- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-63-316/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11619-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- P. R.
- Advokatai
- Ruslanas Mazurovas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, nustatant, jog jis pirmus du mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jei tai nesusiję su darbu, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, įpareigotas per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį – dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią P. R. skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. R. 2020 m. lapkričio 18 d. laikotarpiu nuo 9.13 val. iki 9.45 val., (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), apklaustas teismo posėdyje kaip liudytojas, būdamas įspėtas pasirašytinai dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, davė melagingus parodymus administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurie prieštarauja administracinio nusižengimo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tai yra, kad jis 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 19.00 val. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o ne D. V., kuris buvo teismo 2021 m. kovo 18 d. pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 5 dalies, 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
2. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė I. Žilinskienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo. Pripažintam kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, P. R. paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, taikant intensyvią priežiūrą 3 mėnesių laikotarpiui būnant faktinėje buvimo vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir per šį laikotarpį įpareigojant jį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti ten registruotam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
2.1. Prokurorės teigimu, teismo padaryta išvada, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti nuteistajam P. R. paskyrus 6 mėnesių laisvės apribojimą su teismo nustatytais papildomais įpareigojimais, nėra pagrįsta. Pastebi, kad baudžiamasis įstatymas numato, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog šioje byloje nebuvo nustatyta nei viena BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga, priešingai, teismas nuosprendyje nurodė, kad P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam turėtų būti skiriama bausmė ne mažesnė kaip sankcijos vidurkis. Šiuo konkrečiu atveju laiko, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę P. R. už nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai parinko bausmės rūšį ir nustatė jos dydį, todėl kaltinamajam paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, kuri turi būti sugriežtinta.
2.2. Laiko, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį - laisvės apribojimą ir nustatydamas jos dydį - 6 mėnesius, t. y. mažesnį už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, neatsižvelgė ir netinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir padarytą nusikaltimą. Teismas nuosprendyje nepasisakė, neanalizavo ir tik formaliai nurodė, jog buvo įvertintas padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos stadija (nusikaltimas baigtas), kad atsižvelgta P. R. atsakomybę lengvinančių nebuvimą ir nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, į tai, jog byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių P. R. vis tik nepripažino nurodydamas priešingas, negu nustatyta byloje, aplinkybes - teisiamojo posėdžio metu P. R. nurodė, kad teisme davė tokius parodymus, kokius prisiminė. Be to, teigė, jog duodamas parodymus jis atsiminė, kad automobilį vairavo ir avariją padarė jis. Negali pasakyti, kodėl vaizdo įraše užfiksuota, kad iš vairuotojo vietos išlipa ne jis, o kitas asmuo. Nors vaizdo įrašo nematė, bet iš draugo žino, kad įrašas buvo neryškus, iš jo negalima nustatyti jame užfiksuotų asmenų. Apklausiamas administracinių nusižengimų byloje nurodė, kad asmens, kuris vairavo automobilį, nepažįsta, kad susirado jį per „Facebook“. Paties įvykio metu trečiojo asmens nebuvo ir jis jo nekaltino. Tuo metu teisme jis galimai galvojo, kad buvo tas trečiasis asmuo. Jam nuolatos ir D. V. sakė, kad automobilį vairavo jis. O jis neprisimena, todėl patikėjo, kad vairavo jis. Taigi, P. R. net ir teisminio nagrinėjimo metu kritiškai nevertino savo padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį skundžiamame nuosprendyje nebuvo atsižvelgta ir tinkamai įvertinti visi byloje surinkti P. R. charakterizuojantys duomenys, sudarantys pagrindą pripažinti, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos švelnesnės bausmės, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų neįgyvendino ir teigiamos įtakos tolesniam nuteistojo elgesiui neturėjo, nes neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Be to, P. R. anksčiau už tyčinius nusikaltimus yra teistas 5 kartus, šią nusikalstamą veiką įvykdė 2020-11-18, t. y., praėjus tik šiek tiek daugiau nei pusmečiui po to, kai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-04-29 teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų areštu, kuris subendrintas su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė - 30 parų areštas ir 28 MGL (1 400 eurų) bauda, t. y., ką tik atlikus jam paskirtą trumpalaikį laisvės atėmimą, turėdamas neišnykusį teistumą. Visa tai tik rodo, kad P. R. nepadarė jokių išvadų dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje nustatytų bendro gyvenimo taisyklių, nes per neilgą laiko tarpą jis vėl padarė nusikalstamą veiką. Taigi, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Be to, P. R. yra eilę kartų baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, niekur nedirba, kas taip pat neigiamai jį charakterizuoja ir tik nuo 2020-10-08 yra registruotas Užimtumo tarnyboje.
