Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties, kuria netenkintas M. T. skundas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimą, kuriuo M. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124² str. 1 d. 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2012-11-20 nutarimu Nr. 10N-2137965-12 M. T. paskirta 600 Lt dydžio bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., padarymą.

M. T. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 18 d., 14 val. 6 min., Vilniuje, Laisvės pr. - Buivydiškių g., vairuodamas automobilį Mercedes Benz ML320, v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą, degant draudžiamam raudonam ir geltonam šviesoforo signalui iš pirmos juostos, pažeisdamas kelio ženklą Nr. 507, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą, neparodė atitinkamos krypties posūkio signalo, toliau tęsdamas judėjimą ir keisdamas važiavimo kryptį, nerodė atitinkamos krypties posūkio signalų. Paeiliui padarė kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Anot apelianto, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d., už kurį jam skirtina piniginė bauda.

Pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu jo atžvilgiu galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas. Nurodo, jog jo darbas susijęs su teise vairuoti transporto priemones, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, augina du mažamečius vaikus, žmona gauna nedideles pajamas, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks darbo, negalės išlaikyti šeimos, vykdyti turtinių įsipareigojimų bankui. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog praeityje buvo baustas už KET pažeidimus. Atkreipia dėmesį į tai, jog pastaruosius du metus jokių pažeidimų nėra padaręs, todėl, remiantis ATPK 36 str. nuostatomis, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

Anot apelianto, ATPK 27 str. normos, kurios nenumato, kad negalima skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo asmenims, kuriems teisės vairuoti turėjimas yra susijęs su darbu, akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai, todėl prašo spręsti klausimą dėl būtinumo kreiptis į Konstitucinį Teismą išsiaiškinti, ar minėto straipsnio nuostatos atitinka Konstitucijos 29 str. 1 ir 2 d.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog, surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas, o išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, užkirto kelią darbdaviui jį komandiruoti į užsienio valstybes.

Pažymi, kad apylinkės teismas, paskelbdamas nutartį praėjus 20 dienų nuo bylos išnagrinėjimo dienos, pažeidė ATPK 300 str. 4 d. nuostatas. Teigia, jog dėl nurodytų aplinkybių jis nepagrįstai ilgai negali naudotis vairuotojo pažymėjimu, t.y. nuo 2012-11-18 iki šiol jam apribota galimybė dirbti vairuotoju.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

M. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir teisingai konstatuota, jog M. T. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl M. T. veiksmų kvalifikavimo

ATPK 124² str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. T. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažįsta, nurodydamas, kad jis padarė vieną KET pažeidimą ir jo padarytas KET pažeidimas nekėlė grėsmės eismo saugumui.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, M. T. kaltė, padarius LR ATPK 124² str. 1d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, R. O. tarnybiniu pranešimu (b.l. 23) bei jo ir policijos pareigūno M. A. parodymais, eismo įvykio vietos schema (b.l.23), vaizdo įrašu, kita bylos medžiaga.

Teismo posėdyje apklaustas M. T. nurodė, jog jis važiavo per žalią šviesoforo signalą ir tai matosi įraše. Prie „STOP“ linijos jam 3 sekundes degė žalias šviesoforo signalas, tuomet jis persirikiavo į kitą juostą, nes pasikeitė jo reikalai. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir laikosi kelio ženklų. Sutinka, kad iš pirmos eismo juostos nebuvo galima važiuoti tiesiai, tačiau pasikeitė jo planai ir jis nenorėjo trukdyti eismui, dėl to nuvažiavo tiesiai.

