Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, turi 1 metų vaiką, šiuo metu mokosi 11 klasėje suaugusiųjų mokykloje, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, remiantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį - viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 val. visuomenės labui;

3. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 9 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, remiantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi subendrinus su 2009 balandžio 8 d. nuosprendžiu, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams 10 dienų, remiantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 9 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, remiantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi subendrinus su 2009 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams, remiantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 9 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

6. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 9 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose; Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartimi, remiantis LR BPK 63 straipsnio 9 dalimi, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. balandžio 12 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams;

7. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 9 dalį, 65 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 5 mėnesiams. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartimi, remiantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu skirta bausmė ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartimi galutinė subendrinta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams, bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 18:00 val. prie pėsčiųjų perėjos, šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, smurtaudamas artimoje aplinkoje prieš sutuoktinę I. M., dešine ranka sugriebė jai už kaklo iš priekinės kaklo pusės ir smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis įvyko vasarą, birželio mėnesį. Su nukentėjusiąja buvo susipykę. Jis su dviem draugais atėjo pas ją į namus pasiimti daiktų ir pamatė, kad ji su draugu sėdi, paėmęs jos telefoną pamatė telefone žinutę, iššoko pro langą ir išėjo link savo namų pusės. Nukentėjusioji atbėgo iš paskos, ji prašė grąžinti telefoną, jis jį išmetė ir sudaužė, jie susipyko ir jis iš inercijos paėmė jai už gerklės su dešine ranka, palaikė apie tris sekundes ir po to paleido. Kai paėmė ją už kaklo, ji rėkė. Jis staigiai paleido, nes suprato, kad kažką negerai daro, matė, kad sukėlė jai skausmą, todėl ir paleido, tačiau nematė, jog būtų likusios kažkokios pasekmės. Nepagalvojo apie pasekmes, todėl taip pasielgė, taip padarė iš inercijos. Paleidęs nukentėjusiąją iškart apsisuko ir nuėjo. Nukentėjusioji buvo su kaimyne ir vaiku, kaimynė buvo šalia, vaikas buvo pas ją rankose, buvo dar kažkoks vyras, jis rėkė, klausė, ką jis daro, o jis (kaltinamasis) jam kažką atsakė ir nuėjo, nes nenorėjo tolimesnio konflikto. Jie buvo prie perėjos, prie parduotuvės „Maxima“, Karaliaučiaus gatvėje. Įvykį matė vyras, kaimynė ir jo pora draugų. Įvykio metu apsvaigęs nebuvo. Jis nukentėjusiosios atsiprašė telefonu, paskambino atsiprašyti, ji atleido, dėl žalos atlyginimo nesikreipė, jis ateidavo pas ją, pas vaiką atvažiuodavo, apie tą įvykį daugiau nesikalbėjo, dabar su nukentėjusiąja bendrauja tik vaiko klausimais. Savo elgesį vertina blogai, pažada, kad daugiau tai nepasikartos, nuoširdžiai gailisi, jog tai padarė. Dar kartą atsiprašo nukentėjusiosios, pažada, kad daugiau nebus tokių dalykų, prie jos nesiartins, dėl savo veiksmų gailisi.

