Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą). Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20 punktas).

Įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. <..> Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo išieškojimą pagal 2010 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomą raštą Nr. 1-370/09 dėl 10 000 Eur iš nusikalstamos veiklos gautų lėšų iš skolininko R. G. konfiskavimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykd. b. l. 5). Šios bylos duomenimis iš skolininko piniginės lėšos realiai buvo išieškomos iki 2021 m. birželio mėn. Nustatyta, kad pareiškėjas atlieka bausmę, nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gegužės 6 d. dirbo, iš darbo atleistas dėl ligos (vykd. b. l. 142, 141). Pareiškėjas šiuo metu piniginių lėšų ir turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi (vykd. b. l. 5, 10, 16, 17, 43, 44).

Antstolio teisė grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui nėra absoliuti, ji turi būti derinama su teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, o šios teisės įgyvendinimu negali būti pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjas nedirba tik keturis mėnesius ir toks skubus vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui prieštarautų pagrindiniam vykdymo proceso tikslui – įvykdyti teismo sprendimą. Nors išieškojimas iš skolininko šiuo metu yra apsunkintas (jis nedirba ir turto bei pajamų, iš kurių būtų galimas išieškojimas, neturi), tai jokiu būdu nereiškia, kad tai bus ir ateityje. Antstoliui grąžinus vykdomąjį dokumentą gali susiklostyti tokia situacija, kad pareiškėjas, net ateityje ir įgijęs turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas, gali išvengti neigiamų pasekmių (iš nusikalstamos veikos gautų pinigų konfiskavimo) – pvz. gautos piniginės lėšos išleistos, o turtas realizuotas. R. G. skunde nurodomos aplinkybės, kad išieškojimas iš jo ateityje bus neįmanomas, bus patikrintos vykdymo proceso metu. Vykdymo procese reguliariai tikrinant registrų duomenis, atliekant kitas antstoliui įstatymo suteiktas priemones, yra objektyvi galimybė, kad skolininko turtą, pajamas ar turtines teises bus įmanoma nustatyti ateityje ir teismo sprendimas dėl iš nusikalstamos veikos gautų piniginių lėšų konfiskavimo galės būti įvykdytas. Tai, kad kiti iš R. G. išieškojimą vykdantys antstoliai, galimai CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais vykdomuosius dokumentus grąžino išieškotojams, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas – antstolis kiekvienoje atskiroje vykdomoje byloje veikia ir sprendimus, įskaitant ir vykdomojo dokumento grąžinimą išieškotojui, priima savarankiškai, ir teismas šioje byloje dėl pasisakyti negali (tai išeitų už skundo ribų).

Apibendrinus konstatuotina, kad pareiškėjo R. G. skundo motyvai dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui nepagrįsti, antstolis jo skundo pagrįstai netenkino. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl kitų skundo reikalavimų.

Pareiškėjas taip pat prašo: 1) išaiškinti, kodėl esant tokioms pačioms aplinkybėms vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo UAB „Agrokoncernas“ naudai“, vadovaujantis CPK 631 straipsniu užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui; 2) išaiškinti, kokias mato galimybes išieškoti iš jo skolą; 3) prašo būti teisingu jo atžvilgiu. CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėjo prašymai nėra susijęs su antstolio atliekama procesine veikla vykdymo procese, todėl jie nenagrinėtini CPK nustatyta tvarka ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 510 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 punktas).

Teisme 2021 m. rugsėjo 20 d. gautas pareiškėjo skundo papildymas, kuriuo jis kelia papildomus reikalavimus:

1) nustatyti tikrąsias faktines aplinkybes, kodėl antstolis M. Petrovskis vykdomoje byloje Nr. 0034/05/00016, bylos eilės Nr. 9580034, išieškotojas UAB „Agrokoncernas“, minimą bylą vadovaujantis CPK 631, 632 str. vykdomąją bylą užbaigė ir vykdomuosius dokumentus grąžino išieškotojui, esant tokiomis aplinkybėmis, kaip ir ši vykdomoji byla, o šioje vykdomoje byloje vadovaujantis CPK 631, 632 str. vykdomosios bylos užbaigti negali (nors išieškojimą šioje byloje buvo vykdomas antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje, tačiau ant patvarkymo užbaigti bylą ir vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojui yra antstolio M. Petrovskio štampas ir parašas (vykdomoji byla buvo užbaigta 2005-01-14);

2. įpareigoti antstolį taikyti įstatymus vykdant išieškojimus visose vykdomose bylose vienodai ir vadovaujantis CPK 631, 632 str. nuostatomis užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0123/10/00857/S-21-123-8854 ir vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojui;

3. Jeigu antstolis mato galimybę vykdyti išieškojimą šioje vykdomoje byloje, prašo antstolį įpareigoti jam išaiškinti, iš kur jis galėtų gauti pajamų, iš kurių galima būtų vykdyti išieškojimą ar nurodyti, kur gal turiu turto, kurį galima būtų parduoti ir gavus iš parduoto turto lėšas padengti skolas.

Taigi iš esmės pareiškėjas kelia labai panašius reikalavimus, kaip ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. skunde, dėl kurių teismas pasisakė anksčiau. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalimi skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kadangi pareiškėjas skundą (jo papildymą) pateikė tiesiogiai teismui, t. y. nesilaikydamas anksčiau nurodytos ikiteisminės skundo pateikimo tvarkos (skundas teikiamas antstoliui, o ne tiesiogiai teismui), skundo patikslinimą (2021 m. rugsėjo 20 d. dokumentas, registracijos Nr. DOK-118287) atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo R. G. skundo papildymą (2021 m. rugsėjo 20 d. dokumentas, registracijos Nr. DOK-118287) atsisakyti priimti.

Pareiškėjo R. G. skundo dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų dalyje dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui, netenkinti.

Likusioje dalyje bylą nutraukti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, su skundu pateiktą vykdomąją bylą Nr. 0123/10/00857 grąžinti antstoliui Marekui Petrovskiui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.