Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos „Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys M. Š., N. Š., antstolė Sonata Vaicekauskienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu nustatyti suinteresuoto asmens (skolininko) M. Š. turto dalį bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine N. Š., nustatant, kad jam santuokos metu priklauso pusė (viena antroji) sutuoktinės pajamų, esančių jos vardu atidarytose sąskaitose ar sąskaitose, kurias ji atidarys savo vardu ateityje, ir į sąskaitą pateksiančioms piniginėms lėšoms, taip pat gaunamų iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų.

Prašyme nurodė, kad antstolė Sonata Vaicekauskienė vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojo „Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). „Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė gavo antstolės siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CPK 593 straipsnyje nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka. Pareiškimą teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 2 dalis); pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (CPK 593 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Prašymas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolė Sonata Vaicekauskienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 vykdomąjį dokumentą Nr. e2-32786-994/2015 dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojo „Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2016-09-26 antstolė priėmė pasiūlymą kreditoriui „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Šiame pasiūlyme ji nurodė, kad skolininko sutuoktinė N. Š. nedirba, registruotino nekilnojamojo turto neturi, automobilis išregistruotas, tačiau areštuotos N. Š. sąskaitos, išieškojimas nukreipiamas į visas jos gaunamas pajamas po santuokos sudarymo. 2016-10-13 antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 3 377,63 Eur dydžio pinigines lėšas visose N. Š. sąskaitose.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje nuosavybėje – pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Neegzistuojant CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidoms, teismui nėra pagrindo spręsti dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015, Kauno apygardos teismo 2015-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2108-254/2015).

Nagrinėjamu atveju nors antstolė 2016-09-26 siūlyme nurodė, kad „Areštuotos Šustavičienės Neringos sąskaitos“, byloje nėra duomenų, kad antstolė turėdama duomenų apie banko, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytas N. Š. sąskaitas areštavo šiose sąskaitose esančias skolininko sutuoktinei priklausančias (bendrąsias) pinigines lėšas. Pažymėtina ir tai, kad vykdomojoje byloje apskritai nėra duomenų, kad skolininkės sąskaitoje (-ose) būtų piniginės lėšos. Byloje yra tik 2016-10-13 nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš N. Š. visų sąskaitų, adresuotas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai. CPK 689 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sprendimų vykdymo instrukcijos 2.8 ir 2.10 papunkčiai aiškiai atriboja nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas (turto areštą) ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, todėl 2016-10-13 nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas nelaikytinas nurodymu laikinai areštuoti N. Š. pinigines lėšas visose banko, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytose N. Š. sąskaitose. Be to, byloje duomenų, kad antstolis būtų aprašęs bei areštavęs skolininko sutuoktinės pajamas ir pasiūlęs išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl šios skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo taip pat nėra. SODRA duomenimis N. Š. nedirba.

Kadangi nėra jokių įrodymų (patvarkymo ar kt.) apie skolininko sutuoktinės piniginių lėšų, esančių sąskaitose, gaunamų pajamų areštą, nėra net duomenų, kad apskirtai tokį turtą skolininko sutuoktinė turi, teismui nėra pagrindo spręsti dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, todėl pareiškėjos prašymas atmetamas (CPK 178 str., 185 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos „Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.