- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-783-153/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00775-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Galina Blaževič
- Atsakovas
- L. Ž.
- Ieškovas
- A. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4354-896/2016 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei L. Ž. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės L. Ž. priešieškinį ieškovui A. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. prašė teismo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią: 1) iki 2017 m. rugsėjo 10 d. L. Ž. įsipareigoja netrukdyti A. R. bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais nuo 18 val. iki 21 val. internetu „Skype“ programa; 2) iki 2017 m. rugsėjo 10 d. A. R. esant Lietuvos Respublikoje sūnus su A. R. jo gyvenamojoje vietoje praleidžia 2 dienas su nakvyne, A. R. pasiimant vaiką iš L. Ž. gyvenamosios vietos pirmos dienos 10 val. ryte ir grąžinant vaiką į L. Ž. gyvenamąją vietą ne vėliau kaip kitos dienos 20 val. A. R. privalo informuoti L. Ž. apie savo atvykimą bendrauti su vaiku prieš 5 dienas; 3) nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. kas antrą savaitę su nakvyne nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimant sūnų iš gyvenamosios vietos ar kitos šalims priimtinos vietos ir grąžinant sūnų sekmadienį ne vėliau kaip iki 20 val. į L. Ž. gyvenamąją vietą ar kitą šalims priimtiną vietą; 4) kas antras metų šventes – ieškovo A. R. ir sūnaus gimtadienio dieną, šv. Kūčias, šv. Kalėdas, Naujuosius metus, šv. Velykas; 5) kas metus po dvi savaites (14 kalendorinių dienų) vasaros laikotarpiu. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino reikalavimą ir nurodė, kad prašo teismą nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką: 1) iki 2017 m. rugsėjo10 d. L. Ž. įsipareigoja netrukdyti A. R. bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais po vieną valandą internetu „Skype“ programa. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą nagrinėjamoje byloje, kadangi atsakovė visiškai apribojo ieškovo bendravimą su sūnumi, tačiau nesutinka, kad būtų padidinta išlaikymo suma, kadangi ieškovas 2017 m. rudenį gaus mažesnį atlyginimą nei šiuo metu, todėl bus būtina mažinti išlaikymo dydį. Ieškovas savo lėšomis sutiktų finansuoti kompiuterio ir interneto išlaidas, kad užtikrintų sūnaus bendravimą su juo.
2. Atsakovė L. Ž. priešieškiniu prašė: 1. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m balandžio16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6729-752/2015 dalį dėl išlaikymo dydžio, priteisiant iš ieškovo A. R. nepilnamečio vaiko J. R. išlaikymui po 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 8 d., iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti iš ieškovo A. R. nepilnamečio vaiko A. R. išlaikymui 310 Eur vienkartinę išmoką. 2. Nustatyti ieškovo A. R. bendravimo tvarką su sūnumi J. R.: 1) per „Skype“ programą vieną kartą per savaitę 30 min. tarp 19–20 val. šalių suderintą dieną; 2) A. R. grįžus į Lietuvą atostogų, šalių suderintu laiku vaiko gyvenamojoje vietoje kartu dalyvaujant L. Ž.. 3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė sutiko, kad kol ieškovas gyvena užsienyje, jis galėtų su vaiku bendrauti internetu. Tačiau jos manymu, toks bendravimas neturėtų reikšmės. Ji taip pat neprieštarautų, jei ieškovas jos akivaizdoje bendrautų su sūnumi, kol sūnus prie ieškovo pripras. Atsakovė neturi galimybės užtikrinti sūnaus bendravimo su ieškovu, kadangi neturi veikiančio kompiuterio, tačiau neprieštarauja, kad kompiuteriu pasirūpintų ieškovas. Atsakovė nesutinka, kad ieškovas pasiimtų sūnų, nes ieškovas mažai bendrauja su vaiku, todėl pradžioje būtina atkurti vaiko ir tėvo ryšį. Atsakovė turi nuosavą butą, vaikas gyvena su atsakove, jo poreikiai padidėjo, jis lanko darželį, vaiką reikėtų skiepyti, ši paslauga yra mokama, taip pat vaiko sveikatai užtikrinti būtina įsigyti inhaliatorių. Atsakovė turi daugiau išlaidų vaiko žaislams, sauskelnėms, drabužiams, vitaminams, maistui.
3. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos neprieštarauja, o atsižvelgiant į tėvo padidėjusias galimybes teikti išlaikymą ieškovės prašymas turėtų būti patenkintas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6729-752/2015 dalį dėl išlaikymo dydžio, priteisiant iš ieškovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. R., gim. 2014 m. rugsėjo 11 d., išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 4 d., iki vaiko pilnametystės. Nustatė A. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. R. tvarką pagal kurią: 1. Iki 2017-09-10 A. R. bendrauja su sūnumi J. R. kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. iki 19.30 val. Lietuvos laiku internetu „Skype“ programa, L. Ž. bendravimo laiku užtikrinant vaiko buvimą jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, patalpoje, kurioje yra ryšio priemonė, aktyviai skatinant J. R. bendrauti su A. R.. 2. Iki 2017-09-10 A. R., grįžęs į Lietuvą, bendrauja su sūnumi J. R. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai L. Ž., nuo 18.00 val. iki 19.30 val. kas antrą darbo dieną ir kiekvieną savaitgalio dieną nuo 10 val. iki 12.30 val. A. R. ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki atvykimo į Lietuvą apie buvimo Lietuvoje laikotarpį informuoja L. Ž. elektroniniu paštu ar SMS žinute; 3. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d.: 3.1. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 19.30 val. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai L. Ž.. 3.2. Poriniais mėnesio savaitgaliais šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 12.30 val., vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai L. Ž.; 3.3. Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. vasario 9 d. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą, nedalyvaujant L. Ž.: 3.3.1. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 19.30 val. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. 3.3.2. Poriniais mėnesio savaitgaliais šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 12.30 val., vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. 4. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d.: 4.1. Kas antrą savaitę su nakvyne nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimant sūnų iš gyvenamosios vietos ar kitos šalims priimtinos vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinant sūnų sekmadienį 19.00 val. į L. Ž. gyvenamąją vietą ar kitą šalims priimtiną vietą. 4.2. Poriniais metais – A. R. gimimo dieną, per Naujuosius metus (nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 18 val.), šv. Velykas (nuo dienos, einančios prieš pirmą švenčių dieną, 18 val., iki antros šv. Velykų dienos 18 val.). 4.3. Neporiniais metais – J. R. gimtadienio dieną, per šv. Kūčias, šv. Kalėdas (nuo šv. Kūčių dienos 10 val. iki antros šv. Kalėdų dienos 18 val.). 4.4. Kas metus po dvi savaites (14 kalendorinių dienų) vasaros laikotarpiu. A. R. apie atostogų laiką informuoja L. Ž. elektroniniu paštu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo teismas nusprendė vykdyti skubiai.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6729-752/2015 patvirtinta A. R. ir L. Ž. taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad A. R. įsipareigoja teikti nepilnamečiam sūnui J. R., gim. 2014 m. rugsėjo 11 d., išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 eurų, nuo 2015 m. sausio 21 d. iki vaiko pilnametystės. Teismas nesutiko visiškai patenkinti ieškovo reikalavimo dėl bendravimo su vaiku „Skype“ programa tris kartus per savaitę, tarp jų ir vieną dieną savaitgalį, kadangi, teismo vertinimu, tokio reikalavimo patenkinimas reikštų tai, kad atsakovė su sūnumi visus metus negalėtų išvykti visam savaitgaliui arba išvykdama turėtų papildomai rūpintis ryšio užtikrinimu (kompiuteriu, internetu). Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimo patenkinimas pažeistų šalių lygiateisiškumo principą. Teismo nuomone, ieškovo bendravimas internetu su vaiku, atsižvelgiant į vaiko amžių ir į tai, kad ryšys su vaiku yra nutrūkęs, nepadės atstatyti vaiko ir tėvo ryšio, neleis tėvui dalyvauti vaiko auklėjime, o iš esmės tik užtikrins tėvo galimybę matyti sūnų. Teismas akcentavo, kad būtent atsakovės aktyvūs veiksmai – užtikrinimas, kad vaikas būtų tame pačiame kambaryje, kur yra monitorius, kalbinimas ir kvietimas bendrauti su tėvu, užtikrins bent minimalų vaiko ir tėvo kontaktą. Teismo vertinimu, nesant vaiko ir tėvo dvasinio ryšio, vaikas patirtų stresą, jei jam tektų kartu su ieškovu dviem dienoms (su nakvyne) išvykti į tėvo gyvenamąją vietą. Todėl teismas sprendė, kad tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad grįžęs į Lietuvą ieškovas galėtų su sūnumi bendrauti jo gyvenamojoje vietoje dalyvaujant vaiko motinai. Nustatydamas bendravimo laiką ir trukmę teismas atsižvelgė į galimą šalių užimtumą (pvz., atsakovė pradės dirbti), vaiko dienotvarkę. Teismas įvertino ieškovo galimybę sugrįžti nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą ir atitinkamai nustatė pereinamąjį laikotarpį ieškovo ir vaiko bendravimui. Teismas išaiškino ginčo šalims tėvų pareigą ir siekį užtikrinti ne savo, o vaiko interesus. Pakeisdamas priteisto vaikui išlaikymo dydį, teismas įvertino šalių turtinę padėtį, nurodęs, kad atsakovė yra bedarbė, tačiau tai, teismo nuomone, nereiškia, kad turi būti nukrypta nuo lygių pareigų principo ir atsakovė turėtų prisidėti tik 12 proc. išlaikymo dalies, o ieškovas turėtų prisidėti 88 proc. išlaikymo. Teismas pažymėjo, kad teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo priėmimo metu ginčo šalių sūnui J. R. buvo 7 mėnesiai, o iki priešieškinio pateikimo, kuris teisme buvo gautas 2016 m. kovo 14 d., praėjo 11 mėnesių, tad šiuo metu vaikui yra dveji metai trys mėnesiai. Teismas atsižvelgė, kad J. R. 2015 m. sprendimo priėmimo metu buvo iš dalies maitinamas motinos pienu, šiuo metu jo maitinimas bendras, kad vaikas pradėjo lankyti darželį. Teismas nusprendė, kad išlaidos 2 metų 3 mėnesių vaikui yra laikino pobūdžio, kad greitu laiku normaliai besivystančiam vaikui jų nebereikės, tačiau galimai atsiras kitos išlaidos, pvz., papildomo ugdymo būrelis ir pan. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas nusprendė, kad vaiko poreikiai padidėjo, tačiau ne visa suma 153 Eur, kurią apskaičiavo atsakovė. Teismas, įvertinęs tai, kad ir 2015 m. sprendimo priėmimo metu dalis lėšų buvo skiriama vaiko maitinimui, nusprendė, kad vaiko poreikiai išaugo vidutiniškai 80 Eur. Teismas nustatė, kad J. R. gyvena su mama L. Ž.. Taip pat nustatė, kad atsakovė savo noru nutraukė darbo sutartį, ir sprendė, kad atsakovė net ir tuo atveju, jei darbdavys pasiūlė atsakovei nutraukti darbo sutartį, žinodama savo pareigą išlaikyti vaiką, galėjo savo teises ginti ir pasilikti darbo vietoje, tačiau atsakovė pasirinko darbo sutarties nutraukimą ir bedarbio statusą. Teismo nuomone, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad, be užsiregistravimo darbo biržoje, aktyviais veiksmais ieškotųsi darbo. 2015 metais sprendimo priėmimo metu L. Ž. pajamas sudarė motinystės pašalpa, kuri iki 2015-09-11 buvo 417,73 Eur, o nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 11 d. buvo 257,82 Eur. Teismo apskaičiavimu, šio teismo sprendimo priėmimo metu L. Ž. pajamas nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. sudaro paskirta 311,50 Eur pašalpa. Atsakovė, 2016 m. rugpjūčio mėnesį nutraukiusi darbo sutartį, gavo 1998,88 Eur išeitinę pašalpą. Tad, teismo vertinimu, atsakovės pajamos 2015 metais (4431,75 Eur) ir 2016 metais (5090,47 Eur) padidėjo. Todėl teismas atmetė atsakovės argumentą, kad pablogėjo jos turtinė padėtis. Teismas sprendė, kad ieškovas turi didesnes pajamas ir galimybes jų gauti, todėl turi didesne dalimi prisidėti prie sūnaus poreikius atitinkančio išlaikymo, šiuo atveju vaiko poreikiai yra 360 Eur (260 Eur + 80 Eur poreikių padidėjimas) per mėnesį, tad priteisė vaikui iš ieškovo 180 Eur išlaikymą kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis. Teismas nepriteisė vienkartinių išmokų vaiko poreikiams tenkinti (inhaliatoriui, skiepams apmokėti), kadangi, teismo vertinimu, priteista išlaikymo periodinėmis išmokomis suma apima visų vaiko poreikių užtikrinimą, tarp jų ir vienkartinius pirkinius vaikui. Teismo vertinimu, ieškovės išleistos sumos inhaliatoriui įsigyti, skiepams ir jos nurodoma kompiuterio kaina nėra tokios didelės, kad jų negalima būtų įskaičiuoti į priteisiamo vaikui išlaikymo dydį. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais dėl poreikio naudoti tik telefoną, o ne kompiuterį, akcentuodamas, kad būtent atsakovė pasiūlė vaiko ir ieškovo bendravimui naudoti kompiuterį. Teismas nurodė, kad atsakovės turimo kompiuterio gedimas paaiškėjo po to, kai teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nors iki jų taikymo atsakovė naudojo kompiuterį ir turėjo poreikį kompiuteriu naudotis. Teismas proporcingai patenkintų reikalavimų kiekiui priteisė iš ginčo šalių bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų ginčo šalims dėl jų pačių turėtų teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidų, nes patenkino kiekvienos šalies vienodą kiekį ieškinio reikalavimų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovės L. Ž. atstovas advokatas A. N. prašo: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, nustatančią bendravimo su vaiku tvarką, panaikinant šią tvarką nustatančios rezoliucinės sprendimo dalies 1 punktą, 3.3. punktą, 4 punktą bei pakeičiant šią tvarką nustatančios rezoliucinės sprendimo dalies 3 punkte nustatytą terminą („nuo 2017-09-11 iki 2017-11-09“), nenustatant jo pabaigos; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, pakeičiančią Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6729-752/2015 dalį dėl išlaikymo dydžio, padidinant priteistą 180 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 317 Eur, pakeičiant sprendime nurodytą priešieškinio pateikimo datą iš 2016-03-04 į 2015-12-08 bei priteisiant iš ieškovo A. R. nepilnamečio vaiko J. R. išlaikymui 99 Eur vienkartinės išmokos (arba 310 Eur, jei Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalis, nustatanti bendravimo su vaiku tvarką nuotoliniu būdu „Skype“ programa, būtų palikta nepakeista).
6.1. Atsakovės atstovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė atsakovės ir UAB „S.“ sudarytą 2013-03-12 darbo sutartį Nr. 13586, kurią prašo prie bylos prijungti, kaip patvirtinančią iki tos sutarties nutraukimo buvusios darbdavio prievolės mokėti darbo užmokestį atsakovei dydį.
Atsiliepimas
6.2. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo motyvais dėl šių argumentų:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas teisingai nustatė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, tačiau netinkamai sprendė išlaikymo dydžio klausimą.
Teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovo A. R. darbo užmokestis „į rankas“ viršija 2000 Eur, yra nepakankamai informatyvi, kad būtų galima tinkamai pritaikyti CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, nes į taip nustatytą darbo užmokestį patenka visos sumos nuo 2001 Eur iki begalybės. Ieškovo per mėnesį „į rankas“ gaunamos pajamos turėjo būti vertinamos 2302 Eur.
Teismas sprendime visiškai nenurodė, kokiu atsakovės gaunamų pajamų dydžiu jis rėmėsi nustatydamas išlaikymo dydį, todėl, nesant galimybių patikrinti, ar teismas teisingai pritaikė CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, taip nustatytas išlaikymo dydis negali būti laikomas pagrįstu.
Teismas, spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, netinkamai ir neteisingai taikė CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko J. R. poreikiai yra 360 Eur. Atsakovė šios teismo nustatytos aplinkybės nekvestionuoja. Ieškovas savo sūnaus J. R. būtinųjų poreikių tenkinimui gali ir privalo skirti ne mažiau kaip 88 proc. visos tam reikalingos sumos – būtent tokią dalį sudaro ieškovo gaunamos pajamos abiejų tėvų gaunamose pajamose (2302/(311,50 + 2302) ~ 0,88), t. y. 317 Eur (360*88/100).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog atsakovė, priėmusi darbdavio pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, sąmoningai pati susikūrė dabartinę savo turtinę padėtį. Teismo vertinimas, jog viena mažametį vaiką auginanti mama, gavusi darbdavio pasiūlymą nutraukti darbo sutartį išmokant jai maksimalią, atsižvelgiant į jos darbo stažą, išeitinę išmoką, užuot tokį pasiūlymą priėmusi, turėjo ginti savo teises ir pasilikti darbo vietoje, yra neteisingas, neprotingas, neišmintingas ir tiesiog atitrūkęs nuo realybės.
Nesuprantamas yra teismo teiginys, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad, be užsiregistravimo darbo biržoje, aktyviais veiksmais ieškotųsi darbo, – vien jau pats užsiregistravimo darbo biržoje faktas ir turėjimas bedarbio statuso, kokį teismas yra nustatęs atsakovę turint, reiškia darbo neturinčio asmens ieškojimąsi darbo (Užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo vienkartine išmoka jam tenkančią dalį inhaliatoriaus ir skiepų įsigijimo išlaidų (99 Eur).
Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo vienkartine išmoka jam tenkančią dalį jo pageidaujamam nuotoliniam bendravimui su vaiku reikalingų techninių priemonių įsigijimo išlaidų (211 Eur).
Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė neteisingą priešieškinio pateikimo teismui datą – teismo sprendime yra nurodyta priešieškinio pateikimo data 2016 m. kovo 4 d., nors faktiškai priešieškinis teismui buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 8 d. (2016 m. vasario 3 d. jau ieškovo atsiliepimas į priešieškinį buvo surašytas).
Teismas nustatė, kad tarp vaiko ir ieškovo nėra dvasinio ryšio. Tai reiškia, kad teismo sprendimo, nustatančio ieškovo bendravimo su vaiku nuotoliniu būdu tvarką, vykdymas nagrinėjamu atveju bus priklausomas ir nuo to, ar pats vaikas norės bendrauti su tėvu nuotoliniu būdu. Todėl toks bendravimas nuotoliniu būdu tarp ieškovo ir vaiko nenustatytinas kaip neatitinkantis teismo sprendimui keliamų reikalavimų. Teismo sprendimo vykdymas perkeltas atsakovės atsakomybei.
Teismo sprendimo dalis (3.3. punktas, 4 punktas), nustatanti ieškovo bendravimą su vaiku nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. vasario 9 d. ir nuo 2018 m. vasario 9 d. pasiimant jį iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą, nedalyvaujant L. Ž., yra visiškai nepagrįsta, neteisėta ir prieštaraujanti netgi paties teismo nustatytoms aplinkybėms, kad tarp ieškovo ir jo mažamečio sūnaus dvasinio ryšio nėra ir kad vaikas patirtų stresą, jei jis iki tokio ryšio atsiradimo būtų paimamas jam svetimo asmens ir vežamas į svetimą aplinką. Teismo sprendimas ne tik neatitinka vaiko interesų, bet netgi yra jam žalingas.
Iš teismo sprendimo yra visiškai neaišku, kuo apskritai yra grįstas terminų nustatymas bendravimo su vaiku tvarkoje. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo realius ketinimus grįžti į Lietuvą iki 2017-09-10, tokių įrodymų savo sprendime nenurodė ir teismas, todėl, vadovaujantis rungimosi principą numatančiu CPK 12 straipsniu ir pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus numatančiu CPK 178 straipsniu, teismas neturėjo jokio pagrindo tokių terminų laikyti įrodytais.
Visiškai yra nesuprantama, kodėl būtų blogai, jei liktų nenustatyta bendravimo su vaiku tvarka po 2017 m. rugsėjo 10 d., nuo ko teismas nurodė siekęs apsaugoti ginčo šalis. Tai, kad ieškovui, grįžus į Lietuvą nuolat gyventi, reikės kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, šalys patirs papildomą bylinėjimąsi ir nebus užtikrintas ekonomiškumo principas, turint omenyje, kaip absurdiškai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyta bendravimo su vaiku tvarka koreliuoja su paties teismo nustatytomis aplinkybėmis ir vaiko interesais, anaiptol nėra jokios vertybės, kad teismui reikėtų rūpintis jų užtikrinimu, ypač tą darant vaiko interesų sąskaita.
Atsiliepimas
7. Ieškovo A. R. atstovė advokatė R. L. atsiliepimu į atsakovės L. Ž. atstovo advokato A. N. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimo nekeisti ir priteisti ieškovui Kauno apygardos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
7.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje dėl ginčo tarp šalių, todėl apeliantės apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip visiškai nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
7.2.Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog iš sprendimo motyvuojamosios dalies nėra aišku, kokiu atsakovės gaunamų pajamų dydžiu teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą.
7.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentą, jog šioje byloje turi būti nukrypta nuo lygių pareigų principo, atsakovei prie vaiko išlaikymo prisidedant tik 12 proc., o ieškovui – 88 proc.
7.4. Teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, kad priteista išlaikymo periodinėmis išmokomis suma apima visų vaiko poreikių užtikrinimą, t. y. kartu užtikrina ir vaiko bendrauti su tėvu išlaidas, taip pat išlaidas vaiko sveikatai, o patenkinus atsakovės reikalavimą dėl išlaidų inhaliatoriui, išlaidų už skiepus, išlaidų kompiuteriui pirkti atlyginimo, teismas sudarytų prielaidą atsakovei dėl kiekvieno ieškinyje vaiko poreikių lentelėje nenurodyto daikto (pvz.: dviratukas, kuprinė ar pan.) kreiptis į teismą ir dalies šių daiktų pirkimo išlaidų priteisti kaip išlaikymą vienkartine išmoka.
7.5. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo tikėti, kad atsakovės kompiuteris sugedo ir ji neturi lėšų naujam kompiuteriui įsigyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kompiuteris atsakovei sugedo netrukus po to, kai teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
7.6. Pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, kad atsakovės išleistos sumos inhaliatoriui nupirkti, skiepams ir jos nurodoma kompiuterio kaina nėra tokios didelės, kad jų negalima būtų įskaičiuoti į priteisiamo išlaikymo dydį.
7.7. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymą po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir atmesti atsakovės reikalavimą priteisti vienkartinę išmoką, dėl ko nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo skundžiamą sprendimą pakeisti.
Atsiliepimas
7.8.Atsakovė nepagrįstai teigia, jog jos priešieškinis byloje buvo pateiktas 2015-12-08. Pats ieškovas su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo kreipėsi į teismą tik 2016-01-06. Tuomet atsakovė 2016-02-03 pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį ir, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016-03-04 atsakovė į teismą kreipėsi su priešieškiniu.
7.9. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo bendravimo su vaiku nuotoliniu būdu yra teisėta ir pagrįsta, paremta ne atsakovės asmeninėmis ambicijomis ir norais, o išskirtinai vaiko interesais ir teisėmis, įtvirtintomis įstatymų.
7.10. Pirmosios instancijos teismas sukūrė visas priemones atkurti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį, sudarė sąlygas jiems bendrauti nepažeidžiant nei šalių, nei sūnaus interesų, todėl sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas, siekiant bent pabandyti, ar teismo sukurtas ieškovo bendravimo su vaiku mechanizmas bus veiksmingas. Priešingu atveju šalys ir toliau galės varstyti teismų duris, iki vaikas sulauks pilnametystės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų
8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės atstovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pasikeitusius vaiko poreikius bei tinkamai nustatė priteisto vaikui išlaikymo proporcijų dydį atsižvelgiant į atskirai gyvenančių vaiko tėvų turtinę padėtį, ar pagrįstai atsisakė patenkinti atsakovės prašymą dėl vienkartinių išmokų priteisimo iš ieškovo, ar tinkamai nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką ir jos terminą.
Dėl rašytinių įrodymų priėmimo į bylą
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A.K., V. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008).
Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė jos ir UAB „S.“ sudarytą 2013 m. kovo 12 d. darbo sutartį Nr. 13586, kurią prašo prie bylos prijungti kaip patvirtinančią iki tos sutarties nutraukimo buvusios darbdavio prievolės mokėti darbo užmokestį atsakovei dydį. Šis įrodymas, apeliantės paaiškinimu, yra teikiamas dabar, kadangi būtinybė jį pateikti iškilo tik susipažinus su teismo sprendimu – ieškovas savo atsiliepime į priešieškinį aplinkybės, kokia buvo atsakovės turtinė padėtis prieš darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu arba kokia toji padėtis būtų, jei darbo sutartis šalių susitarimu nebūtų nutraukta, neįrodinėjo ir teismas šios aplinkybės nenustatinėjo, nors turėjo tą daryti, jei sprendė, kad būtent darbo sutarties nutraukimas yra nulėmęs dabartinę atsakovės turtinę padėtį.
Įvertinusi atsakovės nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir sutinka, kad įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija priima kartu su apeliaciniu skundu atsakovės pateiktą naują rašytinį įrodymą, kadangi jis susijęs su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta atsakovės turtine padėtimi ir ginčo šalių argumentais, nurodytais procesiniuose dokumentuose dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 314, 185, 178, 12 str.).
Dėl ginčo šalių turtinės padėties.
10. Apeliantės L. Ž. atstovas advokatas A. N. teigia, kad teismas klydo tiek nustatydamas tėvų turtinę padėtį, tiek taikydamas CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą dėl priteistino iš ieškovo išlaikymo dydžio. Apeliantės atstovo paaiškinimu, ieškovui, kurio mėnesio pajamos yra 2302 Eur, teismas nustatė tokią pačią vaiko išlaikymo prievolę kaip ir atsakovei, kurios mėnesio pajamos yra 311,50 Eur, t. y. beveik 8 kartus mažesnės nei ieškovo.
Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad nepilnamečio vaiko J. R. poreikiai yra 360 Eur, ir iš ieškovo A. R. priteisė 180 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistino iš ieškovo 180 Eur išlaikymo dydžio ginčo šalių sūnui J. R., gim. 2014 m. rugsėjo 11 d., yra teisinga.
Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo bedarbė. Jai nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. paskirta 311,50 Eur pašalpa, nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. kovo 22 d. paskirta 213,79 Eur pašalpa (2 t., b. l. 26–27). Apeliantė gauna nepilnamečiam sūnui J. R., gim. 2014 m. rugsėjo 11 d., išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 eurų, nuo 2015 m. sausio 21 d. iki vaiko pilnametystės iš ieškovo. Išmokos indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taigi apeliantės turimos pragyvenimui lėšos 2015 m. sprendimo priėmimo metu yra motinystės pašalpa, kuri iki 2015-09-11 buvo 417,73 Eur, o nuo 2015-09-12 iki 2016-09-11 – 257,82 Eur (b. l. 19). Nuo 2016-09-23 iki 2016-12-22 atsakovės gaunamos pajamos buvo paskirta 311,50 Eur pašalpa (t. 2, b. l. 27). 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutraukdama darbo sutartį atsakovė gavo 1998,88 Eur išeitinę pašalpą. Taigi sutiktina su ieškovo atsilepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovės pajamos 2015 m. (4431,75 Eur) ir 2016 m. (5090,47 Eur) nesumažėjo. Iš pateiktos į bylą UAB „S.“ 2013 m. kovo 12 d. darbo sutarties Nr. 13586, kuri atsakovės ir darbdavio bendru susitarimu buvo nutraukta 2016 m. rugpjūčio 22 d. (2 t., b. l. 33), matyti, kad pagal šią darbo sutartį darbdavys įsipareigojo mokėti 1000 Lt (289,62 Eur) atlyginimą atsakovei. Jei tokia darbo sutartis būtų buvusi šalių susitarimu nenutraukta, atsakovei grįžus į darbą po vaiko priežiūros atostogų, tikėtina, būtų mokamas ne mažesnis nei 380 Eur darbo užmokestis (į rankas 335 Eur).
Nagrinėjamoje byloje, ieškovo A. R. paaiškinimu Norvegijos teisėjui, nustatyta, kad ieškovas dirba vairuotoju, jo pajamas sudaro apie 20 000 Norvegijos kronų (2137,78 Eur), jis būsto nuomai moka 8 000 Norvegijos kronų (855,11 Eur), kasdienėms išlaidoms skiria 5 000 Norvegijos kronų (534,44 Eur), likusią sumą – santaupoms. Iš karališkos Norvegijos teisingumo ir visuomenės saugumo ministerijos surinktos informacijos apie A. R. pajamas ir turtą per 2015 m. matyti, kad A. R. pajamos sudarė 250699 Norvegijos kronų (duomenų surinkimo dieną (2016-06-22) kursas su Eur – 9,3555), t. y. 26796,96 Eur, nurodyta minimali nuosavų pajamų lengvata 89050 Norvegijos kronų (9518,47 Eur), banko indėlis 22994 Norvegijos kronų (2457,80 Eur). Iš būsto nuomos sutarties matyti, kad ieškovas A. R. nuomojasi 5 kambarių butą, kurio plotas apie 90 kv. m, su automobilio statymo vieta, nuomos sutartis neterminuota, nuomos mokestis 9000 Norvegijos kronų per mėnesį, į nuomos mokestį neįtraukti mokesčiai už elektrą / kurą. Ieškovui A. R. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.
Įvertinus surinktus į bylą įrodymus konstatuojama, kad atsakovės turimos vieno mėnesio lėšos, skirtos atsakovei (iki 2016-12-22 pašalpa 311,50 Eur, vėliau nuo 2016-12-23 iki 2017-03-22 pašalpa 213,79 Eur) ir mažamečiam sūnui (išlaikymas po 130 eurų į mėnesį) pragyventi, yra mažesnės, nei ieškovo gaunamos darbo užmokesčio pajamos net ir tuo atveju, jeigu į rankas ieškovas gauna 1499,22 Eur, o ne 2137,78 Eur, kaip ieškovas nurodė Norvegijos teisėjui (1 t., b. l. 130–131).
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentai, jog atsakovė poilsiavo vasarą prie jūros ir ji tariamai fiktyviai įformino nuosavybės teisę į gyvenamąjį butą ne savo, o jos šeimos narių vardu, nepaneigia esančių byloje rašytinių įrodymų turinio, kur nurodyti duomenys apie atsakovės gautas anksčiau nurodyto dydžio išmokas (motinystės ir bedarbio pašalpas) ir tai, kad atsakovės vardu nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas. Teisėjų kolegija vadovaujasi šiais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 19, 34, 37, 2 t., b. l. 27) nagrinėjamoje byloje, nes išduoti valstybinių institucijų (NTRC duomenų banko ir VSDFV) rašytiniai įrodymai yra oficialūs dokumentai, tad turi didesnę įrodomąją galią nei šalių žodiniai paaiškinimai, „Skype“ susirašinėjimas, kuriais atsiliepime į apeliacinį skundą vadovaujasi ieškovas (CPK 197 str. 2 d.). Ieškovo argumentas, kad jis turi užsienyje daugiau išlaidų, nei atsakovė gyvendama Lietuvoje, vertinamas kaip ieškovo sąmoningas pasirinkimas gyventi Norvegijos Karalystėje, kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvos Respublikoje, tačiau tai nepaneigia anksčiau nustatytos aplinkybės, kad ieškovo materialinės sąlygos, pagal surinktus byloje įrodymus, yra geresnės nei atsakovės (CPK 178, 185 str.).
Ieškovo atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentai, kad atsakovė galėtų gauti didesnį, nei darbo sutartyje nurodytą, darbo užmokestį, o ne minimalų, jeigu tęstų darbo santykius su buvusiu darbdaviu, yra tik ieškovo prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, todėl ji atmestina. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės turtinės padėties pagerinimui reikšminga tai, kad atsakovė yra sveika, jauno amžiaus (gim. 1985 m.), turi aukštąjį išsilavinimą, kad ginčo šalių vaikas lanko darželį (1 t., b. l. 171–172), tad sprendžiama, kad atsakovė turi realią galimybę imtis darbo veiklos ir gauti bent minimalų darbo užmokestį. Šiuo atveju atsakovės argumentas, kad ji negali rasti būtent jai tinkančio pagal profesiją (vadybininko) darbo, nesudaro pagrindo perkelti ieškovui didesnę vaiko išlaikymo dalį ir priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui ne 180 Eur, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, o daugiau (316,8 Eur), kaip tai prašo padaryti atsakovė (88 procentus nuo teismo nustatytos reikalingos vaikui išlaikyti 360 Eur sumos). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kiekviena ginčo šalis turi dėti maksimalias pastangas, kad užtikrintų pačios šalies ir nepilnamečio sūnaus pragyvenimą nuolatinėmis darbo užmokesčio pajamomis ir tuo tikslu aktyviai dalyvauti darbo rinkoje tiek per tarpininkus (įdarbinimo agentūras, darbo biržą ir pan.), tiek savarankiškai. Kolegijos vertinimu, pajamų neturėjimas ir negalėjimas ar nenoras įsidarbinti negali būti teisėtas pagrindas paneigti vaiko teisę gauti bent minimalių poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą arba perkelti visą išlaikymo naštą dirbančiam vaiko tėvui.
