Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja V. Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02036-2010-2

2014 m. kovo 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-29 nuosprendžio, kuriuo D. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 202 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent:

jis, turėdamas išankstinį tikslą išvengti didelės vertės turtinės prievolės - gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, žinodamas, kad vykdant individualią veiklą privaloma registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje Mokesčių mokėtojų registre ir mokėti gyventojų pajamų mokestį, apgaule, laikotarpiu nuo 2005-10-21 iki 2010-10-08 pasinaudodamas ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)", registracijos numeris 318407-96, įregistruotos 2005-10-21 Oregono valstijoje, JAV, vardu bei laikotarpiu nuo 2010-05-18 iki 2010-10-31 pasinaudodamas ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)", registracijos numeris (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2009-04-07 Oregono valstijoje, JAV, vardu, taip apsunkindamas savo asmens identifikavimą, vykdė prekybą polietileno medžiagomis bei gaminiais: laikotarpiu nuo 2005-12-02 iki 2010-06-17 ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu 419 atvejais įsigijo polietileno medžiagų ir gaminių už 11.428.086,95 Lt, iš jų: 214 atvejais už 7379290,76 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)", 134 atvejais už 2612258,79 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)", 44 atvejais už 513516,95 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)", 7 atvejais už 116447,69 Lt iš AB „(duomenys neskelbtini)", 2 atvejais už 24596,54 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)", l atveju už 27035,42 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)", 4 atvejais už 235979,47 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)", 2 atvejais už 37694,29 Lt iš užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)", 11 atvejų už 481267,04 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)", kuriuos ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu realizavo ir už realizuotas prekes 2005-12-14 - 2010-09-02 laikotarpiu į ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB bankas „NORD/LB Lietuva", kuria pats disponavo, per 283 kartus pirkėjų banko mokėjimo pavedimais gavo 15.446.639,28 Lt (4469685,89 Eurų, kurių vertė 15.432.931,44 Lt ir 2967,00 GBR (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų), kurių vertė 13.707,84 Lt) pajamų, iš jų: per 3 kartus gavo 18.002,00 Eurų, kas sudaro 62.157,31 Lt iš užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)"; per 205 kartus gavo 4.098.537,55 Eurų, kas sudaro 14.151.430,45 Lt iš Norvegijos įmonės „(duomenys neskelbtini)"; per 24 kartus gavo 178.744,61 Eurų, kas sudaro 617.169,39 Lt iš Norvegijos įmonės „(duomenys neskelbtini); per 2 kartus gavo 19.000,00 Eurų, kas sudaro 65.603,20 Lt iš Norvegijos įmonės „(duomenys neskelbtini)"; per l kartą gavo 7.561,50 Eurų, kas sudaro 26.108,34 Lt iš Norvegijos įmonės „(duomenys neskelbtini) per 3 kartus gavo 6.012,36 Eurų, kas sudaro 20.759,48 Lt iš Norvegijos įmonės (duomenys neskelbtini); per 45 kartus gavo 141.827,87 Eurų 489.703,27 Lt iš kitų pirkėjų; 2.967,00 GBR, kas sudaro 13.707,84 Lt iš įmonės „(duomenys neskelbtini)"; laikotarpiu nuo 2010-05-21 iki 2010-10-16 ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu 26 atvejais įsigijo polietileno medžiagų ir gaminių už 376.768,28 Lt, iš jų: 17 atvejų už 197.187,85 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)", 3 atvejais už 8.503,25 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)", 6 atvejais už 171.077,18 Lt iš AB „(duomenys neskelbtini)", kuriuos ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" realizavo ir už realizuotas prekes 2010-06-08 - 2010-10-28 laikotarpiu į ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AŠ „Aizkraukles banką" (reg. Nr. 50003149401, Elizabetės g. 23, Ryga, Latvijos Respublika), kuria pats disponavo, per 22 kartus pirkėjų banko mokėjimo pavedimais gavo 385.384,57 Eurų, kas sudaro 1.330.655,84 Lt pajamų, iš jų: per 18 kartų gavo 346.190,27 Eurų, kas sudaro 1.195.325,76 Lt iš Norvegijos įmonės (duomenys neskelbtini); per 4 kartus gavo 39.194,30 Eurų, kas sudaro 135.330,08 