- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-18
- Bylos Nr.
- e2S-2973-1070/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03497-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kelias į sėkmę“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelias į sėkmę“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelias į sėkmę“ dėl skolos ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Delamode Baltics“ padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kelias į sėkmę“ 1391,50 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją, 11,15 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad 2024 m. birželį atsakovė UAB „Kelias į sėkmę“ kreipėsi į ieškovę UAB „Delamode Baltics“ dėl krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu Lietuva-Švedija organizavimo. 2024 m. birželio 19 d. ieškovė patvirtino šalių sulygtas pervežimo sąlygas ir, pasitelkusi sutartinius vežėjus, pristatė krovinį atsakovės nurodytam gavėjui. Už suteiktas paslaugas ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti iki 2024 m. liepos 1 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitą faktūrą dėl 1391,50 Eur sumos. 2024 m. birželio 28 d. atsakovė pateikė pretenziją dėl krovinio sugadinimo, kurią ieškovė motyvuotai atmetė, be kita ko, nurodydama, kad nesutinka ir nesutiks su atsakovės vienašališkais įskaitymais dėl piniginių sumų, susijusių su ginčijama krovinio vežimo sutartimi. 2024 m. spalio 10 d. atsakovė pakartotinai nurodė, kad atliko įskaitymą savo reikalaujama nuostolių atlyginimo suma. Ieškovė motyvuotai nesutiko su atsakovės pretenzijomis ir priminė, kad su atsakovės atliekamais įskaitymais nesutiko ir nesutiks, 2025 m. sausio 15 d. el. laišku priminė, kad atsakovė nėra pateikusi pretenziją pagrindžiančių dokumentų. Atsakovė neatsiskaitė su ieškove sąskaitoje faktūroje nurodytu terminu. Ieškovė kelis kartus ragino atsakovę sumokėti susidariusią skolą ir įspėjo apie vengimo atsiskaityti pasekmes, tačiau atsakovė nesumokėjo skolos ir liko skolinga ieškovei 1391,50 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2025 m. balandžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismas, atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei prašant, priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškinį.
4. 2025 m. gegužės 19 d. teisme gautas atsakovės UAB „Kelias į sėkmę“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovė prašė atnaujinti terminą sprendimui už akių peržiūrėti, panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą.
5. Atsakovė grindė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tuo, kad teismas įteikė procesinius dokumentus atsakovei formaliai, dokumentai nebuvo įteikti jai nei registruotos buveinės adresu, nei direktoriaus gyvenamosios vietos adresu. Teismas nesiuntė procesinių dokumentų atsakovės Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)), nors juo įprastai naudojamasi. Atsakovės direktoriaus deklaruotos gyvenamosios vietos adresas pasikeitė (duomenys neskelbtini) m. Teismas naudojosi senais Juridinių asmenų registro įrašais, ne aktualiais Gyventojų registro duomenimis, todėl procesiniai dokumentai nepasiekė atsakovės direktoriaus. Apie sprendimą už akių atsakovė sužinojo iš antstolio pranešimo, siųsto įmonės elektroninio pašto adresu. Tinkamai neįteikus atsakovei procesinių dokumentų, ji nežinojo apie procesą ir neteko galimybės realizuoti savo teises. Atsakovė pateikė ieškovei pretenziją, nurodydama, kad dėl šios kaltės krovinys buvo apgadintas, dėl to atsakovė turėjo 1544,04 Eur nuostolius, kuriuos įskaitė į ieškovės reikalaujamą sumą. Šiuo atveju ieškovė liko skolinga atsakovei po įskaitymo. Visa informacija (reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pranešimas apie įskaitymą, apgadinto krovinio nuotraukos) buvo perduotos ieškovei. Krovinio gavėja, nustačiusi žalos dydį, pareikalavo iš atsakovės atlyginti 1544 Eur žalą, o ši, atlyginusi nurodytą žalą, įgijo reikalavimo teisę į ieškovę. Apie sumų įskaitymą ieškovė informuota raštu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.131 straipsnis). Todėl atsakovės prievolė sumokėti ieškovei už pervežimo paslaugas laikytina pasibaigusia įskaitymu (CK 6.130 straipsnis), kuris iki šiol nenuginčytas ir yra galiojantis.
