Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.2.20.5.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.2; 2.3.4.7; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2021 m. lapkričio 22 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams; Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 20 MGL (753,20 eurų) bauda;

2) Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,60 eurų) bauda (bauda išieškota 2018 m. rugsėjo 20 d.);

3) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. sausio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 28 MGL (1 400 eurų) bauda;

4) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų areštu, bausmę atlikęs;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų areštu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. sausio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 4 d. nutartimi pakeista 28 MGL (1 400 eurų) baudos bausme, galutine subendrinta 20 parų arešto bausme ir 28 MGL (1 400 eurų) dydžio bauda; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinus Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, galutine subendrinta 30 parų arešto ir 28 MGL (1 400 eurų) bauda; 2020 m. lapkričio 16 d. arešto bausmę atliko, 2021 m. gegužės 25 d. bauda išieškota, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. R. 2020 m. lapkričio 18 d. laikotarpiu nuo 9.13 val. iki 9.45 val., (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), apklaustas teismo posėdyje kaip liudytojas, būdamas įspėtas pasirašytinai dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, davė melagingus parodymus administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-6-10002/2020, kurie prieštarauja administracinio nusižengimo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tai yra, kad tai jis 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 19.00 val. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o ne D. V., kuris buvo teismo 2021 m. kovo 18 d. pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 5 dalies, 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. R. kaltu neprisipažino ir dėl jam pareikšto kaltinimo paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) nebuvo kviestas, jokio šaukimo į teismą nebuvo gavęs, į teismą liudyti vyko savo noru, niekieno neprašomas, norėdamas atlikti pilietinę pareigą. Klaidinti ar meluoti jokio pagrindo neturėjo. Parodymus teisme davė tokius, kokius prisiminė. Jis atsiminė, kad automobilį galimai vairavo ir avariją padarė jis. Negali ginčyti ir negali pasakyti, kodėl vaizdo įraše matyti, kad iš vairuotojo vietos išlipa ne jis, o kitas asmuo. Nors vaizdo įrašo nematė, bet iš draugo D. V. žino, kad įrašas buvo neryškus, iš jo negalima nustatyti jame užfiksuotų asmenų. Tuo metu buvo gerokai padauginę alkoholio ir negali pasakyti kaip kas buvo. Teismo posėdyje, kiek prisimena, jis kalbėjo apie trečiąjį asmenį, tačiau šiuo metu jau abejoja, ar avarijos metu jis buvo. Apklausiamas administracinio nusižengimo byloje nurodė, kad asmens, kuris vairavo automobilį, nepažįsta, kad susirado jį per „(duomenys neskelbtini)“. Šis asmuo įvykio dieną buvo, tačiau šiuo metu negali pasakyti, kiek jis laiko buvo. Pačio įvykio metu trečiojo asmens nebuvo. Teismui nurodė kitokias aplinkybes, nes nesuprato, kad kalbama apie įvykį. Teismo posėdyje negalėjo tiksliai pasakyti, koks žmogus vairavo ir jis to trečiojo asmens nekaltino. Kaltino tik save. Apie tą trečiąjį asmenį minėjo prieš tai ir galvojo, kad vairavo trečiasis asmuo, tačiau galutiniame rezultate nėra to asmens. Tuo metu sakė taip, kaip yra, ir jis galimai galvojo, kad yra trečiasis asmuo. Teisme kalbėjo apie tai, ką veikė visą dieną, kurios metu ir buvo trečiasis asmuo. Jam nuolatos ir D. V. sakė, kad automobilį vairavo jis. O jis tai neprisimena, todėl patikėjo, kad galimai ir jis vairavo. Tuo metu galvojo, kad teisingai prisimena. Kiek prisimena, vairavo jis, automobilis priklausė jam, tai leido manyti, kad avariją padarė jis. Automobilį tą dieną vairavo ir jis, ir D., ir tas trečiasis asmuo. Jis norėjo prisiimti kaltę, nes daugiausiai tą automobilį vairavo. D. jo neprašė prisiimti kaltę. Nežino, ar jo duoti parodymai apie tai, kad vairavo jis arba trečiasis asmuo, galėjo suklaidinti teismą. Į teismą vyko ne tam, kad suklaidintų teismą. Teismas turėjo suprasti, kad įvykio metu jis buvo girtas, todėl viskas buvo neryšku, neaišku. Teisme jis kalbėjo užtikrintai, nes jautė, kad tai yra tiesa. Jam nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus.