Lt iš Norvegijos įmonės (duomenys neskelbtini), šių pirkimo-pardavimo operacijų duomenų neįtraukė į savo, kaip asmens vykdančio individualią veiklą buhalterinę apskaitą, gautų pajamų 16.777.295,12 Lt ir leidžiamų atskaitymų, susijusių su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu 13.624.792,17 Lt nedeklaravo savo Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose už 2005 - 2010 metus, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 472.875,44 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad privalėdamas pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 l straipsnio l dalies nuostatas, kurios numato, kad „Šis įstatymas nustato ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų išskyrus šeimynas, ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų išteklių ir mokesčių fondų ūkininkų ūkių gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla (nuolatinių Lietuvos gyventojų kurie verčiasi individualia veikla, ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų veikiančių per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių, esančių Lietuvos Respublikoje, (toliau - ūkio subjektai) turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą" tvarkyti savo, kaip gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla buhalterinę apskaitą ir būdamas pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 str. 6 dalį atsakingu už savo, kaip gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitos tvarkymą pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 16 straipsnio l dalies nuostatas, kurios numato, kad „ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", laikotarpiu nuo 2005-10-21 iki 2010-10-31, Klaipėdos mieste, apgaulingai tvarkė savo, kaip gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, buhalterinę apskaitą, tai yra neįregistravęs veiklos Mokesčių mokėtojų registre, vykdė individualią veiklą pasinaudodamas ribotos atsakomybės bendrovių „(duomenys neskelbtini)" bei „(duomenys neskelbtini)" vardu, tačiau į apskaitą neįtraukė apskaitos dokumentus, pagrindžiančius ūkines operacijas: 16.777.295,12 Lt pajamų ir 13.624.792,17 Lt išlaidų bei neregistravo šių ūkinių operacijų apskaitos registruose, t.y. 2005-12-14 - 2010-09-02 laikotarpiu į ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB bankas „NORD/LB Lietuva", kuria pats disponavo, per 283 kartus pirkėjų banko mokėjimo pavedimais gavo 15.446.639,28 Lt (4469685,89 Eurų, kurių vertė 15.432.931,44 Lt ir 2967,00 GBR, kurių vertė 13.707,84 Lt) pajamų, iš jų: per 3 kartus gavo 18.002,00 Eurų, kas sudaro 62.157,31 Lt iš užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)"; per 205 kartus gavo 4.098.537,55 Eurų, kas sudaro 14.151.430,45 Lt iš Norvegijos įmonės (duomenys neskelbtini)"; per 24 kartus gavo 178.744,61 Eurų, kas sudaro 617.169,39 Lt iš Norvegijos įmonės „(duomenys neskelbtini)"; per 2 kartus gavo 19.000,00 Eurų, kas sudaro 65.603,20 Lt iš Norvegijos įmonės „(duomenys neskelbtini)"; per l kartą gavo 7.561,50 Eurų, kas sudaro 26.108,34 Lt iš Norvegijos įmonės „(duomenys neskelbtini)"; per 3 kartus gavo 6.012,36 Eurų, kas sudaro 20.759,48 Lt iš Norvegijos įmonės (duomenys neskelbtini)"; per 45 kartus gavo 141.827,87 Eurų 489.703,27 Lt iš kitų pirkėjų; 2.967,00 GBR, kas sudaro 13.707,84 Lt Lt iš įmonės „(duomenys neskelbtini)" ir 2010-06-08 - 2010-10-28 laikotarpiu į ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AS „Aizkraukles banką" (reg. Nr. 50003149401, Elizabetės g. 23, Ryga, Latvijos Respublika), kuria pats disponavo, per 22 kartus pirkėjų banko mokėjimo pavedimais gavo 385.384,57 Eurų, kas sudaro 1.330.655,84 Lt, pajamų iš jų: per 18 kartų gavo 346.190,27 Eurų, kas sudaro 1.195.325,76 Lt iš Norvegijos įmonės (duomenys neskelbtini); per 4 kartus gavo 39.194,30 Eurų, kas sudaro 135.330,08 Lt iš Norvegijos įmonės (duomenys neskelbtini), už realizuotas prekes, tačiau neįtraukė į apkaitą šias ūkines operacijas pagrindžiančius apskaitos dokumentus bei neužregistravo šių ūkinių operacijų apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2005-12-14 iki 2010-10-08 per ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB bankas „NORD/LB Lietuva", kuria pats disponavo, per 1333 kartus patyrė išlaidų pervesdamas banko mokėjimo pavedimais pinigines lėšas tiekėjams už prekes ir paslaugas, apmokėdamas banko