Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-12-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-389-576/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-23
Bylos Nr.
AN2-389-576/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01302-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Advokatai
Mindaugas Paukštė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-389-576/2024 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01302-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.4.; 21.11.10
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. L. atstovo advokato Mindaugo Paukštės (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 21 d. nutarties, kuria S. L. atstovo skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 22171240959 paliktas nepakeistas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2022 m. birželio 7 d. Vilniaus rajono policijos komisariate gautas D. B. ir V. P. pareiškimas dėl S. L. 2022 m. gegužės 30 d. neteisėtų veiksmų, t. y. tvoros nuardymo, siekiant tiesti kelią iki savo sklypo, neturint tam būtinų leidimų. Administracinio nusižengimo teisena tirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį.

2. 2022 m. birželio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo teisena administracinio nusižengimo byloje Nr. 22171240959. Nurodyta, kad nenustatyti administracinio nusižengimo požymiai S. L. samdytų asmenų veiksmuose, S. L. pateikė leidimus dėl kelio tiesimo.

3. Nesutikdami su priimtu sprendimu D. B. ir V. P. padavė skundą, kuriuo buvo prašoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2022 m. birželio 13 d. nutarimą panaikinti ir bylą gražinti toliau tirti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 13 d nutartimi skundas tenkintas, panaikintas 2022 m. birželio 13 d. Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-291-2022 ir bylą grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui tyrimui atlikti.

5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 17 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 565 straipsnio 1 dalies 7 punktu (past. ANK 565¹ straipsnio 7 punktu), S. L. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena administracinio nusižengimo byloje Nr. 22171240959.

6. Nesutikdamas su Institucijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 22171240959, S. L. atstovas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas pakeisti nurodytą nutarimą ir iš jo pašalinti motyvus: „Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra matoma, kad traukiamas atsakomybėn asmuo siekė įgyvendinti savo tariamą teisę, kurios jis neturi – nusitiesti kelią iki savo sklypo, nuardant artezinio gręžinio apsauginę tvorą, negavus tam leidimų ar sutikimų“.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 21 d. nutartimi skundas netenkintas, Institucijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 22171240959 paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. S. L. atstovas advokatas Mindaugas Paukštė, nesutikdamas su priimta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 21 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir Institucijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pakeisti, šalinant iš nutarimo motyvus: ,,Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra matoma, kad traukiamas atsakomybėn asmuo siekė įgyvendinti savo tariamą teisę, kurios jis neturi – nusitiesti kelią iki savo sklypo, nuardant artezinio gręžinio apsauginę tvorą, negavus tam leidimų ar sutikimų” bei kvalifikuoti nutraukimo pagrindą į ANK 565 straipsnio 1 dalį (past. ANK 565¹ straipsnio 1 punktą) (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Taip pat S. L. atstovas advokatas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Apeliaciniame skunde S. L. atstovas nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai padarė proceso teisės normų pažeidimą. Teismas privalėjo priimti motyvuotą sprendimą, išnagrinėti bylą objektyviai ir visapusiškai, įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, tačiau šiuo atveju to nebuvo padaryta.

8.2. Aptardamas ANK 565¹ straipsnio 7 punkte įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo pagrindą S. L. atstovas cituoja kasacinio teismo nutartis, kuriose suformuluotos taisyklės taikant nurodytą pagrindą, atstovas teigia, kad skundžiama nutartimi teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pabrėžia, kad jei teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai, kartu tiesiogiai ar netiesiogiai pripažintų asmenį kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. S. L. atstovo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje negalėjo būti pasisakyta dėl administracinio nusižengimo padarymo ar jo nepadarymo. Visgi, šiuo atveju tiek Institucija, tiek teismas nurodė, kad S. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Taigi, S. L. buvo pripažintas kaltu, o tai nesuderinama su nekaltumo prezumpcijos taikymu. Atitinkamai tikslinga iš Institucijos nutarimo pašalinti formuluotes, apkaltinančias S. L., t. y. teiginį, jog: ,,Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra matoma, kad traukiamas atsakomybėn asmuo siekė įgyvendinti savo tariamą teisę, kurios jis neturi – nusitiesti kelią iki savo sklypo, nuardant artezinio gręžinio apsauginę tvorą, negavus tam leidimų ar sutikimų“, o iš skundžiamos teismo nutarties – teiginį, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą.

8.3. Toliau S. L. atstovas aptaria ANK 518 straipsnio sudėtį sudarančius požymius S. L. atliktų veiksmų kontekste. Nurodo, kad teismas neatliko išsamaus tyrimo, neanalizavo su skundu teiktų dokumentų bei duomenų, esančių byloje. S. L. turėjo visus reikalingus dokumentus, be to, pareiškėjai net nenurodė konkrečių neteisėtų veiksmų vietos bei nuosavybės teisių turėjimo.

8.4. Teigia, kad pareiškėjų D. B. ir V. P. argumentus, jog tai buvo jų tvora, kuri neva juosė gręžinį, paneigia NŽT 2022 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 48SD-17129-(14.48.136E), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros bei atraminė sienelė įsiterpia į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir užima 0,0325 ha minėto žemės sklypo ploto. Tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl akivaizdu, kad teisės aktų pažeidimus padarė ne S. L., bet patys pareiškėjai.

