Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pagal CPK 510 straipsnio 3 ir 4 dalis, antstoliui neišnagrinėjus skundo per 5 darbo dienas, pareiškėjas skundą dėl antstolio neveikimo ir skundą dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikė teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų įrodymų ir paaiškinimų priėmimo

11. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius tą aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 2025 m. vasario 24 d. iki 2025 m. kovo 24 d. atliko laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas taip pat po atskirojo skundo pateikimo ir bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus, susijusius su antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimu kitoje civilinėje byloje, taip pat pareiškėjo turtui taikytu areštu, pažymėdamas, kad antstolis vykdomojoje byloje toliau atlieka neteisėtus veiksmus, tokius kaip pareiškėjo turto (automobilio) areštas (registracijos Nr. DOK-14077). Antstolis, teismui pasiūlius pateikti nuomonę dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų nurodė, kad pareiškėjo nurodomoje teismo nutartyje pateikta informacija neatitinka tikrovės, o areštas pareiškėjo automobiliui bus panaikintas sumokėjus skolą (registracijos Nr. DOK-16103).

12. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto naujai pateiktais įrodymais, pažymi, kad pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės vertinant reikšmingas bylai aplinkybes, todėl naujai pateikti įrodymai atsisakomi priimti (CPK 314 straipsnis), kaip nesusiję su apeliacijos dalyku. Tuo tarpu iš pateiktų papildomų paaiškinimų matyti, kad apeliantas juose nurodo naujas aplinkybes, siekia papildyti atskirąjį skundą naujais argumentais, tačiau įstatymas tokios teisės nesuteikia. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai), todėl papildomi paaiškinimai taip pat atsisakomi priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0025/08/01109 medžiagos nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo skolos išieškojimą iš skolininko T. S. (vykdomoji byla užvesta 2008 m. balandžio 21 d., pagal UAB „Bitė Lietuva“ vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6424-400). 2008 m. balandžio 23 d. antstolis skolininkui išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą. 2022 m. balandžio 15 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo, vietoje pradinio išieškotojo UAB „Bitė Lietuva“ pakeičiant naują išieškotoją UAB „GelvoraSergel“. 2024 m. spalio 14 d. surašytas antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-25-28725, kuriuo nurodyta nurašyti 481,29 Eur sumą visose skolininko atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose, nustatant skolininko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) neliečiamą sumą – 446,00 Eur. 2024 m. spalio 9 d. su skolininku (pareiškėju) susiekė UAB „GelvoraSergel“ skolų valdymo specialistė bei pasiūlė išsimokėti skolą pagal šias sąlygas: 222,00 Eur išsimokant kas mėnesį po 10,00 Eur. 2024 m. gruodžio mėnesį UAB „GelvoraSergel“ informavo antstolį, kad skolininkas T. S. atliko tiesioginius mokėjimus pagal 2024 m. gruodžio 9 d. sudarytą susitarimą, dėl to sąskaitų areštas netaikytinas. 2025 m. sausio 10 d. nuo pareiškėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyta 243,45 Eur suma, kuri pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. 2025 m. sausio 16 d. surašytas Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas keitimas Nr. S-25-25-1530, kuriuo nurodyta nurašyti 237,84 Eur sumą, nustatant skolininko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) neliečiamą sumą – 450,00 Eur.

15. 2025 m. vasario 5 d. skolininkas T. S. antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0025/08/01109, kuriuo nurodė skundžiantis antstolio 2025 m. sausio 16 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Skunde nurodė, kad pareiškėjas su išieškotoju UAB „GelvoraSergel“ yra susitaręs skolą mokėti dalimis, taip pat antstolis nepagrįstai nuskaitė lėšas iš skolininko gaunamos socialinės pašalpos.

16. Antstolis 2025 m. vasario 13 d. patvarkymu Nr. S-25-25-4881 atsisakė priimti skundą, nurodydamas, kad nėra aišku, kokius antstolio procesinius veiksmus pareiškėjas skundžia, kadangi minėtoje vykdomojoje byloje 2025 m. sausio 16 d. nėra surašyto patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo.

17. Pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. sausio 16 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas keitimą Nr. S-25-25-1530 ir 2025 m. vasario 13 d. patvarkymą atsisakyti priimti skundą Nr. S-25-25-4881. Skunde nurodė, kad antstolio veiksmai pažeidė pareiškėjo teises, nes skolininkas su išieškotoju yra sudaręs susitarimą dėl tiesioginių įmokų mokėjimo ir jį vykdo. Be to, negalima išieškoti sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei pašalpai. Taip pat nurodė, kad antstolis nepagrįstai atsisakė priimti skundą dėl 2025 m. sausio 16 d. patvarkymo vien dėl netiksliai suformuluoto dokumento pavadinimo jo pateiktame skunde.

18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjo skundas neatitiko įstatyme numatytų reikalavimų, todėl esą antstolis, atsisakydamas priimti 2025 m. vasario 5 d. skundą pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nėra tiksliai suformuluoti, siūlant pareiškėjui kreiptis į kvalifikuotą teisininką dėl skundo pateikimo. Teismas pabrėžė, kad toks antstolio veiksmas pareiškėjui jokių neigiamų teisinių pasekmių nesukelia, nes teismas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą išnagrinėjo teisme.

19. Pažymėtina, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017).

20. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla turi būti persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

21. Nagrinėjamu atveju antstolis, gavęs pareiškėjo 2024 m. vasario 5 d. skundą, kuriame buvo netiksliai suformuotas reikalavimas, jo iš viso nenagrinėjo ir atsisakė skundą priimti tuo pagrindu, kad skundas neatitinka tokiam dokumentui keliamų įstatymo reikalavimų (CPK 111 straipsnis). Anot antstolio, iš pateikto dokumento nėra aišku, kokius antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti pareiškėjas skundžia.

22. Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, pareiškėjui pateikus skundą teismui, pastarasis, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

23. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, jog nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111–114 straipsnių numatytus reikalavimus. Tačiau, procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus. Taigi skundų trūkumų šalinimo institutu antstolis gali naudotis tik išimtiniais atvejais, kai realiai nėra galimybės nustatyti dėl kokių antstolio veiksmų paduotas skundas arba dėl visiškai neaiškaus (netinkamo) reikalavimo, jo pagrindo ar ribų suformulavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-217-798/2019).

24. Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio aišku, kad pareiškėjas antstolio veiksmus, nepaisant to, kokį reikalavimą formuluoja, skundžia dviem pagrindais: 1) su išieškotoju yra sudarytas susitarimas mokėti skolą dalimis, jis yra vykdomas, todėl priverstinis vykdymas nėra reikalingas; 2) antstolis yra informuotas apie lėšų, gaunamų į pareiškėjo sąskaitas, paskirtį, todėl jis nepagrįstai nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašė 246,40 Eur lėšas ir atitinkamai priėmė 2025 m. sausio 16 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas keitimą Nr. S-25-25-1530.

25. Atsižvelgiant į aptartas faktines bylos aplinkybes ir teismų praktiką, yra pagrindas išvadai, kad antstolis neturėjo prielaidų atsisakyti priimti skundą, argumentuodamas tuo, kad nėra aiškus skundo dalykas ir/ar skundas neatitinka CPK 111 straipsnio reikalavimų, todėl antstolio atsisakymas priimti skundą vertintinas kaip skundo netenkinimas. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad antstolis pažeidė CPK teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolių veiksmų priėmimą ir jų nagrinėjimą, tačiau šį pažeidimą pirmosios instancijos teismas iš esmės pašalino, skundžiamoje nutartyje išnagrinėdamas pareiškėjo 2024 m. vasario 5 d. skundą iš esmės.

26. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundo esmės nurodė, kad antstolis tinkamai atliko vykdymo veiksmus – 2025 m. sausio 16 d. nurodymu antstolis sumažino nurašomą sumą nurodydamas nurašyti 237,84 Eur, atsižvelgiant į išieškotinos sumos pakitimą (sumažėjimą). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik po skundo antstoliui pateikė duomenis apie jo ir išieškotojos susitarimą bei duomenis apie jam skirtą pašalpą, taigi, neteikė duomenų laiku ir nesidomėjo vykdymo eiga. Pirmosios instancijos teismas, be to, pažymėjo, kad 2025 m. sausio 16 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas keitime Nr. S-25-25-1530 įvardintas sąskaitos numeris Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pareiškėjui skirta socialinė pašalpa nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d., pervedama į kitą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taigi antstolio veiksmai dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nepažeidė galiojančių įstatymo normų.

27. Apeliantas atskirajame skunde pažymi, kad su kreditoriumi yra sutaręs skolą padengti po 10,00 Eur per mėnesį ir šiuos įsipareigojimus vykdo. Apie nurodytas aplinkybes išieškotojas yra informavęs antstolį dar 2024 m. gruodžio 6 d. pranešimu, taip pat, 2025 m. vasario 13 d. yra pateiktas patvirtinimas, kad skolininkas įsipareigojimus vykdo. Nepaisant to, antstolis 2025 m. sausio 10 d., per PLAIS (Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą) nepagrįstai nuskaitė visą skolininko ką tik gautą pašalpą, o 2025 m. sausio 16 d. patvarkė atitinkamai sumažinti nurašytiną sumą. Be to, 2025 m. sausio 9 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracija skolininkui į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 246,40 Eur socialinę pašalpą už 2024 m. gruodžio mėnesį, o įstatymai numato, kad iš šių lėšų išieškoti negalima. Antstoliui 2024 m. spalio 29 d. buvo pateikta savivaldybės administracijos pažyma, patvirtinanti, kad skolininkui paskirta socialinė pašalpa už paskutinius tris 2024 m. mėnesius ir pervedama į konkrečią sąskaitą, todėl lėšų nurašymas ir 2025 m. sausio 16 d. patvarkymas yra nepagrįsti. Su nurodytais atskirtojo skundo argumentais sutiktina.

28. Kaip jau nurodyta, iš pareiškėjo skundo antstoliui, skundo teismui ir atskirojo skundo turinio, pareiškėjas antstolio veiksmus, nepaisant to, kokį reikalavimą formuluoja, skundžia dviem pagrindais: 1) su išieškotoju yra sudarytas susitarimas mokėti skolą dalimis, jis yra vykdomas, todėl priverstinis vykdymas nėra reikalingas; 2) antstolis yra informuotas apie lėšų, gaunamų į pareiškėjo sąskaitas, paskirtį, todėl jis nepagrįstai nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašė 246,40 Eur lėšas ir atitinkamai priėmė 2025 m. sausio 16 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas keitimą Nr. S-25-25-1530. Taigi, teismas, nepaisant netiksliai skunde suformuluoto reikalavimo, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, ginčo situaciją turi analizuoti nurodytose ribose.

29. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis 2025 m. sausio 16 d. priėmė Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas keitimą Nr. S-25-25-1530, kuriuo nurodyta nurašyti 237,84 Eur sumą, nustatant skolininko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) neliečiamą sumą – 450,00 Eur. Šiuo nurodymu antstolis nustatė sumažinti nurašomą sumą ir nurašyti 237,84 Eur, atsižvelgiant į išieškotinos sumos pakitimą (sumažėjimą), kuris įvyko antstoliui 2025 m. sausio 10 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašius 246,40 Eur lėšas, gautas skolininko iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus kaip socialinę pašalpą.

30. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, kurios pirmosios instancijos teismas neturėjo ir neanalizavo, pareiškėjas dar 2024 m. spalio 29 d. pateikė antstoliui Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2024 m. spalio 25 d. pažymą, kurioje nurodoma, kad nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui paskirta socialinė pašalpa, kuri pervedama į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino, apsiribodamas tik vėlesniais duomenimis apie tai, kad 2025 m. vasario 7 d. pareiškėjas atsiuntė antstoliui el. paštu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2025 m. vasario 6 d. pažymą Nr. 185, kurioje nurodoma, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. pareiškėjui paskirta socialinė pašalpa, kuri pervedama į kitą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip žinia, socialinės pašalpos ir išmokos mokamos už praėjusį laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis turėjo teisę nurašyti į sąskaitą patekusias lėšas nuo 2025 m. sausio 1 d., kadangi š skolininko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo mokama pašalpa tik iki 2024 m. gruodžio 31 d.

31. Be to, priešingai, nei pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš bylos medžiagos, dar 2024 m. gruodžio mėnesį antstolis buvo informuotas išieškotojos, kad išieškotoja ir skolininkas yra sudarę susitarimą dėl skolos tiesioginio mokėjimo išieškotojai ir šis susitarimas yra vykdomas. UAB „GelvoraSergel“ 2025 m. vasario 13 d. pranešimu tik pakartojo nurodytus duomenis, kad pareiškėjas vykdo susitarimą, sudarytą 2024 m. spalio 9 d, kuriuo pareiškėjui suteikta galimybė užfiksuoti skolos sumą 222,00 Eur išsimokant dalimis po 10,00 Eur per mėnesį į UAB „GelvoraSergel“ banko sąskaitą, pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6424-400, likęs skolos likutis 172,00 Eur.

32. Pažymėtina, kad CPK 689 straipsnyje nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (nurodyto straipsnio 1 dalis).

33. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis).

34. CPK 739 straipsnyje numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą. Išvardintas sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, yra baigtinis.

35. Nors CPK 739 straipsnyje įvardintos lėšos plačiąja prasme laikytinos skolininko pajamomis, tačiau dėl savo paskirties, siekiant apsaugoti skolininko interesus, negali būti priverstinio vykdymo metu atliekamų išskaitų iš skolininko pajamų pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-299-313/2019 yra išaiškinęs, kad CPK 739 straipsnyje įtvirtintų skolininkui priklausančių pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, paskirtis – užtikrinti skolininko interesų apsaugą vykdymo procese, nustatant draudimą nukreipti išieškojimą į tas skolininko pajamas, kurių mokėjimo tikslinė paskirtis – įstatymų nustatytais atvejais kompensuoti šių išmokų gavėjo (skolininko vykdymo procese) patirtas išlaidas, negautas pajamas, pajamų sumažėjimą ar kitų svarbių interesų apsaugą.

36. Ginčo atveju būtent ir susiklostė tokia situacija, kai iš skolininko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 10 d. buvo nurašyta 246,40 Eur socialinė pašalpa, skolininkui skirta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos už 2024 m. gruodžio mėnesį. Šioje sąskaitoje buvo numatyta 446,00 Eur dydžio neliečiama suma. Taigi, sąskaitoje atsiradusios skolininko pajamos turėjo aiškią tikslinę paskirtį – apsaugoti socialiai pažeidžiamo asmens interesus. Tai buvo skolininko gauta socialinė pašalpa, kas reiškia, kad tokiomis lėšomis negali būti dengiami priverstine tvarka vykdomi išieškojimai ir ši nuostata yra imperatyvi. Antstoliui turint duomenis apie tai, kad į šią sąskaitą už 2024 m. spalio – 2024 m. gruodžio mėnesius yra mokamos būtent socialinės pašalpos, t. y. antstoliui aiškiai žinant gautų lėšų kilmę, tokios lėšos privalo būti grąžintos skolininkui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktas bei 101 punktai).