paslaugas iš viso 12.354.635,90 Lt (3.471.581,20 Eurų, kas sudaro 11.986.675,57 Lt; 73.985,76 USD, kas sudaro 267.185,81 Lt ir 100.774,52 Lt), iš jų: per 157 kartus pervesdamas 2.152.876,30 Eurų už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)", per 40 kartų pervesdamas 149.220,99 Eurų už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)", per 5 kartus pervesdamas 68.344,38 Eurų už prekes UAB (duomenys neskelbtini)", per 67 kartus pervesdamas 391.261,14 Eurų už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)", per l kartą pervesdamas 2.000,00 Eurų už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)", per 130 kartų pervesdamas 670.022,89 Eurų už prekes kitiems tiekėjams, per 37 kartus pervesdamas 37.224,31 tiekėjams už transporto paslaugas, per 186 kartus sumokėdamas 631,19 Eurų banko mokesčių, per 17 kartų pervesdamas 73.715,00 USD tiekėjams už prekes ir paslaugas, per 5 kartus sumokėdamas 270,76 USD banko mokesčių, per 578 kartus sumokėdamas 15.471,08 Lt banko mokesčių, per 72 kartus sumokėdamas 59.471,44 Lt prekių ir paslaugų tiekėjams, per 37 kartus sumokėdamas 25.832,00 Lt muito mokesčių ir mokesčių už prastovas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus į apskaitą neįtraukė bei šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo; laikotarpiu nuo 2006-11-27 iki 2007-03-07 per ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu atidarytą kortelių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB bankas „NORD/LB Lietuva", kuria pats disponavo, per 6 kartus patyrė išlaidų pervesdamas mokėjimo pavedimais iš viso 46.921,06 Eurų, kas sudaro 162.009,04 Lt už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)", tačiau šias išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus į apskaitą neįtraukė bei šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo;

laikotarpiu nuo 2006-11-21 iki 2007-05-30 per ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu atidarytą kortelių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB bankas „NORD/LB Lietuva", kuria pats disponavo, per 9 kartus patyrė išlaidų pervesdamas mokėjimo pavedimais iš viso 15.959,18 Eurų, kas sudaro 55.103,86 Lt už prekes ir paslaugas, iš jų: per l kartą pervesdamas 727,00 Eurų už paslaugas A. P., per l kartą pervesdamas 10.430,18 Eurų už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)"; per l kartą pervesdamas 1003,00 Eurų už paslaugas G. M., per 6 kartus pervesdamas 3799,00 Eurų už paslaugas UAB „DSV Transport", tačiau šias išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus į apskaitą neįtraukė bei šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo;

laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2010-08-31 iš AB SEB bankas mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) išduotos A. L. vardu, sąskaitos, kuria pats disponavo, išmokėjo 8.000,00 Lt už paslaugas M. K., tačiau šias išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus į apskaitą neįtraukė bei šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo; laikotarpiu nuo 2010-05-18 iki 2010-10-25 per ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AS „Aizkraukles banką", kuria pats disponavo, per 110 kartų patyrė išlaidų pervesdamas banko mokėjimo pavedimais pinigines lėšas tiekėjams už prekes ir paslaugas, apmokėdamas banko paslaugas iš viso 1.037.043,38 Lt (299.267,00 Eurų, kas sudaro 1.035.035,50 Lt; 483,95 NOK, kas sudaro 2.007,88 Lt), iš jų: per 14 kartų pervesdamas 164.619,34 Eurų už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)", per l kartą pervesdamas 431,70 Eurų už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)", per 3 kartus pervesdamas 9.247,42 Eurų už prekes Lenkijos įmonei (duomenys neskelbtini)", per 4 kartus pervesdamas 25.343,88 Eurų už prekes AB „(duomenys neskelbtini)", per 11 kartų pervesdamas 31.440,85 Eurų už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)", per 4 kartus pervesdamas 51.694,61 Eurų už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)", per 4 kartus pervesdamas 5.270,00 Eurų už prekes Turkijos įmonei, per l kartą pervesdamas 3.100,00 Eurų už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)", per l kartą pervesdamas 4.949,62 Eurų už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)", per 6 kartus pervesdamas 2.158,58 Eurų tiekėjams už transporto paslaugas, per 10 kartų sumokėdamas 1.011,00 Eurų banko mokesčių; per 4 kartus sumokėdamas 483,95 NOK banko mokesčių, tačiau šias išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus į apskaitą neįtraukė bei šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo; laikotarpiu nuo 2010-09-20 iki 2010-10-07 iš AS „Aizkraukles banka" mokėjimo kortelės Nr. 6763 7740 0902 9129, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytos ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu, išmokėjo 8.000,00 Lt už paslaugas P. Ž., tačiau šias išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus į apskaitą neįtraukė bei šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo. Dėl padarytų pažeidimų nebuvo galima už laikotarpį nuo 2005-10-21 iki 2010-10-31 iš dalies nustatyti D. L. veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 str. nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 305 str. 1 ir 3 d. nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 str., reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, t. y. nuosprendyje išvardijo visus tiek įžanginei, tiek aprašomajai, tiek ir rezoliucinei nuosprendžio dalims priskirtus duomenis. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas dėl D. L. išteisinimo. Taigi skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu iš esmės atitinka išteisinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus.

Prokuratūra apeliaciniu skundu nesutikdama su D. L. išteisinimu, ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodo, kad D. L. kaltę įrodo ne tik jo paties parodymai, bet ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t.y. 2011-07-22 specialisto išvada Nr. 5-3/70, 2011-11-03 VMI prie LR FM raštas Nr.(12.25-31-3)-R-10238, 2011- 10-28 VMI prie LR FM raštas Nr. (12.25-3 l-3)-R-10167, 2010-10-27 kratos protokolas, 2010-12-03 apžiūros protokolas (paimti ir apžiūrėti apvalūs antspaudai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, šių kompanijų steigimo dokumentai (originalai): sertifikatai, banko kortelės išduotos šioms kompanijoms ir kt.), 2010-10-27 kratos protokolas ir 2010-12-03 apžiūros protokolas (pas D. L. namuose kratos metu rasta ir paimta banko kortelės įvairūs dokumentai), 2010-11-15 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas Nr. EK/07638/040/LT/10, 2010-11-18 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raštas Nr. (29.2-3 l-3)-R-10936 (nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ Mokesčių mokėtojų registre nėra registruotos), 2011-01-06 apžiūros protokolas ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų istorijos, AB „DnB Nord“ banko 2010-11-22 raštas Nr. 30.42-182/1285 (2005-11-15 D. L. pateikė prašymą atidaryti sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ vardu, „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo dokumentus bei bendrąjį įgaliojimą D. L. vardu), AB „DnB Nord“ banko 2011-06-30 raštas Nr. 30.42-182/760, 2011-01-06 apžiūros protokolas ir AB „DnB Nord“ banko 2011-06-30 raštas Nr. 30.42-182/760, 2010-11-11 AB „Teo LT“ raštas Nr. 01-2-345, 2011-01-07, 2011-01-10, 2011-02-04 apžiūros protokolai, 2010-10-29 UAB „First Data Lietuva“ raštas Nr. 1235 ir 2011-01-11 apžiūros protokolas, 2011-01-18 apžiūros protokolai, iš užsienio valstybių teisėsaugos institucijų gauta medžiaga, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų parodymai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl D. L. nekaltumo. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad D. L. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga, o iš apeliacinio skundo pagrindų ir motyvų matyti, kad prokuroras siekia, jog būtų panaikintas išteisinamasis nuosprendis ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo atskirai vienus nuo kitų ir todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas išvadas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad D. L. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis visa byloje esančia medžiaga: teisiamojo posėdžio metu liudytojų E. S., R. V., V. T., A. G., R. J. duotais parodymais, pagarsintais M. T. parodymais, specialistų išvadomis, taip pat specialistų R. M. ir A. K. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais ir kita byloje esančia rašytine medžiaga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė vertindamas visumą byloje esančių duomenų, o ne kiekvieną jų atskirai. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai pasisakė, kad „Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje surinktus įrodymus, o būtent, atliktų kratų ir apžiūrų protokolus, sąskaitas-faktūras, bankinių operacijų išrašus, liudytojų parodymus, matyti, kad nėra paneigti kaltinamojo D. L. teiginiai, jog jis tik atstovavo įmones RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pajamų už tai negavo (t. 17 b. l. 90). Priešingai, byloje surinkti duomenys rodo, jog prekių pirkimą-pardavimą, paslaugų pirkimą, muitinės procedūras, bankines operacijas atliko ne asmeniškai D. L. kaip fizinis asmuo, bet jo atstovaujamos įmonės RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“.

Prokuroras akcentuoja, kad byloje yra operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, iš kurių matyti, kad D. L. organizavo per tarpininką RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimą, kurias valdė asmeniškai pats, atidarinėjo sąskaitas Latvijos „Aizkraukles banka“, gavo iš šio banko siuntinį, mokėjimo korteles (kurias savo nuožiūra perduodavo kitiems asmenims), atlikdavo mokėjimo pavedimus, vykdė veiklą RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu: užsakinėjo prekes, užsakinėjo transportą, derino kainas, užsakymų specifikacijas, siuntimus, gaudavo prekių pirkimo dokumentus iš gamintojų, siųsdavo pardavimo dokumentus galutiniam prekių pirkėjui, organizuodavo siunčiamų prekių muitinės deklaracijų ir CMR paruošimą per muitinės tarpininkus, kuriems pateikdavo vežamų krovinių, transporto, vairuotojų duomenis, organizuodavo dokumentų persiuntimą prekių gamintojui su gavėjo (eksporto) atžymomis ir kt., veiklai naudojo elektroninį paštą, veiklą, kurią vykdė RAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nutraukė, po ko tęsė analogišką veiklą RAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. D. L. pokalbiu metu mini, kad „aš uždarau tą „(duomenys neskelbtini)“, žinai, nu nes negali būti Lietuvoje ilgai ofšorinė įmonė, paskui pradės kabinėtis“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog teismas vertindamas įrodymus, atsižvelgia į surinktų įrodymų visetą, jų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms ir tik pagal tai sprendžia, ar asmens veiksmai yra nusikalstami. Šiuo atveju vien tik telefoninių pokalbių nepakanka, kad būtų galimą konstatuoti D. L. kaltę. Aukštesnysis teismas pagrindo abejoti tokia apylinkės teismo padaryta išvada neturi ir tai nereiškia, kad buvo netinkamai atliktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirtų įrodymų vertinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso dalyvių parodymų, kaip ir kitų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, vertinimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kaip jau buvo minėta, pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu vien proceso dalyvių nesutikimo su teismo padarytomis išvadomis nepakanka konstatuoti, kad vienokį ar kitokį sprendimą teismas priėmė, vadovaudamasis atrinktais įrodymais. Tai, kad teismo priimtas sprendimas neatitinka apeliantės lūkesčių, nedaro sprendimo neteisėto ir nepagrįsto. Be to, pažymėtina, kad D. L. ir neneigia tų aplinkybių, kad jis organizavo per tarpininką RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimą, kurias valdė asmeniškai pats, atidarinėjo sąskaitas Latvijos „Aizkraukles banka“, gavo iš šio banko siuntinį, mokėjimo korteles (kurias savo nuožiūra perduodavo kitiems asmenims), atlikdavo mokėjimo pavedimus, vykdė veiklą RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir kt. D. L. teismo posėdžio metu apylinkės teisme paaiškino, kad jis tai darė ne siekiant nuslėpti savo asmenybę ar panašiai, o tikslu, kad būtų greičiau atidaryta ir pradėtų veikti bendrovė, kurios interesus jam buvo pavesta atstovauti. D. L. patvirtino, kad jis veikė generalinio įgaliojimo ribose, turėjo teisė atlikti įvairius veiksmus, kuriuos atlikinėjo bendrovių naudai ir interesams, atstovavimo teisinių santykių ribose. Visos piniginės lėšos priklausė įmonėms RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne jam. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visas šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – sąskaitų išrašai gauti iš bankų, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys duomenys.

Pasak apeliantės, teismas visiškai nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ specialisto išvada, kuri turi būti vertinama kritiškai, kadangi ji prieštarauja ikiteisminio tyrimo bylos medžiagai ir remiasi tik teoriniais išvedžiojimais, o ne konkrečiais skaičiais ar duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ specialisto išvada ir specialisto paaiškinimais duotais teisme. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad „byloje pateiktos dvi viena kitai prieštaraujančios specialistų išvados, atliktos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos bei UAB „Mokesčių eksperto biuras“. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvadoje nurodoma, kad D. L. vykdė individualią veiklą, tuo tarpu UAB „Mokesčių eksperto biuras“ išvadoje nurodoma, kad D. L. veiksmai neatitinka individualios veiklos požymių. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas A. K. nurodė, kad D. L. nevykdė individualios veiklos, nes neveikė savo valia ir nuožiūra. Kadangi tą pačią dieną D. L. nuėmė pinigus Lietuvoje ir dar kažkas pinigus nuėmė Norvegijoje, rodo, kad sąskaitą Norvegijoje dar kažkas valdė (t. 17 b. l. 130-131). Kaip jau buvo minėta, vienas iš savarankiškos veiklos požymių yra tiesiogiai gaunamos pajamos. Iš bylos medžiagos matyti, kad visos pajamos, kurios buvo gautos perkant ir parduodant polietileno gaminius, įplaukė į RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, o ne į D. L. asmeninę sąskaitą. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė R. B., parodė, kad niekas netyrė D. L. veiklos kaip įmonės atstovo. Buvo tiriama kaltinamojo veikla tik kaip fizinio asmens (t. 17 b. l. 152). Pažymėtina ir tai, kad išteisinamasis nuosprendis byloje priimtas ne tik vadovaujantis specialisto A. K. išvada, bet ištyrus ir įvertinus visą bylos medžiagą. Teismas byloje vertina įrodymų visumą ir vieni įrodymai neturi viršenybės prieš kitus.

Apeliantė nurodo, kad D. L. vykdė individualią veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje pasinaudodamas RAB „(duomenys neskelbtini)“ bei RAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, turėdamas išankstinį tikslą išvengti didelės vertės turtinės prievolės gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, Pasak prokuratūros, individuali veikla apibrėžta Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d., kurios apibrėžimas pilnai atitinka D. L. vykdytai veiklai RAB „(duomenys neskelbtini)“ bei RAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Aukštesnysis teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. L. individualios veiklos nevykdė, o veikė kaip įmonių atstovas. Aptariant individualios veiklos sąvoką ir siekiant konstatuoti individualios veiklos egzistavimą būtina požymių visuma, t.y. savarankiškumas, versliškumas, tęstinumas, ekonominės naudos siekimas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla teismų praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (sprendimas administracinėje byloje Nr. A-14-916/2006). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (nutartis administracinėje byloje Nr. A-8-693/2007). Šios bylos faktiniai duomenys leidžia spręsti, kad išteisintasis veikė ne savo vardu. Išteisintajam D. L. buvo išduoti įgaliojimai atstovauti ribotos turtinės atsakomybės bendroves RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimuose nurodytais klausimais. D. L. atstovavo bendrovių RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus ieškant tiekėjų ir perparduodant prekes, įmonių vardu atidarinėjo bankuose sąskaitas. Byloje nustatyta, kad prekių pirkimas – pardavimas vyko tik su juridiniais asmenimis ir tik per RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ bankines sąskaitas. Byloje nenustatyta, kad piniginės lėšos būtų pervedamos į D. L. asmenines sąskaitas. Šias aplinkybes patvirtina sąskaitų išrašai pateikti bankų. Tai reiškia, jog aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog D. L. veikė savo valia ir nuožiūra, nėra. Savarankiškumo aplinkybė nėra įrodyta. Kaip jau buvo minėta, tam, kad atitinkamą gyventojo veiklą būtų galima priskirti individualiai veiklai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, taip pat būtina nustatyti, ar išteisintasis, vykdydamas nagrinėjamą veiklą, turėjo tikslą - gauti pajamų ar siekti kitokios ekonominės naudos – bei šios veiklos versliškumo (komerciškumo) požymį. Sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) gyventojas siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti atsižvelgiama ir į tokias aplinkybės, kaip su naudos gavimu susijusios sąnaudos, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro pajamos iš tokios veiklos ir panašiai (administracinė byla Nr. A442-66/2009). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje versliškumas bei ekonominės naudos siekimas iš D. L. pusės nėra pakankamai akivaizdus. Kaip jau nustatyta anksčiau D. L. veikė įgaliojimų ribose, veikė bendrovių vardu, visi atsiskaitymai vyko per bendrovių sąskaitas, visos pajamos, kurios buvo gautos perkant ir parduodant polietileno gaminius, įplaukė į RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, o ne į D. L. asmeninę sąskaitą. Taigi byloje nenustatytas versliškumas bei ekonominės naudos siekimas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyta individualios veiklos požymių visuma, todėl apeliantės kaltinimas, kad D. L. vykdė individualią veiklą turėdamas išankstinį tikslą išvengti didelės vertės turtinės prievolės gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kadangi D. L. nevykdė individualios veiklos, jam nekyla prievolė mokėti gyventojo pajamų mokesčio, todėl jis šios prievolės negalėjo išvengti apgaule. D. L. pagal BK 182 str. 2 d. išteisintas pagrįstai.

Teisėjų kolegijos vertinimu D. L. pagrįstai išteisintas ir pagal BK 202 str. 1 d., 222 str. 1 d. Vadovaujantis BK 202 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai jis (ji) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Pagal šį straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau teismų praktikoje, aiškinant BK 202 str. 1 d. taikymą, yra ne kartą nurodyta, kad kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai, neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-199/2011 ir kt.). Versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla minėtais būdais užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas kaltininko pajamų šaltinis. Subjektyvusis šios dispozicijos požymis – tiesioginė tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad imasi neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos ir nori taip veikti.

Byloje nustatyta, kad D. L. veikė kaip įgaliotas RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, teisėtai įregistruotų ir veikiančių juridinių asmenų vardu, tiesioginių pajamų negavo. Išteisintasis individualios veiklos nevykdė, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. įmonių bankinės sąskaitos, muitinės dokumentai, produkcijos pervežimo dokumentai. Įmonės įregistruotos oficialiai ir teisėtai veikiančios. D. L. turėdamas jam suteiktus įgaliojimus ir veikdamas įgaliojimų ribose įmonių vardu ieškojo tiekėjų. Ofšorinės kompanijos buvo registruotos JAV, kurios pirko produkciją Lietuvoje. Produkciją parduodavo Norvegijoje. D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo atstovaujamos įmonės veikė kaip tarpininkas. Tarpininkavimas yra normalus verslo pasaulio elementas, pirkimu-pardavimu nebuvo daroma žala nei Lietuvos, nei Norvegijos, nei kitos šalies ekonomikai. Priešingai, ūkio subjektai vykdė veiklą, uždirbo pelno, išlaikė darbo vietas. Ofšorinių kompanijų įkūrimo tikslas yra mokestinės bazės privalumai, kas yra legalu visame pasaulyje ir Lietuvoje, nes tai leidžia prekę pirkėjui pasiūlyti žemesne kaina, kas yra pagrindinis variklis verslo plėtime. Byloje nustatyta, kad D. L. atstovavo RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal įgaliojimus, kurie juridiškai galiojantys ir apibrėžiantys išteisintojo veikimo ribas. Įgaliojimuose nenustatyta tvarkyti buhalterinius dokumentus. Atliktų kratų metu D. L. biure ir namuose nebuvo rasta