Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei L. R. dėl periodinių išmokų nepilnamečio vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

8. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.).

9. Iš gimimo liudijimo matyti, kad šalys turi nepilnametį vaiką G. D., gimusią (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu 2015-09-18 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo dukrai G. D. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2015-09-18 iki vaiko G. D. pilnametystės. Ieškovas prašo sumažinti priteistą išlaikymą iki 87 eurų per mėnesį, nes ieškovė neįrodė, kad vaikui reikalinga išlaikyti suma per mėnesį sudaro 400 eurų, taip pat jo gaunamos pajamos – netekto darbingumo pensija – yra per mažos, kad galėtų skirti tokį išlaikymą dukrai.

10. Kaip jau buvo minėta, išlaikymo dydžio pakeitimas gali būti siejamas su vaiko poreikiu padidėjimu ar sumažėjimu. Nors teismų praktikoje suformuota nuostata, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma, atitinkanti minimalaus darbo užmokesčio sumą – 380 Eur, šis kriterijus yra tik orientacinis. Atsakovė bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nurodė, kad išlaidos vaiko sauskelnėms per mėnesį kainuoja 20 Eur, sauskelnės-kelnaitės – 2 pakuotės – 30 Eur, drėgnos servetėlės 3 vnt po 6 Eur – 18 Eur, maistas – 70 Eur, rūbai ir avalynė – 70 Eur, komunaliniai patarnavimai – 50 Eur, žaislai, lavinimo priemonės – 30 Eur, vitaminai, vaistai, papildai – 30 Eur. Ieškovės nurodytos išlaidos minimaliems vaiko poreikiams yra protingos, nėra aiškiai per didelės. Vien paminėtos išlaidos kas mėnesį sudaro virš 300 eurų. Būtinomis pripažintinos taip pat ir išlaidos higienai, kurių sumos ieškovė neįvardijo. Ieškovė taip pat nurodė, kad jų dukra turi sveikatos problemų – dėl sulėtėjusios raidos šiuo metu ji dar nevaikšto, jai reikalingi ortopediniai batai, taip pat dukrai nustatytas žvairumas, dėl ko reikalingas gydymas korekciniais akiniais. Pažymėtina, kad ieškovas šių aplinkybių neginčija. Akivaizdu, kad vaikui augant yra poreikis nuolat keisti ortopedinius batus, nevaikštančiam vaikui taip pat atsiranda būtinybė naudotis transporto priemonėmis (ne tik viešomis), dėl ko susidaro papildomos išlaidos. Kadangi mergaitei nustatytas žvairumas, korekciniam gydymui būtina maždaug kas pusmetį keisti akinius. Nors teismas nelaiko būtinomis vaiko išlaikymo išlaidomis lėšų, skirtų kas savaitę vežti vaiką į sodybą ar kelionei prie jūros, tačiau ieškovės išvardintos būtinos išlaidos bei su sveikatos problemomis susijusios išlaidos patvirtina, kad vaikui reikalinga išlaikymo suma per mėnesį sudaro 400 eurų. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuo išlaikymo priteisimo momento išlaidos vaikui išlaikyti sumažėjo. Priešingai, vaikui augant ir egzistuojant išvardintoms sveikatos problemoms jos turi tendenciją didėti.

11. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, būtina įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų turtinę padėtį. LR CK 3.192str. 2d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad po Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu 2015-09-18 priteisto išlaikymo ieškovo ir atsakovės dukrai nepasikeitė nei ieškovo, nei atsakovės turtinė padėtis. Atsakovės pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, kuri yra virš 200 Eur. 57 eurai mokami jai pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimą, duomenų apie kitas jos gaunamas pajamas nėra. Išvadoje dėl darbo pobūdžio sąlygų nurodyta, kad atsakovės darbingumo lygis yra 40 procentų, jai nustatyti ribojimai dirbti naktinį, viršvalandinį darbus bei požeminius darbus. Kadangi vaikas šiuo metu gyvena su atsakove, galimybės vesti jį į darželį nėra, nes mergaitė dar nevaikšto, atsakovė susirasti darbą ir dirbti šiuo metu negali.

12. Ieškovas ir savo apeliaciniame skunde, ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jo turtinė padėtis po 2015-09-18 nepasikeitė. Jo gaunamas pajamas sudaro gaunama netekto darbingumo pensija – apie 183 eurus. Iš ieškovo pateiktos 2016m. sausio 20d. išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad ieškovui nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Išvadoje nurodyti darbo apribojimai ieškovui – draudimas dirbti naktinį, viršvalandinį darbą bei dirbti požeminius darbus. Iš bylos duomenų - darbo sutarties, VSDFV gautos informacijos - matyti, kad ieškovas buvo įsidarbinęs, tačiau šiuo metu nebedirba. Ieškovas teigia, kad iš darbo išėjo todėl, kad buvo pablogėjusi jo sveikata, tačiau teismui šių aplinkybių patvirtinančių dokumentų nepateikė. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu išsakė ketinimus ateityje ieškotis darbo, tačiau jokių įrodymų, kad siekia juos įgyvendinti, teismui nepateikė. Nors ieškovo darbingumo lygis yra sumažėjęs, apribojimai dirbti jam yra pakankamai nedideli. Iš teismo psichiatrijos akto byloje matyti, kad pagal šiuo metu stebimą ieškovo sveikatos būklę jis gali suvokti savo pareigą teikti išlaikymą vaiko atžvilgiu. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas pats kaltas dėl susidariusios sunkios jo turtinės padėties. Ieškovas turi galimybę dirbti ir gauti nors ir minimalias pajamas, tačiau nededa tam jokių pastangų. Tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192str. 2d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

13. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad priteisus 200 eurų išlaikymą dukrai G. D. nukentės kito jo vaiko – I. D. – interesai, kuriam jis privalo mokėti 87 eurų dydžio išlaikymą. Tačiau kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai).

14. Iš įrodymų visumos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Kadangi abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl bylinėjimosi išlaidos neskirstomos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.