8.5. Apeliaciniame skunde S. L. atstovas pažymi, kad visus darbus organizavo įgaliotasis asmuo S. L. (darbus organizavo su pažįstamu R. B.). Akcentuoja, kad visi būtini leidimai/sutikimai privažiavimui (kelio darbams) buvo išduoti. Toliau atstovas išvardija šiuos leidimus/sutikimus: 1) prieš projektuojant privažiavimą prie žemės sklypo Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2021 m. spalio 4 d. pateikė prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygas Nr.SKPD-2051/21 (skundo priedas Nr. 3), kuriose įvertinus esamą padėtį nustatė suprojektuoti ir įrengti savo lėšomis susiekimą į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 2) 2022 m. sausio 15 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyr. specialistė A. S. suderino ir patvirtino numatomą įvažiavimą į žemės sklypą, kuriame aiškiai išreikštas kelio dydis, perimetras ir dangos rūšis (skundo priedas Nr. 4); 3) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos suderintu Žemės sklypo susiekimo planu bei 2021 m. spalio 4 d. prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygomis Nr.SKPD-2051/21 buvo parengtas elektros oro linijos kabeliavimo projektas (skundo priedas Nr. 5).

8.6. Pastebi, kad dėl D. B. ir V. P. inicijuojamų veiksmų J. B. būtina nuolat gintis ir būtent dėl šių asmenų veiksmų įgaliotas asmuo S. L. negali vykdyti savo įgaliojimų ir tiesti kelio. Mano, kad dėl nuolatinio D. B. ir V. P. spaudimo Vilniaus rajono savivaldybės administracija bandė panaikinti savo priimtus sprendimus, tačiau Lietuvos administracinių ginčų komisija 2022 m. spalio 18 d. sprendimu Nr.21R-544(AG-517/06-2022) (skundo priedas Nr. 6) tenkino J. B. skundą ir panaikino raštus, kuriais Vilniaus rajono savivaldybės administracija panaikino savo pritarimus. Taip pat Lietuvos administracinių ginčų komisija 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr.21R4-20(AG-156/19-2021) (skundo priedas Nr. 7) tenkino pareiškėjo J. B. skundą ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriuo J. B. nebuvo leisti kirti medžių savo žemės sklype.

8.7. Nurodo, kad išimtinai įgaliotas asmuo S. L. bei jo atstovas advokato padėjėjas atlieka veiksmus, susijusius su J. B. priklausančiu žemės sklypu. Be to, NŽT patikrinimo metu aiškiai nustatė, kad tvora ir atraminė sienelė yra J. B. priklausančiame žemės sklype, taip pat gręžinys yra valstybinėje žemėje, todėl darytina išvada, kad patys pareiškėjai nesupranta, kieno yra kuri tvora. Jei tai ant valstybinės žemės tvora, turėtų būti informuoti patikėtiniai, jei tai J. B. žemėje esanti tvora – jokių pretenzijų D. B. ir V. P. negali reikšti. Šiuo atveju pareiškėjai savo galimai pažeistas teises galėtų ginti nebent civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis administracinio nusižengimo teisena.

8.8. Toliau S. L. atstovas nurodo, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą. Nagrinėjamu atveju tyčios S. L. veiksmuose nebuvo.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-367-927/2024 palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

9.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą vyriausiasis tyrėjas nurodo, kad teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo objektyviai, visapusiškai, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus, nė vienam iš duomenų nesuteikė prioritetinės reikšmės bei nurodė išsamius motyvus.

9.2. Pabrėžiama, kad skunde išdėstyta kritika skundžiamai nutarčiai nesukelia abejonių, jog surinkti duomenys nagrinėjamoje byloje yra pakankami ir patikimi. Tai, kad S. L. (jo atstovas) nesutinka su teismo padarytomis išvadomis bei pateikia savo įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai.

9.3. Akcentuoja, kad suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, administracinio nusižengimo teisena galėjo būti nutraukta tik ANK 565¹ straipsnio 7 punkte nurodytu pagrindu. ANK 39 straipsnio taikymas neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams bei neužkirs kelio ateityje ginti savo interesus civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

S. L. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinis skundas netenkintinas

10. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

11. Apeliaciniame skunde S. L. atstovas mano, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o institucijos nutarime nurodytas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindas pakeistas, t. y. S. L. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina ne pagal ANK 565¹ straipsnio 7 punkte įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo pagrindą (administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas), bet pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Taip pat atstovas pasisako dėl kaltinančių formuluočių ir prašo pašalinti iš Institucijos nutarimo motyvus: ,,Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra matoma, kad traukiamas atsakomybėn asmuo siekė įgyvendinti savo tariamą teisę, kurios jis neturi – nusitiesti kelią iki savo sklypo, nuardant artezinio gręžinio apsauginę tvorą, negavus tam leidimų ar sutikimų”, nes S. L. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių.

