Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo S. L. (toliau – ir Pareiškėjas) atstovui advokato padėjėjui Pauliui Škėriui,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Škėrio skundą dėl 2024 m. birželio 17 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22171240959 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

Pareiškėjo S. L. atstovas advokato padėjėjas 2024 m. liepos 5 d. Institucijai pateikė skundą dėl Institucijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22171240959, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 7 punktu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad tirto nusižengimo esmė, jog S. L. pasamdė darbuotojus, kurie nuardė tvorą, kuria buvo aptverta vandens gręžinio saugos zona, norėdamas ten tiesti kelią, kuriam jokie leidimai nebuvo išduoti ir tokiais savo veiksmais savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kiti asmenys, taip padarydamas žalą D. B. ir V. P.. Skundžiamame nutarime teigiama, jog iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra matoma, kad traukiamas atsakomybėn asmuo siekė įgyvendinti savo tariamą teisę, kurios jis neturi – nusitiesti kelią iki savo sklypo, nuardant artezinio gręžinio apsauginę tvorą, negavus tam leidimų ar sutikimų. Pažymima, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, vadovautasi ANK 567 straipsniu, bei nustatyta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, S. L. kaltas dėl jo padarymo ir trauktinas administracinėn, tačiau vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 7 punktu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, kadangi pasibaigė šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. rugpjūčio 7 d. gautas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal teismingumą persiųstas Pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo pakeitimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi skundą atisakyta priimti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. gautas pareiškėjo S. L. atstovo advokato padėjėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartis ir S. L. atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Škėrio skundas dėl Institucijos nutarimo priimtas nagrinėti (3 t., b. l. 74-75).

II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

Skundu Pareiškėjas prašo teismo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir iš jo pašalinti motyvus, kad „Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra matoma, kad traukiamas atsakomybėn asmuo siekė įgyvendinti savo tariamą teisę, kurios jis neturi – nusitiesti kelią iki savo sklypo, nuardant artezinio gręžinio apsauginę tvorą, negavus tam leidimų ar sutikimų“. Teigia, kad Skundžiamu nutarimu iš esmės sukuriama ydinga situacija, kuomet nutarimo motyvais pareiškėjai galėtų motyvuoti savo interesų pažeidimą civilinio proceso tvarka, o S. L., nepašalinus šių motyvų, negalėtų apsiginti nuo nepagrįsto Skundžiamo nutarimo motyvų.

Nurodoma, kad S. L. su D. B. ir V. P. kaltinimais nesutinka, kadangi tvora nebuvo nurodytų asmenų nuosavybės teise valdomame žemės sklype, ji iš esmės buvo J. B. priklausančiame žemės sklype ir trukdė pateikti į J. B. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir visi leidimai vykdyti kelio darbus buvo gauti.

Skunde teigiama, jog Nacionalinė žemės tarnyba (toliau –NŽT) atliko patikrinimą vietoje ir 2022-11-09 raštu Nr.48SD-17129-(14.48.136E) nurodė, kad „Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros bei atraminė sienelė įsiterpia į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir užima 0,0325 ha minėto žemės sklypo ploto, taip pat plytelėmis išklota žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (plotas - 0,0046 ha) (žr. 2022-10-26 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 4-8ŽN- 385-(14.48.78.) priedą Nr. 2 „Matavimų schema Ml:500“), kas objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas.“, todėl Pareiškėjo nuomone akivaizdu, kad ne S. L. padarė teisės aktų pažeidimus, o būtent, patys pareiškėjai. Be to pažymi, kad visi darbai buvo organizuoti išimtinai įgaliotojo asmens S. L., kuris su savo pažįstamu R. B. organizavo darbus.

Akcentuojama, jog visi būtini leidimai/sutikimai kelio darbams bei privažiavimui buvo išduoti. Prieš projektuojant privažiavimą prie Žemės sklypo Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2021-10-04 pateikė prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygas Nr. SKPD- 2051/21, kuriose įvertinus esamą padėtį nustatė suprojektuoti ir įrengti savo lėšomis susiekimą į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) 2022-01-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyr. specialistė A. S. suderino ir patvirtino numatomą įvažiavimą į Žemės sklypą, kuriame aiškiai išreikštas kelio dydis, perimetras ir dangos rūšis. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos suderintu Žemės sklypo susiekimo planu bei 2021-10-04 prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygomis Nr.SKPD-2051/21 buvo parengtas elektros oro linijos kabeliavimo projektas.

Skunde Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog dėl D. B. ir V. P. inicijuojamų veiksmų J. B. būtina nuolat gintis ir būtent dėl šių asmenų veiksmų įgaliotas asmuo S. L. negali vykdyti savo įgaliojimų ir tiesti kelio. Nagrinėjamu atveju nėra jokių administracinio nusižengimo sudėties, nurodytų ANK 518 straipsnyje, požymių, kadangi NŽT patikrinimo metu aiškiai nustatė, kad tvora ir atraminė sienelė yra J. B. priklausančiame žemės sklype, taip pat gręžinys yra valstybinėje žemėje, todėl mano, kad patys pareiškėjai nesupranta, kieno yra kuri tvora, todėl pirmiausia reikėtų ginčą spręsti kalbantis su kaimyną atstovaujančiais asmenimis, t. y. S. L. bei tam nepavykus, civilinio proceso tvarka.