Atsiliepimas
6. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi atnaujino terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, priėmė šį pareiškimą ir nustatė ieškovei terminą pateikti atsiliepimą į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
7. Ieškovė UAB „Delamode Baltics“ atsiliepime į atsakovės pareiškimą prašė netenkinti atsakovės prašymo. Nurodė, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo ir šios skolos įskaitymo pagrįstumas, o ne ieškovės civilinės atsakomybės už galbūt atsakovės patirtą žalą klausimas. Ieškovė daug kartų aiškiai ir motyvuotai informavo atsakovę apie nesutikimą su įskaitymu. Ieškovė nurodė atsakovei, kad priimant krovinį iš vežėjo, gavėjas privalėjo jį patikrinti su vežėju ir nustatęs krovinio sugadinimą, pažymėti apie tai CMR važtaraštyje vėliausiai krovinio priėmimo metu (CMR konvencijos 30 straipsnio 1 punktas). Tai nebuvo padaryta, todėl laikoma, kad krovinys pristatytas tinkamas iki nebus įrodyta priešingai. Atsakovė nepateikė krovinio nuvertėjimą pagrindžiančių įrodymų (CMR konvencijos 25 straipsnis) ar kitų įrodymų, patvirtinančių visišką krovinio sugadinimą bei atsakovės reikalavimo teisę. Todėl atsakovės reikalavimas atlyginti visą prekių vertę yra nepagrįstas. Vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Ši sąlyga būtina tam, kad nebūtų įskaitomi reikalavimai, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarusios, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Šiuo atveju ieškovei aiškiai nesutikus dėl įskaitymo, atsakovė turėjo suprasti, kad yra didelė tikimybė, jog dėl jos reikalaujamų 1544,04 Eur nuostolių neišvengiamai kils ginčas teisme. Teismas turi pagrindą konstatuoti, kad atliktas įskaitymas neatitiko keliamų teisėtumo sąlygų, nes nebuvo aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai apibrėžtas, todėl pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Kelias į sėkmę“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė nesutinkantis su atsakovės pozicija, kad procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti, nustatęs, kad jie buvo siunčiami atsakovei 3 kartus visais teismui žinomais adresais, kuriuos nurodė ieškovė bei gavo pagal viešo registro duomenis. Atsakovė yra veikiantis juridinis asmuo, todėl jai taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta dokumentų įteikimo tvarka ir tik tokia tvarka laikoma, jog dokumentai įteikti tinkamai. Pasak teismo, jis išnaudojo visus galimus įstatyme numatytus įteikimo būdus, siuntė atsakovei dokumentus jos buveinės ir vadovo I. F. gyvenamosios vietos adresu. Atsakovės buveinė Juridinių asmenų registre yra nurodyta (duomenys neskelbtini)., vadovo I. F. gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Duomenys apie pasikeitusią vadovo deklaruotą gyvenamąją vietą Juridinių asmenų registre nebuvo išviešinti. Teismas nurodė, kad neturėjo pagrindo nesivadovauti galiojančiais išviešintais duomenimis.
10. Pirmosios instancijos teismo teigimu, jis vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą šalims, ir nepažeidė jų. Įteikimas el. paštu įstatyme nėra numatytas, o UAB „Kelias į sėkmę“ nepatenka į asmenų grupę, kurie privalo gauti procesinius dokumentus elektroninėmis ryšių priemonėmis pagal CPK 175(1) straipsnio 9 dalį ar Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu patvirtintą Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punktą. Todėl teismas įteikė procesinius dokumentus atsakovei CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
11. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškime nurodytas aplinkybes dėl procesinių dokumentų neįteikimo atsakovei, sprendė, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti pagal įstatymą tinkamai ir tik atsakovė dėl savo pasyvumo yra atsakinga dėl susidariusios padėties, kai neteikė atsiliepimų, nepasirūpino, jog juridinio asmens buveinėje būtų sudaryta galimybė priimti procesinius dokumentus. Teismas konstatavo, kad atsakovė buvo pasyvi, o svarbių priežasčių, dėl kurių ji nepateikė atsiliepimo, neįrodė, ir teismas nenustatė jų (CPK 178, 185, 288 straipsniai).