2.3. Nors ir pritaria teismo išdėstytai nuomonei, kad Lietuvos Respublikos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio) ir, kad valstybės siekis bei pastangos yra mažinti kalinčių asmenų skaičių, visgi pažymi, jog pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti P. R. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis ir toliau išvengti griežtesnės teisinės atsakomybės. Prokurorės nuomone, šiuo metu baudžiamojo įstatymo numatytų tikslų bus galima pasiekti P. R. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, paskyrus tik griežčiausios rūšies BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą, tačiau bausmės trukmę nors ir esant iš esmės neigiamai nuteistojo charakteristikai, nustatant mažesnę, negu šios bausmės rūšies vidurkis, t. y., laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Paskyrus laisvės atėmimą 6 mėnesiams, nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo. Laiko, jog yra ir pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, nes P. R. yra dar pakankamai jaunas ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), kaip pats nurodė apklausiamas teisme, šiuo metu kovoja su priklausomybe nuo alkoholio (alkoholio nevartoja jau 5 mėnesius), tvarkosi savo gyvenimą, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti minimaliam - 1 metų laikotarpiui bei vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirti intensyvią priežiūrą 3 mėnesių laikotarpiui būnant faktinėje buvimo vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir per šį laikotarpį įpareigoti P. R. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti ten registruotam (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
2.4. Pažymi, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį P. R. visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu P. R. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti kaip pagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Prokurorė I. Žilinskienė apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių P. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant prokurorės apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertintini. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendimu P. R. skirti laisvės apribojimo bausmę. Prokurorės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju toks per švelnus baudžiamumas, nepasieks BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų.
7. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
8. Asmuo už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas parinko laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, paskiriant įpareigojimus. Nustatė 6 mėnesių jo terminą, kuris yra mažesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės apribojimo termino vidurkis. Spręsdamas, ar paskirta bausmė yra teisinga, ar yra pagrindas ją griežtinti tiek, kiek to prašo prokurorė, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino nustatytas konkrečios bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes.
9. Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y., galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir aptariamos veikos – BK 235 straipsnio 1 dalyje, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies P. R. parinkimo ir skirdamas jam sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, tinkamai įvertino padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, nuteistojo asmenybę, išsamiai aptarė tokios bausmės rūšies parinkimą, todėl laikytina, jog bendrųjų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.
11. Yra padarytas vienas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir prokurorės akcentuotus P. R. charakterizuojančius duomenis, t. y., kad jis anksčiau teistas 5 penkis kartus (dominuoja smurtiniai nusikaltimai), baustas administracine tvarka. Reikia įvertinti ir tai, kad P. R. yra jauno amžiaus, registruojasi užimtumo tarnyboje, bando koreguoti gyvenimą tinkama linkme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip ir nurodė pats nuteistasis, šį nusikaltimą jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl kai kurių aplinkybių tinkamai neatsimena, pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, deda pastangas siekiant įveikti priklausomybę (pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad P. R. praėjo gydymą nuo priklausomybės nuo alkoholio). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam P. R. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, tinkamai ją individualizavo ir aukštesniojo teismo manymu, ji atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.
12. Prokurorė kelia klausimą ir dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydžio, nurodydama, kad nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistajam turėjo būti skiriama bausmė ne mažesnė kaip sankcijos vidurkis.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra ne kartą nurodęs, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles; bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklė (BK 61 straipsnio 2 dalis) yra tik viena iš jų. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat bendrą jų visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taipogi yra išaiškinęs, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojo įstatymo nuostatos dėl bausmės dydžio skaičiavimo nuo jos vidurkio traktavimas, kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį; įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija grindžiama sisteminiu BK normų aiškinimu ir buvo akcentuojama ne vienoje kasacinėje byloje. Tinkamas bausmės paskyrimas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–209/2006, 2K-140/2012).
14. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, P. R. skirti griežtesnę bausmę, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas P. R. būtų akivaizdžiai per griežtas ir neatitiktų jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, todėl būtų akivaizdžiai neteisingas. Tas pats vertintina ir su laisvės apribojimo bausmės padidinimu. Aukštesniojo teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas su intensyvia priežiūra, paskiriant įpareigojimus yra tinkama ir adekvati bausmė tiek P. R. asmenybei tiek ir jo padarytam nusikaltimui. Pažymėtina ir tai, kad nevykdant ar netinkamai vykdant P. R. jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, ji gali būti pakeista į areštą.
15. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad paskirta bausmė nėra per švelni ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 ir 54 straipsniai), todėl nėra jokio pagrindo ją keisti ar griežtinti.
Dėl proceso išlaidų
16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
17. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).
18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi P. R. paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė N. Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. sausio 20 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam P. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 85 Eur išlaidų, tačiau kaip matyti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2022 m. sausio 20 d. posėdyje dalyvavo P. R. pasamdytas advokatas R. Mazurov, o gynėja advokatė N. Lanzbergienė atleista nuo P. R. gynybos.
19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo principo reikalavimų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės apeliacinį skundą.
Neišieškoti iš P. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.