buhalterinės apskaitos dokumentų, išskyrus einamieji dokumentai, įmonių sertifikatai, antspaudai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino aplinkybes, kad D. L. veikė kaip įmonių atstovas. Liudytojas E. S. parodė, kad „D. L. nesivertė jokia neteisėta veikla“. Liudytojas R. V. parodė, kad „kaip fizinis asmuo D. L. nėra pirkęs produkcijos. Su įmonėmis RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo. Prekės buvo eksportuojamos. Šios įmonės buvo geros, nes užsakymai ir atsiskaitymai buvo visada laiku. Minėtas įmones atstovavo D. L., tai jis žinojo, nes D. L. niekada neslėpė savo atstovavimo“. Liudytojas V. T. parodė, kad „gaudavo užsakymų iš RAB „(duomenys neskelbtini). D. L. pasirašydavo kaip firmos RAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Vėliau atsirado kita firma RAB „(duomenys neskelbtini)“. Norvegas V. atvažiuodavo į įmonę, jis atstovavo firmą „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja A. G. taip pat parodė, kad „D. L. atstovavo įmonę. Pagal krovinių išvežimo dokumentus – prekės būdavo išvežamos į Norvegiją“. Liudytojas R. J. parodė, kad „jis dirba muitinės tarpininku. D. L. atstovavo įmonę RAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo daromas eksportas. RAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo. Tos firmos buvo pirkėjos. Lietuviai parduodavo prekes įmonėms. Užsakymų gavėjas - RAB „(duomenys neskelbtini)“, o produkcijos gavėjas – Norvegija“. Liudytojas M. T., kurio parodymai buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, parodė, kad „jis dirba muitinės tarpininko atstovu. Deklaracijose būdavo nurodomas gavėjas RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“. Importo deklaracijas pildyti negalėjo, nes trečiosioms šalims tai daryti negalima, todėl prekės važiuodavo į Norvegiją. Norvegijoje būdavo įforminamas importas ir tranzitas. Pretenzijų dėl prekių gavimo RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikusios. Nėra buvę pastabų, kad šios įmonės neegzistuotų. Pati muitinė kontroliuoja, kad prekės gautos gavėjo“. Byloje taip pat nenustatytos aplinkybės, kad į D. L. asmenines sąskaitas būtų įplaukusios pajamos. Viskas buvo vykdoma per RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą išanalizavęs visus byloje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog D. L. veikė RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais ir jų naudai ir nevykdė individualios veiklos yra teisingos. D. L. nėra nusikaltimų numatytų BK 202 str. 1 d., 222 str. 1 d. subjektas, todėl išteisintas pagrįstai. Pažymėtina, kad BK 222 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 str. 1 d. neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą D. L. nekilo prievolė tvarkyti buhalterinę apskaitą, nes D. L. nevykdė individualios veiklos, o veikė kaip užsienio įmonių įgaliotas atstovas. Nepateikdamas buhalterinių dokumentų nepažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir nesiekė išvengė mokesčių mokėjimo valstybei. Byloje įrodyta, kad D. L. prekių pirkimą-pardavimą, paslaugų pirkimą, muitinės procedūras, bankines operacijas atliko ne asmeniškai kaip fizinis asmuo, bet jo atstovaujamos įmonės RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. L. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, t.y. jis nesuvokė, kad atstovaudamas bendroves imasi neteisėtos veiklos ir nori taip veikti. Priešingai, byloje nustatyta, kad D. L. domėjosi ofšorinių įmonių teisiniu reguliavimu, pats buvo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir tinkamai vykdė mokestines prievoles.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis išteisintojo D. L. kaltės klausimu, pripažįsta, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į surinktų duomenų visumą, juos tinkamai analizavo ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog nagrinėjamu atveju išteisintojo D. L. teikiama įvykio versija nebuvo paneigta, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu ir D. L. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Aleknos apeliacinį skundą atmesti.