37. Pagal formuojamą teisminę praktiką teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi būti aktyvus, t. y. imtis visų būtinų priemonių tam, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Toks reikalavimas reiškia, kad teismas skundą dėl antstolio veiksmų padavusiam asmeniui turi užtikrinti, kad jo prašymas bus išspręstas išsiaiškinus visas bylos aplinkybes ir bus tinkamai apsaugotos jo teisės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Esminis bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Teismas, priėmęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, turi patikslinti pareiškėjo pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kurios turi įtakos skundžiamų antstolio procesinių veiksmų teisėtumui ir, prireikus, pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundą bei suformuluoti reikalavimą, atitinkantį CPK 513 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2007).

38. Ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjas netiksliai suformulavo savo skundo dalyką, nors iš skundo turinio yra aišku, kokių pasekmių pareiškėjas siekia. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius pareiškėjui patikslinti skundą bei suformuluoti reikalavimą, atitinkantį CPK 513 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas skundu siekia pripažinti antstolio A. B. 2025 m. sausio 10 d. atliktą 246,40 Eur dydžio piniginių lėšų nurašymą iš skolininko T. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstu ir įpareigoti šias lėšas grąžinti skolininkui, atitinkamai siekia panaikinti antstolio A. B. 2025 m. sausio 16 d. Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas keitimą Nr. S-25-25-1530 vykdomojoje byloje Nr. 0025/08/01109.

39. Pažymėtina, kad remiantis CPK 513 straipsnio 1 dalimi, bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba įpareigoja veiksmą atlikti. Taigi teismas, išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų ir nusprendęs, kad jis yra tenkintinas, turi apsispręsti dėl konkretaus įstatyme nustatyto suinteresuoto asmens teisių gynimo būdo. Aiškinant tokį teisių gynimo būdą, teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK XXXI skyriaus normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

40. Atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją ir, vykdymo procesui tęsiantis, antstolis atitinkamoje vykdomoje byloje toliau atlieka atitinkamus procesinius vykdomuosius veiksmus. Ši situacija nesikeičia ir išlieka tokia pati nepriklausomai nuo to, kad dėl antstolio veiksmų jau buvo kreiptasi į teismą su skundu ir šis buvo patenkintas, pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais, nes nagrinėjamoje byloje skundžiamasi dėl po ankstesnio išnagrinėjimo antstolio naujai atliktų veiksmų arba atsisakymo juos atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2013).

41. Įvertinus nustatytą pareiškėjo siekį apginti jo, kaip skolininko, teises vykdomajame procese, apeliacinės instancijos vertinimu šios teisės gali būti apgintos tik pripažinus antstolio A. B. 2025 m. sausio 10 d. atliktą 246,40 Eur dydžio piniginių lėšų iš skolininko T. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašymą nepagrįstu, antstolį įpareigojant šias lėšas grąžinti skolininkui T. S., atitinkamai panaikinant antstolio A. B. 2025 m. sausio 16 d. Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas keitimą Nr. S-25-25-1530 vykdomojoje byloje Nr. 0025/08/01109, kuriuo, atsižvelgiant į nurašytas pinigines lėšas buvo nurodyta nurašyti 237,84 Eur sumą, nustatant skolininko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) neliečiamą sumą – 450,00 Eur.

42. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą teismo nutartį, kuri naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo T. S. skundas tenkinamas, antstolio A. B. 2025 m. sausio 10 d. atliktas 246,40 Eur dydžio piniginių lėšų iš skolininko T. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašymas pripažįstamas nepagrįstu, antstolį įpareigojant šias lėšas grąžinti skolininkui T. S., atitinkamai naikintinas ir antstolio A. B. 2025 m. sausio 16 d. Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas keitimas Nr. S-25-25-1530 vykdomojoje byloje Nr. 0025/08/01109 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėjo T. S. skundą tenkinti. Pripažinti nepagrįstu antstolio A. B. 2025 m. sausio 10 d. atliktą 246,40 Eur dydžio piniginių lėšų iš skolininko T. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašymą, antstolį įpareigojant šias lėšas grąžinti skolininkui T. S.. Panaikinti antstolio A. B. 2025 m. sausio 16 d. Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas keitimą Nr. S-25-25-1530 vykdomojoje byloje Nr. 0025/08/01109.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.