Kadangi kaltinamasis J. M. po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekėlė, teismui įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausus kaltinamąjį, remiantis LR BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimas buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausta paaiškino, kad 2013 m. susituokė su J. M., (duomenys neskelbtini). gimė dukra M. M.. Prieš metus santykiai pašlijo, kildavo barniai. Jevgenijus būdamas girtas tampa agresyvus, elgiasi neadekvačiai, grasindavo nužudyti. Kelias savaites, gal mėnesį, jie kartu nebegyveno. 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 18.00 val. Jevgenijus girtas atėjo pas ją į namus, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Jis ilgai skambino į duris. Iš pradžių ji neįleido Jevgenijaus, bijojo. Po to jos mama praprašė įleisti, nes Jevgenijus sakė, kad atėjo pasiimti daiktų. Išėjusi ji pamatė, kad Jevgenijus girtas. Jevgenijus ėmė kabinėtis, įžeidinėjo vadindamas „suka“, kitais keiksmažodžiais, pradėjo grasinti, kad ji lavonas, kad tai ji atsimintų. Konflikto metu išsakytus grasinamus, kad ji bus lavonas, suprato tik taip, kad jis vėl pakels prieš ją ranką, bet, kad juos įgyvendins realiai, t. y., kad ji taps lavonu, nesuvokė kaip realius. Tuo metu pas ją buvo draugė D. J. su draugu. Jevgenijus ėmė grasinti ir jiems. Po to jis išgirdo skambant jos telefoną. Jevgenijus jį paėmęs atsiliepė ir norėjo išeiti, bet tarpduryje buvo jos mama ir jis negalėjo praeiti, todėl atsidarė kambario langą ir iššoko pro jį. Pro langą Jevgenijus iššoko todėl, kad negalėjo praeiti pro jos mamą, kuri buvo tarpduryje neįgaliojo vežimėlyje. Tarpduryje taip pat stovėjo ir ji, ir neleido jam išeiti savo judesiais, kūnu. Tačiau visos buto durys buvo atrakintos, o lauko durys net atidarytos, nes vis kaimynai užeidavo, išeidavo. Ji su kaimyne T. B. iš 1-o buto ir dukrele Jevgenijų nusivijo. Ji prašė atiduoti telefoną, bet Jevgenijus nereagavo, po to pasakė, kad sudaužė. Jevgenijų ji pasivijo prie pėsčiųjų perėjos, šalia Karaliaučiaus g. 5-o namo. Jis pagrasino, kad ji lavonas ir griebė ją už kaklo, pradėjo smaugti, pakėlė ją nuo žemės. Dešine ranka J. M. ją laikė paėmęs už kaklo iš priekio ir tada, vis dar taip laikydamas, truputį pakėlė ją nuo žemės. Ji tuo metu laikė mažametę dukrą ant rankų ir dukra pradėjo verkti, slysti jai iš rankų, tačiau ji neišslydo, nes ji tvirčiau ją paėmė. Ją vyras už kaklo laikė apie 20-30 sekundžių. Kai vyras suėmė ją už kaklo ir laikė ji juto stiprų fizinį skausmą. Vyras buvo labai skaudžiai suspaudęs kaklo sritį, tačiau oro netrūko. Ant kaklo kairėje pusėje buvo apvalus nedidelis apie 3 cm skersmens paraudimas, kuris laikėsi kelias dienas, o dešinėje kaklo pusėje buvo labai neryškus paraudimas, kuris greitai išnyko, tačiau šioje kaklo pusėje prisilietus prie J. M. laikytos vietos, ji juto skausmą. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė, nes paraudimas jau buvo neberyškus. Tuo metu priėjo kažkoks vyras, kažką pasakė Jevgenijui ir pastarasis ją paleidęs nuėjo. Vyras prisistatė Genadijumi, pasakė savo telefoną, mob. 860716400, žadėjo paliudyti. Jevgenijus ją smaugdamas sukėlė fizinį skausmą. Jevgenijaus ji bijo, nes jis grasina. Jos telefonas „Samsung Galaxy S Duos“, jame UAB „Tele2“ paslaugos „Pildyk“ SIM kortelė Nr. 860395499. Dėl paimto mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S Duos“ pretenzijų neturi (b. l. 17-18, 22, 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. B. (P. B.) parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 18.20 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu I. M., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras smaugia moterį. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi moteris, kuri prisistatė I. M. ir paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 18.00 val. konflikto metu, lauke, prie namo laiptinės pranešėją pradėjo smaugti jos sutuoktinis J. M.. Ant kaklo pas I. M. matėsi nedidelis paraudimas. Iki jiems atvykstant J. M. pasišalino. I. M. paaiškino, kad patyrė fizinį skausmą, pasireiškusį smaugiant rankomis. Pranešėja taip pat nurodė, kad, kai ją smaugė vyras, ji tuo metu laikė savo mažametę dukrą M. M. ant rankų, tačiau vaikas smaugimo metu neiškrito jai iš rankų. Pranešėja buvo blaivi. Po įvykio pranešėja jautėsi normaliai, nebuvo išsigandusi. Pranešėja minėjo, kad jos vyras atėmė iš jos telefoną, nedetalizavo nei kur, nei kokiomis aplinkybėmis (b. l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. B. paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o jos pažįstama I. M. gyvena tuo pačiu adresu 3-iame bute. Neprisimena tiksliai kokią dieną, tai buvo darbo dieną, 2015 m. rugpjūčio mėnesį, ji, jos paralyžiuotas sūnus Igoris, Ilonos mama T. M., kuri taip pat neįgali, buvo už namo prie medžių pavėsyje. Apie 17.00 val. atvažiavo I. M. vyras J. M. ir jo trys draugai, kuriuos ji pažįsta tik iš matymo. Vaikinai pasisveikino su jais ir nuėjo pas Iloną į butą. Apytiksliai po penkių minučių paskambino Ilona savo motinai T. M. ir paprašė, kad pastaroji ateitų, nes Jevgenijus skambina į duris ir prašo grąžinti jam asmens dokumentus ir drabužius. Teresa neįgaliojo vežimėlyje nuvažiavo į laiptinę ir ji paskui juos kartu su savo sūnumi nuėjo į laiptinę. Jevgenijus stovėjo prie durų, o kiti vaikinai stovėjo už kampo prie pašto dėžučių. Ji matė, kaip Ilona išmetė Jevgenijui pro duris kuprinę su drabužiais ir šaukė „Mama, neleisk jo į butą“. Jevgenijus pasakė „Įleisk mane į butą, reikalingas pasas“ ir įėjo į butą. Ji pasakė „Jevgenijau, apsieik be skandalo“ ir vaikinams pasakė „Pažiūrėkit, kad nebūtų skandalo“. Jevgenijus įėjo į butą, o Ilonai turbūt prasidėjo isterika, ji pradėjo stipriai šaukti. Jevgenijus prašė Ilonos, jog ši jam atiduotų pasą ir jo daiktus, tačiau Ilona jam pasakė, kad čia nėra jo paso ir jo daiktų. Tarp Ilonos ir jos sutuoktinio vyko tik žodinis konfliktas, Ilona šaukė ant jo „Kad mes skiriamės, nėra čia tavo jokių daiktų“, o Jevgenijus pastoviai sakė Ilonai, kad atiduotų jo daiktus. Tačiau jokių grumtynių, pastumdymų ar draskymo nagais ji nematė. Tada Jevgenijus nuėjo į kitą kambarį, kuriame ji matė, kad buvo Ilonos draugė Diana ir Dianos draugas. Ilona nuėjo paskui Jevgenijų į tą kambarį. Tuo metu ji įėjo į jų butą, paėmė verkiantį Ilonos ir Jevgenijaus bendrą vaiką, kuriam vieneri metai ir keturi mėnesiai, ir nuėjo pas kaimynę į 2-ą butą. Pas kaimynę yra taip pat mažas vaikas, kuris išgirdęs Ilonos vaiko verksmą taip pat pradėjo verkti. Tada ji vėl grįžo pas Iloną į butą ir Teresa pasakė, kad Jevgenijus paėmė Ilonai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir iššoko per