Pareiškėjas laikosi nuomonės, jog D. B. ir V. P. būtina patiems išsiaiškinti apie kokią tvorą kalbama, kadangi šie asmenys savavališkai yra pristatę daug tvorų ne jiems priklausančiame žemės sklype. Todėl jei tai ant valstybinės žemės tvora, tai turėtų būti informuoti patikėtiniai, jei tai J. B. žemėje esanti tvora – jokių pretenzijų D. B. ir V. P. negali reikšti. Tačiau pakartotinai pažymi, kad visus leidimus kelio darbams J. B. turėjo ir turi, todėl įgaliotas asmuo S. L. turėjo visas teises vykdyti darbus.

Skundu Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Be to priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tyčios S. L. veiksmuose nebuvo, taip pat nėra jokių motyvų, kurie būtų kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas. Todėl galutinai prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir iš jo pašalinti motyvus dėl S. L. kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo bei perkvalifikuoti nutraukimo pagrindą į ANK 565 straipsnio 1 punktą, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Teismo posėdyje Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas skundą palaikė ir pažymėjo, kad

Institucija nurodo, jog suėjus terminui, administracinės nuobaudos skyrimo klausimas negali būti sprendžiamas. Taip pat nurodė, jog situacija konfliktinė, buvo 4-5 bylos, net architektas, kuris projektavo kelią, gavo kvietimą į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Tvirtino, kad D. B. ir V. P. krauna darbą institucijoms, bet patys neina į kontaktą, nes bandė spręsti tą situaciją. Teigė, kad jie neteikia civilinių ieškinių dėl žalos, bet teikia skundus. Atkreipė dėmesį į tai, jog 2022 m. jau buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, kurią D. B. ir V. P. apskundė, ko pasekoje byla buvo grąžinta Institucijai. Mano, kad būtent Skundžiamo nutarimo pastraipa dėl Pareiškėjo kaltės leis pareiškėjams „atidaryti“ dar vieną bylą, ko tikrai nereikia ir Pareiškėjas, norėdamas nuo to apsisaugoti, pateikė šį skundą, t. y. būtent dėl Skundžiamo nutarimo motyvų. Atkreipė dėmesį į tai, jog Institucija atsiliepime nurodo dvi nutartis, kurios identiškos šiam atvejui, ten nurodyta, jog nutraukus senaties pagrindais bylą, administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo klausimas negali būti sprendžiamas. Šiuo atveju, mano, kad tai buvo išspręsta, nurodžius 518 straipsnio sudėtį, tačiau pavartojus ne administracinio nusižengimo straipsnį, o pastraipą ir žodžius. Pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo nuomone, tokia praktika ydinga ir sukuria papildomus ginčus, kurių nereikia. Sakydamas baigiamąją kalbą atstovas advokato padėjėjas prašė pakeisti Skundžiamą nutarimą bei iš nutarimo pašalinti konkrečią dalį, kurioje nuodyta, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matoma, kad traukiamas asmuo siekia įgyvendinti savo tariamą teisę, kurios jis neturi, nutiesti kelią iš savo sklypo nuardant artezinio šulinio apsauginę tvorą, negavus tam leidimų, bei perkvalifikuoti nutraukimo pagrindą į ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Teigė, kad 2015 m. kasacinis teismas aiškiai nurodė, kad jokių teiginių negali būti dėl administracinio nusižengimo, jei nutraukiama suėjus senačiai, o šiuo atveju Institucija nurodė nepagrįstus motyvus. Institucija galėjo konkrečiai nurodyti, ko negavo S. L. ir ką konkrečiai padarė ir, jo nuomone, apsisaugant nuo skundų, bylą nutraukė, tačiau paliko motyvus, kurie suponuoja pagrindą pareiškėjams vėl kreiptis į teismą.

III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Atsiliepime į Pareiškėjo skundą Institucija prašė Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir S. L. atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Škėrio skundo netenkinti bei bylą nagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui. Institucija teigia, kad Pareiškėjas pateiktame skunde su nutarimo rezoliucine dalimi dėl nutraukimo sutinka, tačiau prašo pakeisti nutraukimo kvalifikaciją į ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). ANK 565¹ straipsnyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Įstatymų leidėjo imperatyviai nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, Institucija atsiliepime pažymi, kad Teismų praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, jei ANK 39 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ANK 39 straipsnyje numatytą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, jokios reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-52- 2014). Administracinio nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014). Šiame kontekste taip pat pažymi, kad paisant nekaltumo prezumpcijos principo, nutraukus administracinio nusižengimo bylą dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo klausimas negali būti iš esmės sprendžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-52-2014, 2AT-7-47-511/2015). Todėl nagrinėjamu atveju suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, administracinio nusižengimo teisena galėjo būti nutraukta tik ANK 565¹ straipsnio 7 punkte nurodytu pagrindu. Vien tai, kad Pareiškėjo netenkina Institucijos Skundžiamo nutarimo išvados, nesudaro pagrindo išvadai, jog ANK 39 straipsnio taikymas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams bei nepagrįstai suvaržys jo galimybę ateityje ginti savo interesus, jei asmenys administracinio nusižengimo byloje ROIK 22171240959 pripažinti nukentėjusiais, nutarimo Nr. 10-ANR_N-16562-2024 motyvais savo teises norėtų ginti civilinio proceso tvarka.

IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai

1. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

2. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-697/2023).

3. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, tai yra už savavaldžiavimą, atsakomybė asmeniui kyla už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi šis administracinis nusižengimas yra padaromas tik tyčia, be kita ko, nustačius, kad asmuo vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, ir kad ją ginčija kitas asmuo, taip pat nustačius, kad toks tikros ar tariamos savo teisės vykdymas nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).

Savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės vykdymas. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visada yra tikro ar tariamo teisinio santykio subjektas. Nenustačius tokio santykio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nekvalifikuotini kaip savavaldžiavimas. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

11. Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja CK 1.136 ir 1.137 straipsniai. CK 1.136 straipsnyje nustatyta, kad tokiu pagrindu gali būti sutartys ir kiti sandoriai (tiek numatyti įstatymų, tiek ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys), teismų sprendimai, administraciniai aktai, turintys civilines teisines pasekmes, intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, taip pat įvykiai ir veiksmai (veikimas ir neveikimas), su kuriais įstatymas sieja civilines teisines pasekmes. Savavaldžiaudamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja vykdyti savo tikrą ar tariamą teisę. Tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Tiek teorijoje, tiek teismų praktikoje tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina kaip pagrindą imti vien tik subjektyvų kaltininko gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-509/2008; Nr. 2K-389/2010). Taigi tariama teisė yra tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam.

12. Skundžiamu nutarimu S. L. atžvilgiu vadovaujantis 565¹ straipsnio 7 punktu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, kuri buvo pradėta dėl nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnyje bei nurodoma, kad tirto nusižengimo esmė yra ta, jog Pareiškėjas pasamdė darbuotojus, kurie nuardė tvorą, kuria buvo aptverta vandens gręžinio saugos zona, norėdamas ten tiesti kelią, kuriam jokie leidimai nebuvo išduoti ir tokiais savo veiksmais savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kiti asmenys, taip padarydamas žalą D. B. ir V. P..

13. Pažymėtina, kad Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo pagrindu ir prašo jį pakeisti bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas), kadangi S. L. turėjo visus būtinus leidimus keliui nutiesti. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog Institucija nutraukdama administracinio nusižengimo teiseną dėl to, jog suėjo ANK 39 straipsnyje nustatyti terminai, nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos ir Skundžiamame nutarime konstatavo, kad nusižengimas buvo padarytas.

14. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas BK 95 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, turi būti aiškinamas taip, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas). Šiame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktas išaiškinimas aktualus ir sprendžiant klausimą dėl administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo ANK 591 straipsnio 7 punkto (kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas) pagrindu, todėl nustačius, jog administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys administracinio nusižengimo apskritai nepadarė, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, kadangi ANK 39 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, jog nusižengimas buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022).

15. Teismas atsižvelgdamas į aktualią kasacinio teismo praktiką pažymi, jog Institucija Skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodžiusi, jog įvertinus visus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, kad S. L. siekė įgyvendinti savo tariamą teisę, kurios jis neturi, tačiau nutraukusi administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal 565¹ straipsnio 7 punktą, pasivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika. Institucija nutraukdama administracinio nusižengimo bylos teiseną šiuo pagrindu privalėjo konstatuoti, kad nusižengimas buvo padarytas, nes kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties ANK 39 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai nustatoma, jog nusižengimas buvo padarytas.

16. Iš Skundžiamo nutarimo ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas NR. (23.29)PN-515, patvirtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra pripažinusi, kad šalia žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4110/0800:1052, šiaurinėje pusėje esanti 8,57 m ilgio tvoros dalis yra priskirta artezinio gręžinio aptvėrimui pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2015-03-27 Nr. 48ST-213-(14.48.5.) išduotą sutikimą (2 t., b. l. 172-173). Tai rodo, kad statinių statybos teisėtumą tikrinanti institucija yra atlikusi nurodytos tvoros dalies teisėtumo patikrinimą ir konstatavusi, jog tvoros dalis, priskirta artezinio gręžinio aptvėrimui, yra pastatyta teisėtai. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų nenustatyta, kad S. L. būtų gavęs sutikimus ar leidimus šiai tvoros daliai išardyti dėl kelio tiesimo darbų.

17. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei Pareiškėjo pateiktus dokumentus matyti, kad Institucija pagrįstai Skundžiamame nutarime konstatavo, jog Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo kaltinamas, tačiau įvertinus tai, jog yra suėję ANK 39 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo terminai administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.

18. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas teisėtai ir pagrįstai, jo naikinti nėra pagrindo, todėl Pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. L. atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Škėrio skundo netenkinti ir Institucijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, ROIK 22171240959, palikti nepakeistą

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.