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė vykdė tarptautinį krovinio pervežimą, o atsakovė neatsiskaitė už šias paslaugas. Atsakovė neginčijo, kad ieškovė pristatė krovinį į paskirties vietą, todėl ši turi teisę gauti sutartyje sulygtą 1391,50 Eur užmokestį pagal 2021 m. liepos 1 d. ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Teismas vertino, kad atsakovės nurodyta prievolė kildinama iš nuostolių, todėl argumentai, jog krovinys buvo sugadintas, dėl to buvo patirti nuostoliai ir tuo pagrindu buvo atliktas įskaitymas, nebuvo sprendimo už akių nagrinėjimo dalykas. Teismas nurodė, kad sprendimo priėmimo metu nebuvo vertinamos atsakovės nurodytos aplinkybės ir pareiškime dėl sprendimo už akių paržiūrėjimo nurodyti bei kartu su juo pateikti įrodymai, o atsakovės argumentai dėl neatsikaitymo aplinkybių nedaro sprendimo už akių neteisėtu ar nepagrįstu.
Šalies argumentai
13. Pasak teismo, sprendimo už akių priėmimo metu jis neturėjo duomenų apie tai, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl krovinio sugadinimo ir patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo, todėl šios aplinkybės nebuvo vertintos teismui priimant sprendimą už akių ir sprendimo už akių peržiūrėjimo metu dėl jų nepasisakytina. Teismo teigimu, šioje byloje nevertintinas ginčas dėl priešpriešinių vienarūšių / nevienarūšių reikalavimų įskaitymo, nes tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apie atliktą įskaitymą buvo žinoma abiem šalims, tačiau atsakovė negynė savo pažeistos teisės, nesikreipė į teismą dėl žalos, nuostolių atlyginimo, bet vis dar gali pasinaudoti tokia teise (CPK 5 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatyme ar teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, kai teismui nėra pateikiami įrodymai, galintys lemti priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Net ir nustačius, jog atsakovė nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento dėl svarbių priežasčių, apie kurias laiku neinformavo teismo bei nepagrindė jų, priimtas sprendimas už akių negali būti panaikintas vien dėl to, nesant įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių neteikė atsiliepimo, ir nepateikė naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
15. Atsakovė UAB „Kelias į sėkmę“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį, patenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinant Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių bei atnaujinant civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti įskaitymo faktą, motyvuodamas tai tuo, kad šis faktas nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Pats teismas pripažino, kad įskaitymo faktas yra žinomas, galiojantis ir kad jis buvo pagrindinis atsakovės gynybos argumentas. Viena vertus, teismas konstatavo šį faktą, kita vertus – laikė nesvarbiu nagrinėjamai bylai, taip sukeldamas akivaizdų prieštaravimą. Vienarūšių prievolių įskaitymo faktas yra tiesiogiai susijęs su bylos ginčo dalyku, todėl teismo atsisakymas vertinti jį prieštarauja materialinės ir procesinės teisės normoms bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad sprendimas už akių priimtas teisėtai, motyvuodamas savo išvadą tuo, jog ieškovės pateikti įrodymai esą buvo formalūs. Teismas nesigilino į ginčo esmę, t. y. įskaitymo faktą, kuris buvo pagrindinis atsakovės gynybos argumentas. Taip teismas nepagrįstai iškėlė formalių procesinių reikalavimų laikymąsi aukščiau teisingumo principo.
15.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarpusavio prievolių įskaitymo institutą. Įskaitymui nereikalingas priešingos šalies sutikimas. Nei įstatymai, nei teismų praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006) nereikalauja, kad atlikus įskaitymą papildomai būtų inicijuota byla dėl žalos atlyginimo. Priešingai, kasacinis teismas išaiškino, jog nesutinkanti šalis gali ginčyti vienašalį įskaitymą teisme. Atsakovės prievolė sumokėti ieškovei atlyginimą už suteiktas paslaugas pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą pasibaigė įskaitymu (CK 6.130 straipsnis), kuris nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Todėl ieškovės reikalavimas sumokėti 1391,50 Eur buvo nepagrįstas ir turėjo būti atmestas. Skundžiamoje teismo nutartyje pateikti motyvai, kad nebuvo iškelta atskira byla dėl žalos atlyginimo, yra preliminarūs ir formalūs. Tokiu būdu teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bei pažeidė teisingumo ir teisėtumo principus.