langą. Trys vaikinai stovėjo prie pašto dėžučių ir nieko nedarė. Ji atidavė Ilonai vaiką ir paprašė vieno iš vaikinų atimti iš Jevgenijaus telefoną. Ji kartu su vaikinu Gintu išėję į lauką, pamatė einantį Jevgenijų su dviem draugais. Priėjo prie jų, paprašė grąžinti telefoną, Jevgenijus pasakė, kad jį sudaužė į žemę. Tuo metu prie jų priėjo Ilona su savo mažamete dukra. Tarp Jevgenijaus ir Ilonos įvyko žodinis konfliktas. Paskui ji su Jevgenijumi dar nuėjo į tą vietą pažiūrėti, kur guli sudaužytas telefonas, tačiau jo ten nebuvo. Grįžo prie Ilonos ir pasakė, kad telefono niekur nerado. Jevgenijus priėjo prie jų, o visi jo draugai stovėjo toliau nuo jų kieme ir pradėjo kaltinti Iloną, kad ji susirašinėja su kažkokiu vaikinu, vardu Robertas, o Ilona šaukė, kad Jevgenijaus savaitę nebuvo ir jie turi išsiskirti, o Jevgenijus pasakė, kad jis jau daugiau nebegali, kad Ilona jį supykdė ir jis Iloną pasmaugs. Paėmė abiem rankomis Iloną už kaklo, Ilona tuo metu ant rankų laikė dukrą, ir pradėjo ją smaugti. Ji pradėjo rankomis mušti Jevgenijų į nugarą ir bandė atitraukti jo ranką, tada prie jų pribėgo nepažįstamas vyriškis ir sušuko jam „ką tu darai, ji laiko vaiką“ ir atitraukė Jevgenijų nuo Ilonos (b. l. 34-35, 36).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. (G. B.) parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai neprisimena kurią dieną, savo automobiliu važiavo į siuvyklą, esančią Pilaitės mikrorajone. Eidamas į siuvyklą matė konfliktuojančius vaikiną apie 20-25 metų, moterį su mažu vaiku ant rankų ir dar vieną moterį. Išeidamas iš siuvyklos pamatė, kad tas vyriškis pastūmė moterį su vaiku ant rankų, o paskui apėjo ir iš nugaros smaugė ją dviem rankomis už kaklo. Ji tuo metu laikė ant rankų vaiką ir negalėjo priešintis. Negalvodamas jis įsitraukė į konfliktą, sušuko paleisti moterį. Tas vyriškis ją paleido, paaiškino, kad tai jo žmona. Vyriškis jam nesipriešino, dar prisimena, kad buvo šneka apie mobiliojo ryšio telefoną. Moteriškė, kuri stovėjo šalia, pasakė jam grąžinti telefoną, tačiau vyriškis atsakė, kad telefoną jis sudaužė ir jo neturi. Jis pastebėjo toliau nuo jų stovinčius keturis jam nepažįstamus vaikinus, kurie stovėjo ir nieko nedarė. Vyriškis, kuris smaugė savo žmoną, priėjo prie jų, pašnekėjo su jais ir kažkur išėjo. Jis paklausė ar moteriškei reikalinga medicininė pagalba, tačiau ji atsakė, kad jos motina iškvietė jau medikus ir policijos pareigūnas. Jis paliko savo kontaktinius duomenis ir išvažiavo (b l. 38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. M. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai neprisimena kurią dieną, apytiksliai apie 16.00-17.00 val. ji buvo su kaimynais lauke. Netrukus pamatė pro juos einantį jos žentą J. M. su draugais. Jevgenijus su draugais užėjo į jų laiptinę ir pradėjo skambinti į jų buto duris. Jai paskambino dukra ir pasakė, kad Jevgenijus su draugais gąsdina juos ir paprašė jos ateiti. Ji atėjo, paklausė Jevgenijaus, ko jis nori. Jis atsakė, kad atėjo pasiimti savo šortus. Ji liepė dukrai atidaryti duris, o Jevgenijus ją nestipriai pastūmė ir vienas užėjo į butą. Kai Jevgenijus užėjo į butą, (duomenys neskelbtini), jis kambaryje pamatė Ilonos draugę su draugu, prie kurių pradėjo kabinėtis ir grasinti jiems. Taip pat būnant bute įvyko žodinis konfliktas tarp Ilonos ir