Todėl apeliantės atstovo argumentai dėl pažeisto proporcingumo principo, nustatyto LR CK 3.192 straipsnyje, yra atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl vienkartinės išmokos priteisimo.
11. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netenkino atsakovės prašymo dėl vienkartinės išmokos priteisimo inhaliatoriaus ir skiepų įsigijimo išlaidoms padengti. Tačiau su tuo sutikti negalima.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nustatyta 360 Eur dydžio išlaikymo suma ir iš ieškovo priteista vaikui periodinių išmokų suma yra pakankamo dydžio (180 Eur) ginčo šalių sūnaus (gim. 2014 m. rugsėjo 11 d. ) poreikiams patenkinti ir apima visų vaiko poreikių užtikrinimą, tarp jų atsakovės prašomų priteisti išlaidų padengimą. Teisėjų kolegija šiai teismo išvadai visiškai pritaria ir laiko teisinga.
Teisėjų kolegija pritaria ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvui, kad bylos duomenimis, inhaliatorius nebuvo būtinas vaikui, o tik rekomenduojamas gydymo įstaigos kartu pasiūlant įsigyti alternatyvias gydymo priemones (2 t., b. l. 25). Taip pat sutiktina su ieškovo argumentu, kad byloje nepateikta duomenų, jog vaikui yra būtini skiepai nuo erkinio encefalito. Todėl esant nustatytai aplinkybei, kad inhaliatoriaus įsigijimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, atsakovės priimtas savo nuožiūra, kaip ir poreikis skiepyti sūnų nuo erkių, ieškovas pagrįstai teigia, kad esamoje situacijoje šias išlaidas turėtų prisiimti atsakovė arba tokias išlaidas dengti iš ieškovo teikiamų periodinių išmokų vaiko išlaikymui.
Todėl ir šis apeliantės apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Dėl nuotolinio bendravimo įrangos įsigijimo.
12. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovas bendraus su sūnumi nuotoliniu būdu, neišsprendė klausimo dėl nuotolinio bendravimo įrangos ir paslaugų apmokėjimo tvarkos, nepriteisė nuotolinio bendravimo 211 Eur išlaidų atsakovei, o pati atsakovė tokios įrangos neturi ir nesutinka sumokėti įrangos įsigijimo išlaidų.
Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad iki 2017 m. rugsėjo 10 d. A. R. bendrauja su sūnumi J. R. kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. iki 19.30 val. Lietuvos laiku internetu „Skype“ programa, L. Ž. bendravimo laiku užtikrinant vaiko buvimą jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, patalpoje, kurioje yra ryšio priemonė, aktyviai skatinant J. R. bendrauti su A. R..
Taigi vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė L. Ž. įpareigota bendravimo su ieškovu laiku užtikrinti vaiko buvimą jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, patalpoje, kurioje yra ryšio priemonė. Šiuo atveju atsakovė teigia, kad turi ryšio priemonę, tačiau jos turima ryšio priemonė yra techniškai netvarkinga, be to, bendravimas nuotoliniu būdu reikalauja mokamų ryšio paslaugų (interneto), kurių atsakovė apmokėti nesutinka. Ieškovas prašo leidimo suremontuoti atsakovės turimą įrangą nuotoliniam bendravimui su sūnumi, tačiau su tuo kategoriškai nesutinka atsakovė, laikydama, kad negali patikėti jos asmeninės nuosavybės teise turimo kompiuterio ieškovui. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl sugedusio kompiuterio ir nenaudojamo atsakovės poreikiams internetinio ryšio byloje nenuginčytos jokiais objektyviais įrodymais. Tad ieškovo nesutikimas gera valia padengti naujos įrangos ir paslaugų įsigijimo išlaidų daro šios sprendimo dalies vykdymą negalimu, nes vaiko buvimas jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, patalpoje, kurioje yra ryšio priemonės, neteikiančios galimybę susiekti nuotoliniu būdu, neužtikrins ieškovo bendravimo su sūnumi.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių veiksmai, kai ieškovas nesutinka apmokėti kompiuterinės įrangos ir ryšio priemonių išlaidų, reikalingų bendravimui per „Skype“ su sūnumi, o atsakovė nesutinka patikėti remontuoti ieškovui jos asmeninės nuosavybės teise turimą kompiuterį, suponuoja išvadą, kad nei viena iš šalių nesuinteresuota teismo sprendimo įvykdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo situacijoje šalys turėtų vienodai pasirūpinti vaiko interesais palaikyti tarpusavio ryšį, kad operatyviai užtikrintų sūnaus bendravimą su ieškovu, tačiau abi šalys elgiasi pasyviai ir neprotingais argumentais pateisiną savo neveikimą. Pažymėtina, kad ieškovo bendravimas su sūnumi gali būti užtikrintas tik abiejų šalių pastangomis ir, tikėtina, be didelių investicijų, vienodai sąžiningai ir teisingai ginčo šalims prisidėjus prie reikiamos įrangos nuotoliniam bendravimui įsigijimo ir vaiko interesų užtikrinimo (CK 3.5 str. 2 d., 3.156 str., 3.170 str. 1 d., 2 d.).
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria ir laiko teisingu pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta atmesti atsakovės prašymą dėl kompiuterinės įrangos ir ryšio paslaugų įsigijimo išlaidų priteisimo iš ieškovo, nes teismo sprendimą įpareigoti vykdyti abu vaiko tėvai, o ne tik ieškovas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovo bendravimo su vaiku nuo 2017-11-09 iki 2018-02-09 ir nuo 2018-02-09 pasiimant jį iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą nedalyvaujant L. Ž.
13. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimo dalis, nustatanti tokią bendravimo su vaiku tvarką, yra visiškai nepagrįsta, neteisėta ir prieštaraujanti netgi paties teismo nustatytoms aplinkybėms. Teismo motyvuojamoje dalyje yra nustatyta, kad ieškovo ir jo mažamečio sūnaus dvasinio ryšio nėra ir kad vaikas patirtų stresą, jei jis iki tokio ryšio atsiradimo būtų paimamas jam svetimo asmens ir vežamas į svetimą aplinką. O sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 3.3. punktu (nekalbant jau apie 4 punktą) teismas, nesant jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad po 2017-11-09 šis dvasinis ryšis jau bus užsimezgęs, nustato tokią bendravimo su vaiku tvarką, kurią vykdant kaip tik ir atsiranda tos, paties teismo žodžiais tariant, vaikui stresą sukeliančios aplinkybės. Atsakovės manymu, teismo sprendime nurodyto pereinamojo laikotarpio nustatymas, priešingai, nei jo reikšmę savo sprendime pateikia teismas, pats savaime tėvo ir vaiko dvasinio ryšio nesukurs, todėl jo nustatymas anaiptol nėra jokia aplinkybė, leidžianti manyti, kad tėvo ir vaiko dvasinis ryšis, kurio nėra sprendimo priėmimo dieną, po 2017 m. lapkričio 9 d. jau atsiras.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sukūrė visas priemones atkurti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį, sudarė sąlygas jiems bendrauti nepažeidžiant nei šalių, nei sūnaus interesų. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, ryšis tarp ieškovo ir vaiko neatkurtas dėl objektyvių priežasčių, dėl ieškovo darbo ir gyvenimo kitoje valstybėje, dėl negalėjimo betarpiškai ir ryšio priemonėmis ieškovui palaikyti nuolatinį bendravimą su vaiku. Vaikas yra mažametis, todėl glaudesnių santykių atkūrimas tarp ieškovo ir sūnaus gali užtrukti, tačiau tai nereiškia, kad jau dabar yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas suklydo leidęs ieškovui bendrauti nuo 2017-11-09 iki 2018-02-09 su sūnumi ir nuo 2018-02-09 pasiimti sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą, nedalyvaujant L. Ž..
Neabejotinai nei viena iš šalių nenori padaryti vaikui žalos, todėl teismo sprendime nustatyta ieškovo su sūnumi bendravimo tvarka ir data visiškai priklauso nuo mažamečio vaiko noro pripažinti ieškovą, bendrauti su juo ir išvykti be motinos, tai, kaip pagrįstai nurodė ieškovas, yra būdas atkurti tarpusavio ryšį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad būtent rūpindamasis išskirtinai vaiko interesais, siekdamas nekelti jam streso, užtikrindamas saugų vaiko prisirišimą prie tėvo, pirmosios instancijos teismas sprendė nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu bus atstatytas tėvo ir vaiko ryšys, ir tik vėliau leisti tėvui bendrauti su vaiku mamai nedalyvaujant, t. y. pirmosios instancijos teismas sukūrė nuoseklias ieškovo ir vaiko bendravimo priemones, galinčias užtikrinti jų tarpusavio ryšio atkūrimą nepažeidžiant vaiko interesų.
Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir laiko ją teisinga. Todėl ir šis atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo tariamai netinkamai nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008;teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimus (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).
Atmetus atsakovės atstovo apeliacinį skundą iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos 16 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (2 t., b. l. 98–99), dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ir dalis ieškovo turėtų teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Valstybės turėtos byloje dokumentų persiuntimo išlaidos, remiantis Kauno apygardos teismo raštinės pažyma, sudaro 4,04 Eur (2 t., b. l. 115).
Ieškovui A. R. apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis atstovavimo sutartimi (reg. 2017-01-17 Nr. DOK 2070 – priedas Nr. 1 prie atsiliepimo į atsakovės atstovo apeliacinį skundą), atstovavo advokatė R. L.. Advokatė susipažino su atsakovės apeliaciniu skundu, atliko teisinį įvertinimą, konsultavo ieškovą ir surašė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, už šias paslaugas ieškovas advokatei sumokėjo 1000 Eur (pinigų priėmimo 2017 m. sausio 17 d. kvitas Nr. 890418), taip, kaip nurodė advokatė detalizuotoje užmokesčio apskaičiavimo 2017 m. sausio 17 d. pažymoje (2 t., b. l. 126–127). Teisėjų kolegija sutiko su dalimi ieškovo atsiliepimo į atsakovės atstovo apeliacinį skundą argumentais. Ieškovo turėtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos, priteistinos iš atsakovės L. Ž., mažintinos iki 300 Eur, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra protinga ir teisinga teisinių paslaugų išlaidų suma, neviršijanti Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11. punkte nurodyta rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš atsakovės L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) Kaunas, (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas:
300 (tris šimtus eurų) Eur teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidų ieškovui A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) Kaunas, (duomenys neskelbtini));
16 (šešiolika eurų) Eur nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 4,04 (keturis eurus keturis centus) Eur procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų, iš viso 20,04 (dvidešimt eurų keturis centus) Eur valstybei (šias išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas: 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.