Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. e2S-340-852/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
e2S-340-852/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00511-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Ieškovas
K. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-340-852/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00511-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) Pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Patikimas verslas“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą; 2) Laikyti darbo santykius nutrūkus pagal darbuotojo vienašalį pareiškimą ir pakeisti atleidimo pagrindą į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą; 3) Priteisti: 2 mėnesių vidutinės algos dydžio kompensaciją, 1 960 Eur neišmokėtos algos, vidutinę algą iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo dienos, metines įstatymines 5 proc. palūkanas, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovė privalo tikslinti reikalavimo dalyką, jį įvardinti konkrečiai ir aiškiai. Pažymėjo, kad iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nesutinka su individualaus ginčo darbo byloje jos atžvilgiu darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. priimtu sprendimu ir atsakovės realizuotu ieškovės atleidimu iš darbo, tačiau nenurodo jokių aiškių ir konkrečių nesutikimo su juo teisinių motyvų ir argumentų. Ydinga reikalavimo (ieškinio rezoliucinės dalies 2 punkto) formuluotė, nes teismas netaiko drausminių nuobaudų darbo ginčo dalyviams ir netenkina ir nesvarsto darbuotojo prašymų atleisti juos iš darbo, tai yra darbdavio prerogatyva. Teismas nagrinėja bylą pagal darbuotojo ar darbdavio ieškinius dėl atleidimo pagrindų teisėtumo, galimų procedūrinių pažeidimų, kuriuos nustatęs taiko DK 218 straipsnyje esančius teisinius padarinius. Reikšdama reikalavimą dėl neturtinės žalos išieškojimo, ieškovė turėtų jį pagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatų buvimu, o ne apsiriboti tokios žalos fakto konstatavimu. Taip pat nurodė, kad ieškovė privalo įvardinti tiksliai ir aiškiai keliamo ginčo faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad iš ieškovės pateikto ieškinio turinio negalima nustatyti jos galimai pažeistos teisės pobūdžio ir esamo ginčytino teisės santykio turinio. Taip pat nurodė, kad privalu konkretizuoti faktines aplinkybes, kaip ir kokiu būdu ieškovės inicijuojamas individualus darbo ginčas įtakoja į bylą jos iniciatyva trečiuoju asmeniu trauktino antstolio Sauliaus Užkuraičio teises ir pareigas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

3. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

4. Ieškovė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės grindžia tuo, kad ieškinio pagrindas ir dalykas yra suformuluoti aiškiai ir konkrečiai, dėl ko nebuvo pagrindo nustatyti ieškinio trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė privalo tiksliai ir aiškiai įvardinti keliamo ginčo faktines aplinkybes, reiškiamą reikalavimą, t. y. aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą ir pagrįsti jį rašytiniais įrodymais, bei aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką, kas nagrinėjamu atvejų nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.

9. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, be kita ko, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

10. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015).

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra ydinga ieškinio rezoliucinės dalies 2 punkto formuluotė, nes teismas netaiko drausminių nuobaudų darbo ginčo dalyviams ir nesvarsto darbuotojų prašymų atleisti juos iš darbo, tai yra darbdavio prerogatyva.

12. Kasacinio teismo praktikoje buvo pasisakyta, kad procesinę situacija, kai ieškinio dalykas ir pagrindas yra suformuluoti ydingai, teismas turi teisę išspręsti ieškinio priėmimo metu, ir, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų ieškinio turinio reikalavimų, turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. spalio 18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011). Iš ieškovės ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių matyti, kad ji buvo atleista iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo. Ieškovė formuluoja reikalavimą laikyti, kad darbo santykiai nutrūko DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos. Taigi, iš esmės ieškovė reiškia reikalavimą atleisti ją iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustačius, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo neteisėtai, būtų taikomi DK 218 straipsnyje nurodyti teisiniai padariniai, tačiau teismui nesuteikta teisė atleisti darbuotoją iš darbo.

13. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu - ieškinio dalyku - apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011).

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl ieškinyje dėstomo buitinio susiklosčiusių santykių ir aplinkybių vertinimo bei nereikšmingo subjektyvaus jų interpretavimo negalima nustatyti ieškovės galimai pažeistos teisės pobūdžio ir esamo ginčytino teisinio santykio turinio.

15. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymi, kad ieškinio pagrindas nėra suformuluotas aiškiai ir tiksliai, kadangi ieškovės nurodytos, tarp ginčo šalių susiklosčiusios, faktinės aplinkybės išdėstytos nenuosekliai, neišsamiai, įterpiant subjektyvų jų vertinimą. Ieškovė nepakankamai detaliai konkretizuoja kokie susitarimai siejo šalis, nenurodo kokiais įrodymais gali juos pagrįsti bei jų nepateikia. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad yra pateikti visi įrodymai, kurie reikalingi bylai nagrinėti – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie dokumentai tik pagrindžia, jog sutartiniai teisiniai santykiai šalis siejo, tačiau iš jų neįmanoma nustatyti šių santykių turinio. Tokiu atveju teismas negali įvertinti ir ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

16. Be to, ieškovė reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškinyje nurodo, kad ji patyrė pažeminimą, paniekinimą, neturint pinigų, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Tačiau nepaaiškina kaip su tuo susijęs atleidimas iš pareigų, nenurodė ir nepateikė neturinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Taigi, ieškinio pagrindas netinkamai suformuluotas ir šio reikalavimo aspektu.

17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad ieškovė turi konkretizuoti kaip ir kokiu būdu ieškovės inicijuojamas individualus darbo ginčas įtakoja į bylą, jos iniciatyva, trauktino trečiojo asmens teises ir pareigas.

18. CPK 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos, jei dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustato, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatymo leidėjas įtvirtino teismui prerogatyvą jau ieškinio priėmimo stadijoje iš ieškinio reikalavimo (dalyko) ir faktinio pagrindo ex officio (pagal pareigas) nuspręsti, ar ieškinyje tam tikri asmenys nurodyti kaip trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi, tam, kad teismas galėtų priimti sprendimą dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą būtinumo, asmuo, teikiantis prašymą, turi jį motyvuoti. Nagrinėjamu atveju ieškinyje tik nurodyta, kad trečiasis asmuo antstolis Saulius Užkuraitis kreipėsi į atsakovą dėl ieškovės įsiskolinimo išskaitymo iš jos darbo užmokesčio.

19. Ieškovės atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad teismas darbo bylose turi būti aktyvus, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, nes tai, jog teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti ieškinio reikalavimus, nepaneigia ieškovės pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl ji paliktina nepakeista ir ieškovei nustatytinas papildomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Ieškovės K. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei K. S. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas