Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei L. R. dėl periodinių išmokų nepilnamečio vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys yra G. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai; atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – I. D., gim. (duomenys neskelbtini); 2015-09-18 Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu iš atsakovo jo nepilnametei dukrai G. D. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200,00 EUR per mėnesį nuo 2015-09-18 iki vaiko pilnametystės; atsakovei bei ieškovui yra nustatytas neįgalumas, abiejų darbingumas – 40 procentų; ieškovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi; jo mėnesio pajamas sudaro netekto darbingumo pensija – 183,46 EUR, iš kurios išieškomas 91,73 EUR išlaikymas vaikui; atsakovės pajamas per mėnesį sudaro netekto darbingumo pensija – 219,31 EUR; ieškovas 2016-02-01 įsidarbino UAB „Ž.“, tačiau vėliau darbo sutartį nutraukė savo noru; darbo biržoje jis neregistruotas, jo specialybė nepaklausi, persikvalifikuoti nebandė; kokie yra vaiko G. D. poreikiai, ieškovas nežino; ieškovo gyvenamojoje patalpoje sąlygos G. D. miegui yra minimalios; iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad nenustatyti tokie ieškovo psichikos patologijos požymiai, kurie galėtų būti priskirti prie pavojingos elgsenos rizikos veiksnių ir dėl kurių nepilnamečio vaiko G. D., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatai ir/ar gyvybei gali grėsti pavojus, bendraujant G. D. su vaiku G. D.; pagal šiuo metu stebimą psichikos būklės stovį G. D. gali suvokti savo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, priežiūros klausimais t. y. maitinimas, aprengimas, gyvenamosios vietos ir sąlygų sudarymas, vaiko lavinimas ir išlaikymo teikimas; nenustatyti psichikos patologijos požymiai, kurie iš esmės komplikuotų G. D. gebėjimą savarankiškai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2015-09-18 Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymo, kuriuo iš atsakovo jo nepilnametei dukrai G. D. buvo priteistas išlaikymas, priėmimo dienos ieškovo turtinė padėtis pagerėjo – jis įsidarbino ir kelis mėnesius dirbo pagal darbo sutartį, gavo pajamų. Dabartinė jo turtinė padėtis yra analogiška tai, kuri buvo 2015-09-18. Be to, esama jo turtinė padėtis, kad ir kokia sunki ji bebūtų, yra paties ieškovo veiksmų bei jo pasyvumo rezultatas, nes darbo sutartį jis nutraukė savo noru, darbo biržoje nesiregistruoja, persikvalifikuoti nebando. Vaiko poreikių esminis pasikeitimas byloje nenustatytas. Todėl, nesant CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nustatytas vaikui teikiamo išlaikymo dydis negali būti keičiamas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti tokią bendravimo su vaiku G. D. tvarką:

pirmą bei trečią mėnesio savaitgalį, kol vaikui sueis vieneri metai, tėvas G. D. turi teisę būti su dukra jos gyvenamojoje vietoje, o nuo vienerių vaiko metų pasiimti dukrą G. D. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir ją grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.;G. D. turi teisę būti su dukra G. D. dvi dienas per savaitę, t.y. darbo dienomis pirmadienį ir trečiadienį turi teisę būti su dukra jos gyvenamojoje vietoje, o nuo vienerių metų paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba lavinimo įstaigos, kurią lanko vaikas, ir kitos dienos ryte grąžina į jo gyvenamąją vietą arba nuveda atgal į lavinimo įstaigą;G. D. turi teisę būti su dukra G. D. tėvo gyvenamojoje vietoje, kasmet per tėvo dieną nelyginiais metais per vaiko gimtadienį, t.y. rugsėjo 2 d. nuo 11 val. iki 19 val., lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki 19 val. nuo gruodžio 26 d. 11 vai. iki 19 val., nelyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 11 val. iki 19 val. ir lyginiais metais sausio 1 d. nuo 11 val. iki 19 val, nelyginiais metais Šv. Velykų Švenčių metu nuo 11 val. iki 19 val.; žžiemos atostogų metu tėvui suteikiama teisė praleisti su dukra G. D. vieną savaitę prieš tai atostogų laiką suderinus su nepilnamečio vaiko motina. Atostogų laiko derinimas turėtų vykti ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatytų atostogų;vasaros atostogų metu tėvui suteikiama teisė praleisti su dukra G. D. vieną mėnesį prieš tai atostogų laiką suderinus su nepilnamečio vaiko motina. Atostogų laiko derinimas turėtų vykti ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki numatytų atostogų;tėvas G. D. įpareigojamas informuoti nepilnamečio vaiko motiną L. R. apie gyvenamąja vietą kurioje tėvas bus su nepilnamečiu vaiku; pagal bet kurios šalies reikalavimą privaloma iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų, bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai bendru raštišku susitarimu, gali keisti bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norą ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurio iš tėvų telefono numeriui, privaloma nedelsiant informuoti kitam iš tėvų.

CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis); tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3 dalis); kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (4 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

Tiek iš ieškovo paaiškinimų, tiek iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-09-27 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, jog ieškovo gyvenamojoje vietoje sąlygos vaikui miegoti yra minimalios, todėl vien dėl šios priežasties, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, negali būti nustatyta tokia bendravimo su vaiku tvarka, pagal kuria ieškovas turėtų teisę pasilikti su vaiku nakčiai. Ieškovui taip pat negali būti suteikta teisė bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, nes gyvenamoji patalpa, kurioje vaikas gyvena, nepriklauso nei vaikui, nei atsakovei, tad tokiu atveju būtų pažeistos byloje nedalyvaujančių asmenų nuosavybės teisės. Tačiau ieškovui tėvo valdžia nėra apribota, todėl atimti jam teisę bendrauti su vaiku negalima. Ieškovas sutiko su tokia bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią jis turėtų teisę vieną kartą per savaitę išsivežti vaiką į savo gyvenamąją vietą ir jį grąžinti atsakovei tos pačios dienos vakarę, vaiką vežant lengvuoju automobiliu specialioje kėdutėje laikantis visų teisės aktais bei automobilio gamintojo nustatytų saugumo reikalavimų iki vaikas sulauks 5 metų amžiaus; vaikui sulaukus 5 metų amžiaus, jis gali būti vežamas ir viešuoju transportu. Ieškovo bendravimas su vaiku turėtų vykti atsižvelgiant į vaiko užimtumą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, t. y. šeštadieniais arba sekmadieniais. Tokia tvarka, teismo vertinimu, atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, todėl nustatytina šiuo sprendimu. Ieškovas papildomai įpareigotinas užtikrinti visų vaiko poreikių patenkinimą (higienai, maistui, pramogoms ir pan.) jo bendravimo su vaiku metu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią ieškovo G. D. bendravimo su vaiku G. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką (toliau – Tvarka):

iki G. D. sulauks 5 metų amžiaus ieškovas G. D. turi teisę vieną kartą per savaitę, šeštadienį arba sekmadienį, nuo 9.00 val. išsivežti ją į savo gyvenamąją vietą, ne vėliau kaip prieš parą apie tai informavus atsakovę L. R. (jei tai įmanoma), ir jį grąžinti į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakarę iki 19.00 val., vaiką vežant lengvuoju automobiliu specialiai tam pritaikytoje kėdutėje laikantis visų teisės aktais bei automobilio gamintojo nustatytų saugumo reikalavimų; vaikui sulaukus 5 metų amžiaus, jis gali būti vežamas ir viešuoju transportu;bendravimo su vaiku G. D. metu ieškovas G. D. užtikrina visų vaiko poreikių (higienai, maistui, aprangai, pramogoms ir pan.) patenkinimą;atsakovė L. R. perduoda ieškovui G. D. savo mobilaus telefono numerį, kuriuo jis gali iš anksto informuoti ją apie ketinimą išsivežti vaiką pagal Tvarkos 1 punktą;atsakovė L. R. turi teisę neperduoti vaiko ieškovui G. D. pagal Tvarkos 1 punktą tik esant svarbioms aplinkybėms: vaiko liga, dalyvavimas šeimos šventėse, laidotuvėse ir pan.; apie ketinimą nesilaikyti Tvarkos 1 punkto nuostatų atsakovė L. R. praneša ieškovui G. D. nedelsiant, paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių Tvarkos 1 punkto nuostatų negali būti laikomasi, bei, ieškovui G. D. pareikalavus, pagal galimybes pateikia jam vaiko ligą ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančius įrodymus; tokiu atveju, išnykus minėtoms aplinkybėms, ieškovo G. D. bendravimas su vaiku perkeliamas artimiausiam šeštadieniui ar sekmadieniui;ieškovas G. D. perduoda atsakovei L. R. savo mobilaus telefono numerį, kuriuo ji gali iš anksto informuoti ieškovą apie Tvarkos 4 punkte numatytas svarbias aplinkybes.

Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.