15.4. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas įteikti atsakovei procesinius dokumentus, nepagrįstai nesivadovavo CPK 175(1) straipsnio 9 dalimi. Atsakovės el. pašto adresas buvo nurodytas prie ieškinio pridėtuose dokumentuose. Iš tų pačių dokumentų matyti, kad atsakovę atstovauja advokatas, kurio kontaktiniai duomenys ir atstovavimo sutartis (apimanti ir atstovavimą teismuose) taip pat buvo pateikti teismui ir jam prieinami. Todėl teismo sprendimas vadovautis tik dokumentų siuntimu atsakovės registruotos buveinės adresu, ignoruojant byloje esančią informaciją apie atsakovės el. pašto adresą ir advokato kontaktus, pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir proceso ekonomiškumo principus.
15.5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės pasyvumą (kad ši nepasirūpino procesinių dokumentų įteikimo galimybe buveinėje), nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 suformuotą praktiką. Minėtoje nutartyje išaiškinta, kad procesinių dokumentų įteikimas negali būti grindžiamas vien tik jų išsiuntimu į juridinio asmens registruotą buveinę; teismas privalo aktyviai ieškoti efektyvių įteikimo būdų: naudoti kitų proceso dalyvių pateiktus adresus, siųsti dokumentus vadovo gyvenamosios vietos adresu, pasitelkti elektronines priemones, ir tik išnaudojus visas šias priemones įteikimas gali būti laikomas įvykusiu (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas neišnaudojo CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatytų galimybių gauti duomenis iš registrų, neužklausė Gyventojų registro dėl vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos, nepareikalavo duomenų iš ieškovės, todėl nepanaudojo visų įstatyme numatytų priemonių užtikrinti procesinių dokumentų įteikimą.
15.6. Teismui pateiktas ieškinys neatitiko CPK 175(1) straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų, nes jame nebuvo pateikti visi įstatymo numatyti duomenys, todėl toks ieškinys apskritai neturėjo būti priimtas. Nepaisydamas to pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį ir nagrinėjo jį, taip pažeisdamas procesinės teisės normas. Dėl to priimta nutartis neatitinka esminių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Be to, netinkamai vertinant ir materialinės teisės normas buvo pažeistos atsakovės materialinės teisės.
Atsiliepimas
16. Ieškovė UAB „Delamode Baltics“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais.
16.1. Nesutiktina su atsakovės pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 interpretacija. Atsakovės minėtoje nutartyje kasacinis teismas pasisakė apie naudojimąsi elektroninėmis įteikimo priemonėmis, tačiau nenurodė, kad procesiniai dokumentai galėtų būti įteikiami paprastu elektroniniu paštu, kaip klaidingai teigia atsakovė. Be to, atsakovės cituojamos bylos aplinkybės (lot. ratio decidendi) iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl nėra pagrindo vadovautis šia nutartimi. Minėtoje byloje procesiniai dokumentai buvo siunčiami Juridinių asmenų registre nurodytais atsakovų buveinių adresais, tačiau nei karto nebuvo siųsti ieškinyje ir pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį nurodytu atsakovo adresu korespondencijai. Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovė nepateikė adreso korespondencijai, todėl teismas neturėjo galimybės procesinių dokumentų siųsti kitu adresu, išskyrus registruotą buveinę.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepatenka į CPK 175(1) straipsnio 9 dalyje nurodytą asmenų grupę, kurie privalo gauti procesinius dokumentus elektroninėmis ryšių priemonėmis. Todėl procesiniai dokumentai buvo įteikti pagal CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką. CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytas įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis yra tik vienas iš alternatyvių lygiaverčių įteikimo būdų. Norėdama gauti dokumentus elektroniniu būdu, atsakovė turėjo pateikti sutikimą jų gavimui per savo LITEKO VEP posistemio paskyrą bei užtikrinti, kad ši paskyra būtų aktyvi (Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 21, 22 ir 24 punktai).