12. ANK 565¹ straipsnis nustato aplinkybes, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ir, esant šioms aplinkybėms, pradėtoji administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Tokios aplinkybės šiame straipsnyje nurodytos tokios: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių;2) priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo;3) padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas; 4) yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta ar kita šiame kodekse nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė; 5) priimamas amnestijos aktas, kuriuo panaikinamas administracinės nuobaudos paskyrimas; 6) panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;7) iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas; 8) dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas; 9) mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.

13. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, tiek institucijos 2024 m. birželio 17 d. nutarime, tiek skundžiamoje 2024 m. spalio 21 d. nutartyje teisingai konstatuota, kad yra suėjęs ANK 39 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Administracinio nusižengimo padarymo data - 2022 m. gegužės 30 d., taigi, dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas pasibaigė 2024 m. gegužės 30 d.

14. Skunde apygardos teismui atstovas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-47-511/2015 nurodo, kad pasibaigus terminui, per kurį galėjo būti paskirta administracinė nuobauda, gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas. Iš tikrųjų kasacinėje praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, jei ANK 39 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-303/2015, 2AT-52-2014). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ANK 39 straipsnyje numatytą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, jokios reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-52-2014). Administracinio nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014). Taigi, atsižvelgus į nurodytą teismų praktiką akivaizdu, kad suėjus ANK 39 straipsnyje numatytam terminui, kitoks sprendimas negalėjo būti priimtas, t. y. administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

15. Faktas, jog toks ANK 39 straipsnyje numatytas terminas jau suėjo, yra akivaizdus, to neginčija ir apeliantas. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindas ir teigiama, kad S. L. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina ne pagal ANK 565¹ straipsnio 7 punkte įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo pagrindą (administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas), bet pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Su tokiais skundo argumentais nesutiktina.

16. Administracinio nusižengimo teisena ANK 565¹ straipsnio 7 punkto pagrindu nutraukiama tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo buvo pagrįstai kaltinamas (šiuo atveju pagal 518 straipsnį). Priešingu atveju, nustačius, jog asmuo administracinio nusižengimo apskritai nepadarė, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas), kadangi ANK 39 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, jog buvo padarytas nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022).

17. ANK 636 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs teismas nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje kitas aplinkybes, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima ar nutrauktina, išdėsto tik tuo atveju, kai padaroma išvada, jog asmuo padarė administracinį nusižengimą.

18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas BK 95 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, turi būti aiškinamas taip, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2AT-80-594/2022 yra išaiškinęs, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktas išaiškinimas aktualus ir sprendžiant klausimą dėl administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo ANK 591 straipsnio 7 punkto (kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas) pagrindu.

19. Šiuo atveju byloje buvo nustatyta, kad S. L. pagrįstai buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą. Tai konstatuota tiek 2024 m. birželio 17 d. nutarime, tiek 2024 m. spalio 21 d. nutartyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas NR. (23.29)PN-515, patvirtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra pripažinusi, kad šalia žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje esanti 8,57 m ilgio tvoros dalis yra priskirta artezinio gręžinio aptvėrimui pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2015-03-27 Nr. 48ST-213-(14.48.5.) išduotą sutikimą (2 t., b. l. 172-173), o tai rodo, kad statinių statybos teisėtumą tikrinanti institucija yra atlikusi nurodytos tvoros dalies teisėtumo patikrinimą ir konstatavusi, jog tvoros dalis, priskirta artezinio gręžinio aptvėrimui, yra pastatyta teisėtai. Be kita ko, pažymėjo ir tai, kad iš bylos duomenų nenustatyta, kad S. L. būtų gavęs sutikimus ar leidimus šiai tvoros daliai išardyti dėl kelio tiesimo darbų.

20. Įvertinus šios nutarties 16-18 punktuose nurodytą reglamentavimą ir teismų praktiką, šios bylos duomenis, darytina išvada, kad tiek Institucija nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodžiusi, jog S. L. pagrįstai buvo kaltinamas, tiek pirmosios instancijos teismas, pritaręs išdėstytiems motyvams ir palikęs Institucijos nutarimą nepakeistą, įstatymo taikymo klaidos nepadarė, o administracinio nusižengimo bylos teisena pagal 565¹ straipsnio 7 punktą, nutraukta pagrįstai.

21. S. L. atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad šioje byloje buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes tiek Institucija, tiek teismas nurodė, kad S. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Atsakant į tokius argumentus pirmiausia pažymėtina, kad teismų praktika, kuri nurodoma apeliaciniame skunde, yra pateikta iki Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo, t. y. 2012-2015 metų. Antra, po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai nurodoma, kad ANK 39 straipsnio nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai nustatoma, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-80-594/2022).

Dėl bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo

22. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Apeliaciniame skunde šiuo atveju prašoma priteisti S. L. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, kaip jau minėta, vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Nagrinėjamu atveju S. L. administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 7 punktą, jo atstovo advokato apeliacinis skundas netenkinamas, todėl nėra jokio pagrindo jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. L. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinio skundo netenkinti.

Nepriteisti S. L. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nida Vigelienė