2.1. P. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 18 d., laikotarpiu nuo 9.13 val. iki 9.45 val., (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), apklaustas teismo posėdyje kaip liudytojas, būdamas įspėtas pasirašytinai dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jis davė tokius parodymus, kokius prisiminė. Kai juos stabdė policijos pareigūnai 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 19 val. su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., jis buvo girtas ir aplinkybių tiksliai neprisimena. Kokias prisimena, tokias ir davė teismui. Mano, kad jis nemelavo. Kiek jis prisimena, nei jis, nei jo draugas D. V. to automobilio girti nevairavo ir kiek prisimena jį vairavo kitas asmuo. Kiek prisimena, apie šias aplinkybes policijoje nebuvo apklaustas, o buvo apklaustas tik vieną kartą teisme. Kviestas į teismą nebuvo ir vyko ten savo noru, sužinojęs apie teismo posėdį iš D. V.. Jis nežino, ar jo parodymai atitiko administracinėje byloje surinktus kitus įrodymus. Ką prisiminė išsiblaivęs, tą ir pasakė.(b. l. 87–90).

3. Liudytojas D. V. teisme paaiškino, jog praėjusių metų rugsėjo mėn. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, važiuojant dviese – jam ir P. R. automobiliu įvyko eismo įvykis – atsitrenkė į kitą automobilį. Automobilį visą dieną ir įvykio metu vairavo P. R., tačiau administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas jis. Matė vaizdo įrašą, tačiau jis buvo labai neaiškus. Apie tą eismo įvykį jis prisimena tik kaip bėgo iš automobilio. Atsitrenkus, P. pradėjo bėgti, po kelių sekundžių ir jis pradėjo bėgti. Teismui pagarsinus liudytojo D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 65–68), nurodė, kad policijos pareigūnai jam pasakė, kad jis išbėgo pro vairuotojo pusės dureles. Policijos pareigūnai parodė vaizdo įrašą ir pasakė, kad jis pažiūrėtų, kaip jis išlipa pro dureles, esančias vairuotojo pusėje. Teismo posėdis dėl jo nubaudimo vyko (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, P. R. buvo gavęs šaukimą atvykti į (duomenys neskelbtini), tačiau negavo šaukimo atvykti į (duomenys neskelbtini). Kadangi nebuvo gavęs šaukimo, tai ir atvyko kartu su juo į teismą. Dabar atrodo taip lyg P. turėjo prisiimti kaltę. Neprisimena, kokius parodymus jis davė teismui teismo posėdžio metu peržiūrėjęs vaizdo įrašą. Teismas nustatė, kad automobilį vairavo jis, šį sprendimą jis apskundė. Apygardos teismas paliko apylinkės teismo nutarimą nepakeistą, bet jis nesutinka, kad automobilį vairavo jis. Įvykio aplinkybių neprisimena ne dėl išgerto alkoholio, o dėl smūgio. Jokio trečiojo žmogaus įvykio dieną nebuvo.