Jevgenijaus dėl pas Iloną esančios draugės. Tada Jevgenijus pamatė ant palangės gulintį Ilonos mobiliojo ryšio telefoną ir pasiėmė jį į ranką. Turėdamas rankoje mobiliojo ryšio telefoną norėjo su juo išeiti, bet ji sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje tarpduryje ir Jevgenijus pamatęs, kad nepralįs, atsidarė kambario langą ir iššoko pro jį. Tada Ilona išėjo į lauką paskui jį pro duris. Ji paklausė Jevgenijaus draugų, kodėl jie nepadeda, o jie tik pasijuokė ir išėjo. Ji paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Kas įvyko lauke, ji nematė. Gimtadienio proga ji padovanojo Ilonai mobiliojo ryšio telefoną LG L5, kurio kaina apie 500 litų. Minėtą telefoną sudaužė Jevgenijus ir pažadėjo nupirkti naują mobiliojo ryšio telefoną. Tada Jevgenijus nupirko mobiliojo ryšio telefoną, kurio pavadinimo ji nežino, atidavė Ilonai, o tą dieną, konflikto metu paėmė ir išsinešė (b. l. 39, 42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. R. J. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. ji buvo pas I. M. svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), su draugu V. M.. Vakarop kažkas paskambino į Ilonos duris, ji atidarė jas, o ten buvo Jevgenijaus draugas, kuris paprašė pakviesti Iloną. Ji pakvietė Iloną ir nuėjo į kambarį, negirdėjo, ką tas draugas Ilonai sakė, bet paskui Ilona atėjusi į kambarį pasakė, kad Jevgenijaus draugas perdavė Ilonai linkėjimus. Ir po kokių 5-10 minučių atėjo Jevgenijus prie Ilonos durų ir labai ilgai skambino į jas. Ilona jo neįleido, nes buvo išsigandusi, kad jis taip ilgai ir agresyviai skambina. Tada Ilona mobiliuoju telefonu paskambino savo mamai, kuri tuo metu buvo lauke ir pasakė, kad atėjo Jevgenijus. Mama tada atėjo į butą kartu su Jevgenijumi ir jis, pamatęs juos sėdinčius kambaryje ant lovos, pradėjo jos draugui Vitalijui grasinti. Tada Ilona pradėjo šaukti ir įvyko žodinis konfliktas tarp Ilonos ir Jevgenijaus. Tada suskambo Ilonos mobiliojo ryšio telefonas, kurį čiupo Jevgenijus ir, atsidaręs kambaryje langą, iššoko pro jį. Ji nežino, dėl kokių priežasčių Jevgenijus iššoko pro langą, o ne išėjo pro duris, kurios buvo atrakintos. Nieks jokių durų nerakino. Kai Jevgenijus iššoko pro langą, Ilona išėjo iš buto paskui Jevgenijų, o ji daugiau nieko nematė, nes liko bute. Ilona žodinio konflikto metu, kai Jevgenijus grasino jos draugui, o Ilona bandė jį ginti, prisilietė prie Jevgenijaus peties, tačiau daugiau nieko jam nedarė (b. l. 44).

2015 m. rugpjūčio 12 d. I. M. pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. 18.00 val. jos vyras J. M. įsibrovė į jos namus, pradėjo grasinti jos draugams, išgirdęs, kad skamba jos telefonas, paėmė jį ir išbėgo į lauką. Ji su kaimyne ir vaiku išbėgo į lauką, jis sugrįžo ir pradėjo ją smaugti. Vaikui metai ir keturi mėnesiai. Po įvykio jis pasišalino (b.l. 1, 15-16).

Iš 2015 m. rugpjūčio 26 d. garso įrašo apžiūros protokolo ir jo stenogramos nustatyta, kad įraše užfiksuotas 2015 m. rugpjūčio 12 d. 17:57:32 val. Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir skambinančios moters pokalbis. Moteris, prisistačiusi T. M., informuoja apie įvykį, adresu (duomenys neskelbtini). Praneša, kad atėjęs jos dukros vyras lauke smaugė dukrą, kuri ant rankų laikė savo vaiką, beveik visi kaimynai matė. Vaikui metai ir keturi mėnesiai (b. l. 8-9, 10-11).

2015 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1 būrio patruliams P. B. (P. B.) ir I. M. 2015 m. rugpjūčio 12 d. 18.20 val. atvykus pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu Karaliaučiaus g. 7A-3, Vilniuje, į juos kreipėsi I. M., kuri paaiškino, kad konflikto metu lauke jos neblaivus sutuoktinis J. M. pradėjo ją smaugti. J. M. iki jiems atvykstant pasišalino (b. l. 27-28).

2015 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusiajai I. M. 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo paskirta užduotis atlikti kūno tyrimą, tačiau ji tyrimo atlikti nenuvyko (b. l. 20, 21).

Surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. M. konflikto metu smurtaudamas artimoje aplinkoje, t. y. dešine ranka iš priekinės kaklo pusės sugriebdamas sutuoktinei I. M. už kaklo ir smaugdamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei I. M.. Kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, jo parodymai nekelia abejonių, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir liudytojai detaliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nurodė faktinius duomenis. Nors J. M. nurodė, kad savanoriškai, neįtakotas kitų asmenų, paleido nukentėjusios kaklą, tačiau ši aplinkybė paneigta nukentėjusiosios ir liudytojo G. B. parodymais, kad kaltinamasis ne savo noru paleido nukentėjusiosios kaklą, o įtakotas pašalinio asmens, t. y. tuomet, kai G. B. įsikišo į konfliktą ir sušuko J. M., kad šis moterį paleistų. Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais nėra pagrindo, kadangi jie patvirtino šias aplinkybes, nekeitė savo parodymų, jų parodymai išsamūs, sutampa ir neprieštarauja tarpusavyje. Kadangi ši aplinkybė veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nusikalstama veika yra materialios sudėties ir baigta nuo to momento, kai buvo panaudotas smurtas, sukėlęs asmeniui fizinį skausmą, J. M. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo asmenybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailėjosi įvykdęs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo K. M. atsakomybę sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Teismas, skirdamas J. M. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – ne kartą yra teistas, kelis kartus už analogiškas veikas, kitos veikos (plėšimai, viešosios tvarkos pažeidimas) taip pat yra susijusios su fizinio smurto panaudojimu, o šios aplinkybės apibūdina kaltinamąjį kaip linkusį smurtauti. J. M. yra baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Taip pat teismas įvertina tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, I. M. jam atleido, pretenzijų kaltinamajam neturi.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė kaltinamajam skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. LR BK 75 straipsnyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Pažymėtina, kad pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Kitaip tariant, teismas turi vadovautis LR BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę). Kaltinamojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės, turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. M., būdamas darbingas, jauno amžiaus, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, duomenų apie jo gaunamas pajamas byloje nėra, tačiau pats nurodė, kad mokosi suaugusiųjų mokykloje 11 klasėje, turi mažametę dukrą. Anksčiau yra 7 kartus teistas, kelis kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat už kitas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, jam jau kelis kartus buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas ne kartą buvo atidėtas, taip pat J. M. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Šios aplinkybės apibūdina kaltinamąjį kaip sistemingai nepaisantį teisės aktų reikalavimų, pažeidinėjantį nustatytą tvarką, linkusį smurtauti, iš jam paskirtų bausmių ir administracinių nuobaudų išvadų nedarantį ir savo elgesio nekeičiantį, todėl teismas nusprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Įvertinus tai, kad J. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido ir pretenzijų neturi, pasižadėjo ateityje taip nesielgti, dirbti ir mokytis, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje pakeis savo elgesį ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nusprendžia taikyti J. M. LR BK 75 straipsnio nuostatas ir vienerių metų laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įpareigojant J. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. M. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam J. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (adresu (duomenys neskelbtini)), įpareigojant nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. M., gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 50), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Taikyti J. M. LR BK 75 straipsnio nuostatas ir 1 (vienerių) metų laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Įpareigoti J. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2016 m. vasario 8 d.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (adresu (duomenys neskelbtini)), įpareigojant nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. M., gyv. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.