Iš liudytoju teismo posėdyje apklausto policijos pareigūno M. A. parodymų matyti, kad 2012-11-18 d. buvo sustabdytas automobilis Mercedes-Benz, kurio vairuotojui už KET pažeidimus buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vairuotojas pažeidė kelio ženklo reikalavimą: jis iš pirmos juostos, iš kurios galima važiuoti tik į dešinę, Buivydiškių g. iš Laisvės pr., važiavo tiesiai. Dar nebuvo užsidegęs žalias šviesoforo signalas, degė raudonas ir geltonas, bet jis greitai apvažiavo visas stovinčias transporto priemones, persirikiavo ne iš tos juostos sankryžoje, paskui dar kartą persirikiavo. Pažeidimas nebuvo filmuotas, nes kamera nebuvo įjungta. Su kolega jie pažeidimus matė vizualiai. Buvo padaryta eilė KET pažeidimų, kuriuos įstatymas apibrėžia kaip pavojingą važiavimą. Šiuo atveju buvo keliama pavojinga situacija. Vairuotojas į sankryžą važiavo ne iš tos eismo juostos, nuvažiavo taip, kad suklaidino kitus eismo dalyvius, persirikiavo be įspėjamojo signalo. Iš viso buvo 4 eismo juostos, ketvirta eismo juosta yra skirta sukti į kairę, dvi eismo juostos - važiuoti tiesiai, o pirma eismo juosta skirta posūkiams į dešinę, į Justiniškių g. ir Buivydiškių g. Transporto priemonės buvo abejose eismo juostose, kurios laukė žalio šviesoforo signalo. Jų (policijos pareigūnų) automobilis buvo antroje juostoje, gretimoje trečioje juostoje taip pat buvo mašinų. Pažeidėjas į sankryžą įvažiavo, degant draudžiamam šviesoforo signalui ir, manevruodamas už sankryžos tarp automobilių, kurie važiavo iš Buivydiškių g., suko į dešinę, į Laisvės pr. link Pašilaičių, nes ten yra žalia rodyklė ir vyksta pastovus eismas. Grėsmė buvo sukelta eismo dalyviams, kurie važiavo už sankryžos. Jeigu automobilis manevruoja dideliu greičiu, dalyvis priverstas stabdyti. Jo greitis vizualiai buvo didelis. Jiems tretiems stovint antroje eismo juostoje, pažeidėjas pravažiavo pro juos iš dešinės pusės „pranėrė“.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas R. O. parodė, kad visų aplinkybių neprisimena, todėl buvo pagarsintas jo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2012 m. lapkričio 18 dieną, dirbant kartu su patruliu M. A., Laisvės pr., apie 14.16 val. buvo sustabdytas automobilis Mercedes-Benz v.n. (duomenys neskelbtini) Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo M. T.. Jis, vairuodamas automobilį Laisvės pr., įvažiavo į Laisvės-Buivydiškių g. sankryžą, degant raudonam ir geltonam šviesoforo signalui iš pirmos eismo juostos į antrą, neparodė kairiojo posūkio signalo, toliau tęsdamas judėjimą ir keisdamas važiavimo kryptį, neparodė atitinkamos krypties posūkio signalo. M. T. su pažeidimu sutiko, siūlė susitarti vietoje, jam buvo paaiškinta, kad yra numatyta atsakomybė už papirkimą (b.l. 23). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, pagarsinus tarnybinį pranešimą, liudytojas R. O. jame nurodytas aplinkybes patvirtino ir papildomai paaiškino, kad policijos pareigūnų automobilis stovėjo Laisvės-Rygos-Justiniškių sankryžoje, jie važiavo nuo „Mados“ link Pašilaičių. Jie stovėjo sankryžoje antroje eismo juostoje antri ar treti nuo „STOP“ linijos, nes degė raudonas šviesoforo signalas.

Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis Mercedes-Benz realiai važiuoja antra eismo juosta, priartėjus Laisvės pr. - Buivydiškių g. sankryžą nuo centro pusės, nestabdydamas ir nerodydamas posūkio signalo, automobilis persirikiuoja į kraštinę dešinę eismo juostą, skirtą tik posūkiui į dešinę atlikti, po ko įvažiuoja į sankryžos teritoriją, jau degant žaliam šviesoforo signalui. Tačiau sankryžoje vėl, nerodydamas posūkio signalo, persirikiuoja į gretimą kairę juostą, kur tuo metu važiuoja kitos transporto priemonės, priversdamas jas akivaizdžiai stabdyti, kas teismo nuomone, galėjo sukelti avarinę situaciją (b.l. 27).

Nors apeliantas teigia, kad jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, pagrįsta vien nenuosekliais liudytojų parodymais, tačiau apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, neturėjo pagrindo netikėti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų paaiškinimais, kadangi policijos pareigūnų automobilis stovėjo Laisvės-Rygos-Justiniškių sankryžoje, pareigūnai važiavo nuo „Mados“, link Pašilaičių, stovėjo antroje eismo juostoje, sankryžoje nuo „STOP“ linijos, antri ar treti, matė, kai M. T. persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą, neparodė kairiojo posūkio signalo, toliau tęsdamas judėjimą ir keisdamas važiavimo kryptį, neparodė atitinkamos krypties posūkio signalo. Tokių liudytojų parodymų, kurie patvirtinti vaizdo liudytojų parodymų, kurie patvirtinti vaizdo įrašo medžiaga, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. T. visus manevrus atliko nesaugiai, prieš tai neįsitikinęs, kad jis niekam netrukdo, nerodydamas posūkio signalo, klaidino kitus eismo dalyvius.

Apeliantas teigia, kad liudytojai R. O. ir M. A. klydo, nurodydami, jog jis į sankryžą išvažiavo, degant raudonam ir geltonam šviesoforo signalui, kaip nustatė apylinkės teismas ir šią aplinkybę pašalino iš nutarimo, todėl kyla abejonių, ar minėti liudytojai tinkamai įvertino situaciją ir dėl kitų įvykio aplinkybių. Su šiuo apelianto argumentu nesutiktina.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas, išsamiai ištyręs visas byloje esančias aplinkybes ir jas įvertinęs, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo pašalino aplinkybę, jog Vilniuje, Laisvės pr. - Buivydiškių g., M. T. vairuodamas automobilį Mercedes-Benz ML320 v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam raudonam ir geltonam šviesoforo signalui, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės pašalinimas M. T. atsakomybės pagal ATPK 124² str. 1 d. nešalina, nes byloje esančiais įrodymais bei vaizdo įrašu nustatyta, jog M. T., vairuodamas automobilį Mercedes-Benz ML320 v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą iš pirmos juostos, pažeisdamas kelio ženklą Nr. 507, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą, neparodė atitinkamos krypties posūkio signalo, toliau tęsdamas judėjimą ir keisdamas važiavimo kryptį, nerodė atitinkamos krypties posūkio signalų, t.y. savo veiksmais jis paeiliui pažeidė KET 8, 88 punktų reikalavimus, kelio ženklą Nr. 507, kas ir kėlė grėsmę eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams.