3.1. Liudytojas D. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad P. R. yra jam ne giminaitis. Jis yra jo draugas. 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 19 val. jis važiavo su P. R. būdami neblaivūs automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bėgo nuo policininkų (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į kitą automobilį. Paskui toliau bėgo, bet buvo sučiupti policijos pareigūnų. Jie buvo dviese. Jiems alkotesteriu nustatė girtumą. Paskui jis buvo apkaltintas, kad neblaivus vairavo automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į šią transporto priemonę ir ją apgadino. Taip pat, jog vairavo transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruota, transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Visa tai greičiausiai jis padarė, bet dėl girtumo tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Yra filmuota medžiaga, jis ją matė. Tai jis išlipo pro vairuotojo dureles po įvykio ir bėgo nuo policininkų, bet dėl girtumo, išgąsčio, to momento pats neprisimena. Du teismai įrodė, kad jis kaltas administracinėje byloje ir yra filmuota medžiaga, kurią jis pats matė. Girdėjo, kaip P. R. 2020 m. lapkričio 18 d., laikotarpiu nuo 9.13 val. iki 9.45 val., (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), apklaustas teismo posėdyje kaip liudytojas, būdamas įspėtas pasirašytinai dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, davė melagingus parodymus administracinio nusižengimo byloje, kurie prieštaravo administracinio nusižengimo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tai yra, kad tai pats P. R. 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 19 val., vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o ne jis, paskui, lyg tai, kad buvo dar trečiasis žmogus, nors su jais jokio žmogaus nebuvo, ir teismo jis buvo pripažintas kaltu dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 5 dalies, 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies. Kodėl P. R. melavo teismui, jis nežino. Jis pats asmeniškai administracinėje byloje jautėsi nekaltas (b. l. 65–68).

4. Iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio protokolo administracinių nusižengimų byloje Nr. A15-2053-10002/2020 (teisminio proceso Nr. 4-70-3-00909-2020-6) ir įspėjimo bei priesaikos lapo matyti, jog P. R. 2020 m. lapkričio 18 d., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, apklaustas liudytoju teisme, parodė, kad rugsėjo 29 d. jis buvo kartu su D. (duomenys neskelbtini) rajone. Jis buvo namuose, buvo kaime. Jis nepažįsta to, kuris vairavo, nes susirado vairuotoją per „(duomenys neskelbtini)“, kuris galėtų pavairuoti automobilį, nes jis neturi teisių. Apkaltino D. V., o jis net nevairavo to automobilio. D. V. įteikė protokolą, o šis parašė, kad nesutinka su protokolu. Nežino, kokiais pagrindais nustatė, kad šis vairavo. Tą dieną buvo jo mintis išgerti, važiuoti, tai jis iš dalies ir prisipažįsta, kad yra kaltas, dėl to D. ir pasakė, kad jis vairavo. Prisiima kaltę, kad jis galimai vairavo tą automobilį. Bandė susisiekti su tuo asmeniu, kuris vairavo, bet niekaip nepavyko. Yra jo kaltė, kad jis sugalvojo važiuoti. D. gimė dukra, reikia išlaikyti šeimą, reikia važiuoti dirbti, o šis turi suvaržymų. ,,Ant savęs“ prisiima kaltę. D. V. net nebuvo prisilietęs prie vairo. Tą dieną vairavo ir jis, neblaivus, žvyrkelio keliukais, bet paskui, kad neturėtų problemų. Kai atsitrenkė į tą automobilį, nepamena, kas vairavo, ar jis ar tas trečiasis asmuo. Parašė į „(duomenys neskelbtini) kraštą“, kad reikia vairuotojo, atrašė pora žmonių. Asmuo buvo pasivadinęs ,,A.“. Nepavyksta su juo susisiekti, bandė per jo draugus ieškoti, tai jam atrašė, kad išvykęs į užsienį. Dėl avarijos kaltas yra jis. Galimai. Jis, kaip pilietiškas žmogus, supranta, kad negali būti nenubaustų žmonių, o D. yra visiškai ,,ne prie ko“. Jeigu šis rizikuotų teisėmis, tai būtų iš viso nemąstantis žmogus. Pareigūnai juos tiesiog sulaikė. Visi pradėjo bėgti ir jie bėgo. Jie paskui pristabdė ir pareigūnai juos sulaikė, atvedė į tą vietą, kur buvo padaryta avarija. Juos apklausė, uždarė į automobilį ir D. V. liepė pasirašyti protokolą. Nežino, kokie asmenys matė įvykį. Automobilis priklauso jam, nedraustas ir išregistruotas. Neprieštarauja dėl automobilio konfiskacijos (b. l. 29–30).

5. Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 18 d. nutarimo administracinių nusižengimų byloje Nr. A15.-6-1002/2020 (teisminio proceso Nr. 4-70-3-00909-2020-6) nuorašo matyti, jog šiuo nutarimu D. V. pripažintas kaltu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį bei skirta jam subendrinta administracinė nuobauda 1 400 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 29 d., bei automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. D. V. nubaustas dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini) r., rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), 0,02 km, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo neįregistruotas, neapdraustas transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Vairuojant transporto priemonę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreikštas stabdant policijos specialiuoju automobiliu, naudojant specialiuosius šviesos ir garso signalus bei per garsiakalbį liepiant sustoti. Vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,2 prom., įvertinus prietaiso tikslumą vairuotojo naudai). Vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į šią transporto priemonę ir ją apgadino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 226 punktų reikalavimus. Nutarimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota, jog iš vaizdo įrašo, pateikto su byla, aiškiai matyti, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo vietos išlipa ir bėga D. V.. Tai patvirtina ir liudytojų vyr. patrulių E. K., A. D. ir nukentėjusiosios A. L. parodymai. Nurodyta, kad kritiškai yra vertinami teisme apklausto liudytojo P. R. parodymai, t. y. prisipažinimas, kad įvykio metu būtent jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisme apklausiamas P. R. teigė, kad nepažįsta to, kuris vairavo, nes susirado vairuotoją per „(duomenys neskelbtini)“. Po to teigė, kad prisiima kaltę, kad jis galimai vairavo automobilį. Bandė susisiekti su tuo asmeniu, kuris vairavo, bet niekaip nepavyko. Yra jo kaltė, kad jis sugalvojo važiuoti. Teigė, kad ,,ant savęs prisiima kaltę“, kad D. V. net nebuvo prisilietęs prie vairo. Kai atsitrenkė į tą automobilį, nepamena, kas vairavo, ar jis ar tas trečiasis asmuo. Galimai dėl avarijos kaltas yra jis. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo bandoma teismą įtikinti dėl trečiojo asmens buvimo, iškelta versija, kad įvykio metu automobilį vairavo trečiasis asmuo, tačiau teismas tokią iškeltą versiją atmetė. Tuo pačiu atkreiptas dėmesys, jog versija, kad transporto priemonę vairavo trečiasis asmuo, atsirado tik praėjus kuriam laikui po įvykio, nurodant tai tik teismui, o tyrimo metu nebuvo nurodyti nei asmens, neva vairavusio automobilį, anketiniai duomenys, nei jo apibūdinimas. Nutarimas yra įsiteisėjęs (b. l. 32–38, 41).

6. Iš Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-76-519/2021 (teisminio proceso Nr. 4-70-3-00909-2020-6) matyti, jog išnagrinėjus D. V. atstovo advokato apeliacinį skundą, nutarta palikti (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 18 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. atstovo advokato A. J. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėjo jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama (b. l. 55–61).

7. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

8. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, paprastai trukdo nustatyti tiesą byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Melagingų parodymų davimas – veika, padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus.

9. Kaltinamasis P. R. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad teisme davė tokius parodymus, kokius prisiminė. Teigė, jog duodamas parodymus jis atsiminė, kad automobilį vairavo ir avariją padarė jis. Negali pasakyti, kodėl vaizdo įraše užfiksuota, kad iš vairuotojo vietos išlipa ne jis, o kitas asmuo. Nors vaizdo įrašo nematė, bet iš draugo žino, kad įrašas buvo neryškus, iš jo negalima nustatyti jame užfiksuotų asmenų. Apklausiamas administracinių nusižengimų byloje nurodė, kad asmens, kuris vairavo automobilį, nepažįsta, kad susirado jį per „(duomenys neskelbtini)“. Pačio įvykio metu trečiojo asmens nebuvo ir jis jo nekaltino. Tuo metu teisme jis galimai galvojo, kad buvo tas trečiasis asmuo. Jam nuolatos ir D. V. sakė, kad automobilį vairavo jis. O jis neprisimena, todėl patikėjo, kad vairavo jis (Nuosprendžio 2 punktas).

