- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- e2S-1651-855/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01104-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- S. U.
- Atsakovas
- Š. J., D. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) D. J. ir Š. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės S. U. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės S. U. ieškinį atsakovams Š. J. ir D. J. dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad ji turi ½ dalį nuosavybės teisių į atsakovų Š. J. ir D. J. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. v, pastatą– namų ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – namų ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo turtas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovams Š. J. ir D. J. perleisti Ginčo turtą. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Ieškinys yra tikėtinai pagrįstai ir kyla grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovai šiuo metu aruodas.lt portale yra patalpinę Ginčo turto skelbimą, t. y. atsakovai pardavinėja Turtą už 119 000 Eur kainą. Taigi, neabejotina ir akivaizdu, kad atsakovai ketina atlikti veiksmus, tarp jų ir įkeisti, parduoti, perleisti, išnuomoti, pakeisti teisinę būklę arba kitokiu būdu apsunkinti jiems šiuo metu visa dalimi ir ieškovės piniginėmis lėšomis pagerintą Ginčo turtą, dėl ko realus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi, nepranešęs atsakovams, kadangi, kaip sprendė teismas, tai gali sukliudyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės prašymą tenkino - pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl draudimo atsakovams Š. J. ir D. J. perleisti Ginčo turtą.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškinio turinį, tiek pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškinys tikėtinai yra pagrįstas, todėl sutiko, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
Šalies argumentai
5. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimą - ieškovė ieškiniu prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį Ginčo turto, sprendė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje dalis pareikštų reikalavimų yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl konstatavo, jog siekiant užtikrinti esamos padėties išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovų nesąžiningumo. Teismas pažymėjo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių Ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantai (atsakovai) Š. J. ir D. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - prima facie ieškinio pagrįstumas, nes ieškinys, vien jį įvertinus preliminariai, yra aiškiai nepagrįstas, kadangi: a) su ieškiniu pateikta 2016 m. gegužės 17 d. Jungtinės veiklos sutartis yra suklastota, ieškovė nepateikė Sutarties originalo ir nepateikė įrodymų, kad šalys buvo suderinusios tokį Sutarties tekstą; b) kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-731-560/2023), nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, ieškovė teigia, kad pinigus pagal Vekselius ji atsakovams skolino, o ne kad su jais vystė/siekė vystyti bendrą verslą pagal Jungtinės veiklos sutartį; c) laikotarpiu, kai ieškovė ieškiniu teigia į jungtinę veiklą įnešusi 150 000 Eur, ji buvo prisiėmusi kreditų 149 500 Eur sumai vartojimui bei savo namų statybai, o jos darbo užmokestis 2016 m. nesiekė 500 Eur, tad pinigų nei skolinti, nei investuoti ji neturėjo; d) pinigų perdavimo faktui įrodyti ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis naikintina, ieškovei neįrodžius pirmos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Neįrodžius ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nėra rizikos dėl teismo sprendimo neįvykdymo (antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga).
6.2. Ieškovė ieškinį pareiškė pažeisdama civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles, kadangi Ginčo turto vertė 2019 m. siekė 200 000 Eur, tad ginčas dėl tokio turto turi būti perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Atsiliepimas
7. Ieškovė S. U. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, gindama savo pažeistą teisę, pateikė įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, t. y. ieškinio reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas, pateikti jį pagrindžiantys paaiškinimai, įrodymai. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad pareikštas reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas.
7.2. Apeliantų atskirajame skunde išdėstomi argumentai dėl Jungtinės veiklos sutarties klastojimo, kitos civilinės bylos aplinkybių, finansinių ieškovės galimybių investuoti į projektą ir pan. – yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis nagrinėjamam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo analizės, bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Šalies argumentai
7.3. Patys atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad Jungtinės veiklos sutartis yra suklastota. Priešingai, atsakovai atskiruoju skundu iš esmės pripažįsta, kad visgi Jungtinės veiklos sutartis egzistavo, tik kaip jie nurodo, kad buvo derinamas kitoks sutarties tekstas. Tačiau, koks buvo suderintas, atsakovai tokių įrodymų neteikia.