Apelianto skundo argumentai, kad jis savo vairavimu nekėlė grėsmės kitiems eismo dalyviams, vairavo atsakingai ir atidžiai, paneigti policijos pareigūnų parodymais, tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, vaizdo įrašu, iš kurio priešingai, nei nurodo M. T., aiškiai matyti jo važiavimo kryptys bei posūkis, nerodant posūkio signalo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. T. nurodytas aplinkybes, kad jis visus manevrus atliko saugiai, prieš tai įsitikinęs, kad jis niekam netrukdo, niekas iš eismo dalyvių nebuvo priverstas stabdyti ar keisti judėjimo krypties bei kad, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, rodė posūkio signalą, atmetė, įvertinęs, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, nes tokie jo teiginiai paneigti ankščiau išvardintais įrodymais. Šiai apylinkės teismo išvadai pritartina. Vien tik pažeidimo neigimas, nepateikiant objektyvių įrodymų, paneigiančių kaltinančius įrodymus, nėra pagrindas naikinti teismo nutartį.

Apeliantas nurodo, kad nei Institucijos protokole, nei apylinkės teismo nutartyje nėra nurodyta, kaip keitėsi jo judėjimo kryptis ir kurios pusės posūkio signalai nebuvo rodomi, t.y. jam kaltinimas nebuvo tiksliai suformuotas. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Iš kaltinimo, nurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime, aprašymo, liudytojų paaiškinimų bei byloje esančios schemos yra suprantama, kokia kryptimi M. T. judėjo ir kokios krypties posūkio signalą turėjo rodyti.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas šioje byloje išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismo išvados dėl apelianto kaltės, padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus.

Aukščiau nurodytų aplinkybių bei kitų byloje esančių įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, jog M. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 1 d., jų perkvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 1 d., kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo

Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. T. paskirta nuobauda yra per griežta, jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (sunkesnio iš padarytų teisės pažeidimų) padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

M. T. buvo paskirta nuobauda - 600 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Apylinkės teismas, nagrinėdamas M. T. skundą dėl Institucijos nutarimo, įvertino jo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis - kad jis yra anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatė, kad nėra pagrindo sankcijos ribose paskirtą nuobaudą pripažinti per griežta ir skirti švelnesnę nuobaudą, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis. Su tokia apylinkės teismo pozicija sutiktina.

ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

M. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, pažeidžiant KET reikalavimus, kėlė grėsmę eismo saugumui. Padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 124² str. 1d., yra vienas iš pavojingiausių. M. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe Institucija pripažino ir nutarime nurodė, kad jis pilnai prisipažino padaręs teisės pažeidimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta.

Apeliantas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas skundą, nepagrįstai konstatavo, jog praeityje jis buvo baustas už KET pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę nurodė, kaip charakterizuojančią M. T. asmenybę, nelaikydamas jos M. T. atsakomybę sunkinančia, nes administracinės nuobaudos nebegaliojančios.

M. T. apeliaciniame skunde nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui, jis išlaiko šeimą, turi turtinių įsipareigojimų bankui.

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nelaikomas aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-653-648/2011, ATP-728-648/2012). Todėl, nors nubaustasis dirba darbą, kurio funkcijoms atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine. Taip pat apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis turi šeimą, mažamečius vaikus bei įsipareigojimus bankui, nelaikytinos tomis aplinkybėmis, kurių pagrindu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, M. T. būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Apeliantas skunde nurodo, jog ATPK 27 str. normos, kurios nenumato, kad negalima skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo asmenims, kuriems teisės vairuoti turėjimas yra susijęs su darbu, akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių ATPK 27 str. numatyto teisinio reguliavimo atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vien tik M. T. nuomonė dėl minėto straipsnio prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nesudaro teismui pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar minėto straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Dėl apelianto argumentų, kad, atėmus iš jo vairuotojo pažymėjimą, nepagrįstai buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, kadangi jam išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas negalioja Europos Sąjungos valstybėse narėse, pažymėtina, jog jam pritaikytą ATPK 269 straipsnyje numatytą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ATPK 271 straipsnio pagrindu galėjo apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui.

Apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas, paskelbdamas nutarimą, praėjus 20 dienų nuo bylos išnagrinėjimo dienos, pažeidė ATPK 300 str. 4 d. nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pažeidimas laikytinas formaliu, vien dėl kurio naikinti priimtą teismo procesinį sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.