10. Teismas tokius kaltinamojo P. R. paaiškinimus vertina, kaip siekį išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendžia, jog įrodyta, kad P. R., norėdamas padėti administracinėn atsakomybėn trauktam draugui D. V. išvengti atsakomybės, net teismo nekviestas į teismo posėdį, atvyko į administracinių nusižengimų bylos nagrinėjimą (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme davė melagingus, D. V. palankius parodymus, tačiau (duomenys neskelbtini), priimdamas D. V. atžvilgiu 2021 m. kovo 18 d. nutarimą, P. R. parodymus vertino kritiškai, nes P. R. parodymai, jog vairavo jis, prieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams: t. y. į bylą pateiktam vaizdo įrašui iš tarnybinio automobilio, liudytojų vyr. patrulių E. K., A. D. ir nukentėjusiosios A. L. parodymams. Nutarime konstatuota, jog, nors bylos nagrinėjimo metu buvo bandoma teismą įtikinti dėl trečiojo asmens buvimo, iškelta versija, kad įvykio metu automobilį vairavo trečiasis asmuo, tačiau teismas tokią iškeltą versiją atmetė. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį, jog versija, kad transporto priemonę vairavo trečiasis asmuo, atsirado tik praėjus kuriam laikui po įvykio, nurodant tai tik teismui, o tyrimo metu nebuvo nurodyti nei asmens, neva vairavusio automobilį, anketiniai duomenys, nei jo apibūdinimas (Nuosprendžio 5 punktas). P. R. kaltę patvirtina ir 2021 m. gegužės 26 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria D. V. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarimo buvo atmestas – šia nutartimi Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apylinkės teismas pagrįstai D. V. ir jo versiją patvirtinančio liudytojo P. R. parodymus vertino, kaip siekį išvengti (padėti išvengti) administracinės atsakomybės už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nutarimas, kuriuo D. V. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjo 2021 m. gegužės 26 d. Teismas daro išvadą, jog P. R., duodamas parodymus teisme, žinojo, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 19.00 val. eismo įvykio metu jis automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, jo taip pat nevairavo joks trečiasis asmuo, susirastas per „(duomenys neskelbtini)“, todėl taip teigdamas bei nurodydamas, jog D. V. net nebuvo prisilietęs prie vairo, P. R., kaip liudytojas, turėdamas pareigą sakyti tiesą ir būdamas dėl to pasirašytinai įspėtas, davė melagingus parodymus ir tokiu būdu tyčia siekė suklaidinti teismą. Ši kaltinimo dalis pasitvirtino, todėl kaltinamojo išteisinimui pagrindo nėra. P. R. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, jog jis duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, siekė ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota D. V. atžvilgiu nagrinėjamoje administracinių nusižengimų byloje. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad P. R., kaip liudytojas galimai neteisingai suprato įvykio aplinkybes, sąžiningai klydo duodamas parodymus ar pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad P. R. veika, duodant melagingus parodymus teisme, neigiant D. V. neteisėtus veiksmus, atitinka BK 235 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

11. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

12. BK 235 straipsnio 1 dalyje yra numatytos penkios alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

13. Teismas, skirdamas bausmę P. R., atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, bei į tai, kad padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. P. R. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 94–110, 149–158), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 111–116), (duomenys neskelbtini) (b. l. 117), (duomenys neskelbtini) (b. l. 118), deda pastangas įveikti turimą priklausomybę (b. l. 165). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė – ultima ratio), į valstybės siekį ir pastangas mažinti kalinčių asmenų skaičių, teismas mano, jog kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį (trukmę) nustatant mažesnį už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį (BK 48 str. 2 d.), dalį šios bausmės laikotarpio taikant intensyvią priežiūrą bei parenkant įpareigojimus, kurie padėtų kontroliuoti nuteistąjį ir darytų teigiamus pokyčius jo elgsenoje.

14. P. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant, jog jis pirmus du mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jei tai nesusiję su darbu, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, įpareigoti P. R. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį – dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią P. R. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. R. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 ir 2 dalis, nuteistasis privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą, be to, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

P. R. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

P. R. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – P. R. panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.