkę, šienavo sklypą, mokėjo mokesčius. Byloje pateikti dokumentai, patvirtina, jog pareiškėjas mokėjo mokesčius už turtą esantį (duomenys neskelbtini).
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo močiutės A. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad J. M. iš karto po savo močiutės A. K. mirties priėmė mirusiosios palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, nes jis ir naudojosi močiutės turtu, tvarkė, mokėjo visus mokesčius. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties ir J. M. elgėsi su A. K. priklausiusiu turtu kaip paveldimo turto savininkas. Mirusiosios A. K., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad J. M. po A. K. mirties priėmė jos palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po A. K. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos anūkas J. M. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po jos mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (galiojusio nuo (duomenys neskelbtini) CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). J. M. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po močiutės mirties, pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti mirusiosios turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą-palikimo priėmimą, patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos anūkas J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti A. K. turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.