7.4. Nors atsakovai teigia, kad vekseliai yra suklastoti, tačiau patys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikdami paaiškinimus teisme kitoje civilinėje byloje nurodė, kad vekselius pasirašė ir duomenis į juos savo ranka surašė būtent jie. Taigi, atsakovų keliama versija dėl Sutarties suklastojimo tėra jų gynybinė versija, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
9. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
11. Prieš pradedant nagrinėti atskirąjį skundą, svarbu išspręsti klausimą dėl atsakovų kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų priėmimo. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus: susirašinėjimus dėl Jungtinės veiklos sutarties derinimo; Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties kopiją; atsakovės S. U. atsiliepimą į subendrintą ieškinį, pateiktą Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-731-560/2023; 2023 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ž. S. priimto nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44208-21 kopiją; 2022 m. lapkričio 22 d. S. U. nuomonę dėl papildomų įrodymų prijungimo, pateikta Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-731-560/2023; 2022 m. liepos 19 d. S. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateiktą Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-731-560/2023; 2023 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-699-577/2023; S. U. prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-731-560/2023; S. U. kredito sutarčių kopijas; S. U. darbo užmokesčio įrodymus; Nekilnojamojo turto vertinimo kopiją.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Kadangi ieškovės pašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nepranešus atsakovams, atsakovai neturėjo galimybės teikti įrodymus, todėl, nors ir ne visi pateikti įrodymai turi sąsajumo su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie įrodymai į bylą yra pateikti tik su atskiruoju skundu, tačiau nepateikti su atsiliepimu į ieškinį, nors laikytina, kad gali būti reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kartu su atskiruoju skundu atsakovų pateikti įrodymai priimtini ir vertintini kompleksiškai kartu su byloje jau esančiais duomenimis.
Dėl atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) argumentų
15. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
16. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
17. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas.
18. Pažymėtina, jog ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsąjumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020), t. y. šioje stadijoje negali būti suformuluojamas teismo kategoriškas atsakymas dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).
20. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atskirajame skunde ginčijamas iš esmės vienu argumentu, t. y. kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, taigi negali būti ir grėsmės jo reikalavimų neįvykdymui (kadangi ieškinys nebus tenkinamas). Apeliantų atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad su ieškiniu pateikta 2016 m. gegužės 17 d. Jungtinės veiklos sutartis yra suklastota; taip pat kad kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-731-560/2023), nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, ieškovė teigia, kad pinigus pagal Vekselius ji atsakovams skolino, o ne kad su jais vystė/siekė vystyti bendrą verslą pagal Jungtinės veiklos sutartį; laikotarpiu, kai ieškovė ieškiniu teigia į jungtinę veiklą įnešusi 150 000 Eur, ji buvo prisiėmusi kreditų 149 500 Eur sumai vartojimui bei savo namų statybai, o jos darbo užmokestis 2016 m. nesiekė 500 Eur, tad pinigų nei skolinti, nei investuoti ji neturėjo; pinigų perdavimo faktui įrodyti ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, - bylos išnagrinėjimo iš esmės dalykas.
21. Kaip minėta, ieškinio reikalavimų pagrįstumas išsamiai vertinamas ir dėl ginčo esmės pasisakoma bei priimamas sprendimas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai tik sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, teismas vertina tik ieškinio preliminarų pagrįstumą, t. y. ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, ar ieškovas pasirinko leistiną civilinių teisių gynimo būdą ir pan.
22. Ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, ieškovė pasirinko leistiną civilinių teisių gynimo būdą, ieškinys atitinka formalius CPK nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ar ieškovės išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai bus pakankami ir ar sudarys pagrindą ieškinio patenkinimui, t. y. ar pasitvirtins ieškinio materialinis pagrįstumas, bus sprendžiama bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
23. Nors atskiruoju skundu atsakovai nekvestionuoja antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako, tik pažymi, kad sutinka iš su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vien tik aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas (jo dalis), kuris palankaus ieškovei sprendimo atveju galėtų būti grąžintas (priteistas) natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių Ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.
24. Taip pat apeliantai (atsakovai) nurodo, kad ieškovė ieškinį pareiškė pažeisdama civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles, t. y. ginčas dėl tokio turto, kurio vertė 2019 m. siekė 200 000 Eur, turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės ieškinio priėmimo klausimas jau yra išspręstas ir ieškinys priimtas. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nevertintinas bylos teismingumo klausimas. Pažymėtina, jog, jeigu apeliantams kyla abejonių dėl bylos teismingumo, jie turi teisę teikti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl bylos teismingumo/perdavimo, ką, kaip matyti iš atsiliepimo į ieškinį turinio, atsakovai yra padarę.
25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
26. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Tuo tarpu atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas, mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantų (atsakovų) Š. J. ir D. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.