16.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės argumentai dėl krovinio sugadinimo aplinkybių, dėl to patirtų nuostolių bei atlikto įskaitymo nebuvo sprendimo už akių nagrinėjimo dalykas. Šios bylos esmė buvo skolos už pervežimo paslaugas priteisimas, todėl sprendžiant už akių buvo vertinama tik tai, ar skola buvo sumokėta. Taip pat teisinga pirmos instancijos teismo pastaba, kad nei viena iš šalių nesiginčijo, jog už suteiktas pervežimo paslaugas atsiskaityta. Todėl, nepaisant teismo nurodymo, jog jis nevertino ginčo dėl priešpriešinių vienarūšių ar nevienarūšių reikalavimų įskaitymo, jis turėjo pagrindą spręsti, kad atsakovės atliktas įskaitymas neatitiko keliamų teisėtumo sąlygų, nes jis nebuvo aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai apibrėžtas.
16.4. Visi byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė ne kartą buvo informuota apie ieškovės nesutikimą su įskaitymu ir žinojo ieškovės poziciją dėl jai reiškiamų pretenzijų. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, būtina įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi reikalavimai, dėl kurių šalys aiškiai nesutarė arba kurie nėra patikimai pagrįsti, nes dėl jų pagrįstumo neišvengiamai gali kilti teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Šiuo atveju atsakovė turėjo suprasti, kad dėl jos reikalaujamos 1544,04 Eur sumos neišvengiamai kils ginčas teisme. Todėl atsakovės atliktas įskaitymas neatitinka vieno iš pagrindinių įskaitymui keliamų reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties atmesti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių bylos aplinkybių
20. Ieškovė UAB „Delamode Baltics“ paduodama teismui šioje byloje nagrinėtą ieškinį grindė jo reikalavimus dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Kelias į sėkmę“ šiais įrodymais:
20.1. UAB „Delamode Baltics“ 2024 m. birželio 19 d. užsakymo patvirtinimu, iš kurio matyti, kad UAB „Delamode Baltics“ susitarė su UAB „Kelias į sėkmę“ dėl transporto paslaugų organizavimo, nustatant paslaugų kainą – 1391,50 Eur;
20.2. CMR važtaraščiu, kuris, ieškovės teigimu, patvirtina, kad atsakovė įvykdė susitarimą, suteikė krovinio pervežimo paslaugas bei pristatė krovinį gavėjui 2025 m. birželio 25 d.;
20.3. UAB „Delamode Baltics“ 2024 m. liepos 1 d. PVM sąskaita faktūra dėl 1391,50 Eur sumos sumokėjimo iki 2024 m. liepos 1 d. už ieškovės atsakovei suteiktas krovinio pervežimo organizavimo paslaugas;
20.4. 2024 m. birželio 28 d. atsakovės ieškovei pateikta pretenzija, iš kurios matyti, kad atsakovė informavo ieškovę apie krovinio dalies apgadinimą, apgadintų prekių vertę (1544 Eur) bei prašė ieškovės kompensuoti su tuo susijusias atsakovės išlaidas;
20.5. 2024 m. rugpjūčio 12 d., spalio 10 d. UAB „Kelias į sėkmę“ pretenzijomis bei 2024 m. lapkričio 28 d. atsakymu ieškovei. Šiuose dokumentuose atsakovė prašė ieškovės atlyginti 1544 Eur nuostolius dėl prekių sugadinimo (sumokėti prekių taisymo kaną), pranešė, kad atliko ieškovės prašomos sumokėti 1391,50 Eur sumos ir atsakovės turėtų 1544 Eur nuostolių atlyginimo sumos su išlaidomis už teisininko paslaugas įskaitymą;
20.6. 2024 m. liepos 26 d., lapkričio 15 d. ieškovės atsakymais į pretenzijas, 2025 m. sausio 15 d. ieškovės elektroniniu laišku, siųstu atsakovei. Šiais dokumentais ieškovė įrodinėjo nesutikimą atlyginti UAB „Kelias į sėkmę“ nuostolius bei nesutikimą su atsakovės atliktu įskaitymu;
20.7. 2025 m. sausio 30 d. ieškovės priminimu atsakovei dėl prievolių įvykdymo. Šiuo dokumentu ieškovė įrodinėjo savo siekį taikiai išspręsti šalių ginčą bei įspėti apie vengimo atsiskaityti pasekmes.
21. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su ieškovės ieškinio priedais, nustatyta, kad ieškovė iki ieškinio padavimo teisme komunikavo su atsakove per advokatą V. M. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).
22. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė nėra LITEKO VEP posistemio (EPP) naudotoja. Šios bylos procesiniai dokumentai (ieškovės UAB „Delamode Baltics“ ieškinio kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) buvo išsiųsti UAB „Kelias į sėkmę“ 2025 m. vasario 14 d. ieškinyje nurodytu ir atsakovės Juridinių asmenų registre išviešintu buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai, išsiųsti šiuo adresu, grįžo neįteikti su žyma „netikslus adresas“ ir pastaba „išsikraustė“. Pirmosios instancijos teismui iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustačius, kad atsakovės vadovas I. F. gyvena (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 20 d. procesiniai dokumentai išsiųsti šiuo atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresu. Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“. 2025 m. kovo 7 d. teismo procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovei jos registruotos buveinės adresu pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį.
23. Šiaulių apylinkės teismas, laikydamas, kad tinkamai įteikė bylos procesinius dokumentus atsakovei, 2025 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą už akių. Priimtame sprendime už akių teismas, nurodė, kad formaliai įvertino byloje pateiktus įrodymus, t. y. nustatė, kad 2024 m. birželio 19 d. atsakovė pateikė ieškovei užsakymą kroviniui vežti, pagal šį užsakymą šalys sulygo dėl krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu Lietuva-Švedija. 2024 m. liepos 1 d. už krovinio vežimą ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą dėl 1391,50 Eur sumos apmokėjimo iki 2024 m. liepos 1 d. Atsakovė neapmokėjo sąskaitos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nepateikta įrodymų apie atsakovės atsiskaitymą su ieškove, priteisė šiai iš atsakovės 1391,50 Eur skolą.
24. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimas už akių išsiųstas atsakovei 2025 m. balandžio 10 d. registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie šios siuntos įteikimą atsakovei. 2025 m. gegužės 2 d. sprendimas už akių įsiteisėjo, o 2025 m. gegužės 5 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas.
25. 2025 m. gegužės 14 d. pareiškėja (atsakovė) UAB „Kelias į sėkmę“ padavė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį grindė, be kita ko:
25.1. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro internetinio puslapio duomenimis, kurie patvirtina, kad jos elektroninio pašto adresas ((duomenys neskelbtini)) yra išviešintas registre;
25.2. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro internetinio puslapio duomenimis, kurie patvirtina, kad atsakovės direktoriaus deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini);
25.3. Krovinio nuotraukomis, kurios, atsakovės teigimu, patvirtina, kad atsakovės pristatytas krovinys buvo apgadintas;
25.4. UAB „Nordic Door Components“ išrašyta atsakovei 2024 m. liepos 5 d. PVM sąskaita faktūra, kuri, pasak atsakovės, patvirtina, kad krovinio gavėjas pareikalavo iš jos sumokėti už ieškovės apgadintą krovinį;
25.5. 2024 m. liepos 5 d. PVM sąskaita faktūra, kuri, kaip teigia atsakovė, patvirtina, jog ji pareikalavo iš ieškovės atlyginti 1544 Eur žalą už apgadintą krovinį;
25.6. UAB „Nordic Door Components“ 2024 m. rugsėjo 19 d. patvirtinimu dėl patirtos žalos atlyginimo, kuriuo patvirtinama, kad dalis vežtų ir apgadintų krovinių po pristatymo netinkama naudoti pagal tikslinę paskirtį, kad tokių gaminių vertė 1544,04 Eur bei kad atsakovė UAB „Kelias į sėkmę“ atlygino nurodytą žalą;
25.7. 2024 m. rugpjūčio 12 d. pretenzija ir 2024 m. lapkričio 28 d. atsakymu dėl netinkamo krovinio pristatymo / prekių sugadinimo / patirtų nuostolių atlyginimo ir vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kurie, atsakovės teigimu, patvirtina, kad atsakovė informavo ieškovę apie vienašališkai atliktą įskaitymą.
26. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nors byloje buvo abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos. Atsakovės teigimu, ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, todėl dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės ginti savo teisių nagrinėjant bylą iš esmės. Pasak apeliantės, jos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybes, su ieškiniu pateikti įrodymai bei jos pateikti nauji įrodymai gali turėti esminės reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdamas į šiuos atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pasisako dėl teisės normų, reguliuojančių pareiškimo dėl sprendimo už akių tenkinimo sąlygas.
Dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinimo sąlygų
27. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
28. CPK įtvirtinti teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindai yra skirtingi: vienas yra labiau susijęs su pateiktų įrodymų vertinimu, kitas – su bendromis procesinėmis prielaidomis priimti teismo sprendimą už akių, tačiau teisine prasme jie yra lygiaverčiai ir, konstatavus nors vieną iš jų, teismo sprendimas už akių turi būti panaikinamas, o bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis Nr. e3K-3-141-916/2025, 19 punktas).
29. Sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis Nr. e3K-3-141-916/2025, 25 punktas).
Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su atsakovės UAB „Kelias į sėkmę“ nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų reikšmės vertinimu
30. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto normą, yra nurodęs, jog tam, kad būtų naikinamas priimtas teismo sprendimas už akių, pakanka argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025, 33 punktas).
31. Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025, 35 punktas).
32. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų visų byloje esančių įrodymų vertinimą. Teismui manant, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės, jis gali nagrinėti bylą įprastine tvarka, tai reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, o apimties požiūriu tai reikštų, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 29 punktas). Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 30 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nekvestionuoja ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros teisėtumo ar krovinio pristatymo gavėjui fakto, tačiau teigia, jog krovinys buvo apgadintas ieškovės paslaugų teikimo metu, ir dėl to atsakovė turėjo nuostolių. Pasak atsakovės, ji neskolinga ieškovei, kadangi UAB „Kelias į sėkmę“ įskaitė jos mokėtiną už paslaugas ieškovei sumą į nuostolių atlyginimą, kurį turėjo sumokėti krovinio gavėjai, ieškovei netinkamai pristačius krovinį. Atsakovė pateikė į bylą šias aplinkybes, jos manymu, patvirtinančius įrodymus (žr. šios nutarties 25.3-25.7 punktus).
34. Vadovaujantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, prievolė gali pasibaigti, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnyje įtvirtinta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Pagal CK 6.131 straipsnio 2 dalį, įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai.
35. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė teisinį pagrindą, dėl kurio galėjo pasibaigti jos prievolė atsiskaityti su ieškove už šios suteiktas paslaugas, ir kurį konstatavus išnagrinėjus bylą iš esmės būtų pagrindas atmesti ieškinį. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti įskaitymo faktą, nagrinėjant bylą iš esmės, motyvuodamas tai tuo, kad šis faktas nėra bylos nagrinėjimo dalykas.
36. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovei pasirinkus CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatytą būdą gintis nuo ieškovės reikalavimų sumokėti skolą, atsakovė neprivalėjo reikšti teisme ieškinio dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš ieškovės. Todėl nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, kad atsakovė nepareiškė teisme ieškinio dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, o pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, be pagrindo sureikšmino atsakovės nesikreipimą į teismą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
37. Atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo klausimas yra materialinės teisės dalykas, nagrinėtinas ir tirtinas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas, vertinant procesines prielaidas tenkinti ar atmesti atsakovės prašymą peržiūrėti sprendimą už akių.
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytas faktines aplinkybes, prie ieškinio ir pareiškimo dėl sprendimo už akių pridėtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje pakako atsakovės argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Byloje jau kartu su ieškiniu buvo pateikti įrodymai, leidžiantys daryti išvadą apie sudėtingas ir prieštaringas aplinkybes dėl atsakovės prievolės (ne)pasibaigimo įskaitymu. Todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs nagrinėti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turėjo konstatuoti CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlygą – atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
39. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, toliau pasisako dėl pirmosios instancijos teismo išvados apie sprendimo už akių priėmimo sąlygų buvimą (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie sprendimo už akių priėmimo sąlygų buvimą
40. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
41. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 3 dalimi teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.
42. Vadovaujantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
43. CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.
44. Vadovaujantis CPK 175(1) straipsnio 9 dalimi, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
45. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 24 punkte nustatyta, kad jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, o adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis, jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi ir jis nėra nurodęs teismui, kad pageidauja gauti procesinius dokumentus per E. pristatymo sistemą, gauti procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, yra išspausdinami, o atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Kiti procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, gali būti įteikiami adresatui elektroniniu paštu, jei adresatas yra nurodęs teismui, kad pageidauja gauti procesinius dokumentus jo nurodytu elektroniniu paštu.
46. Procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 26 punktas).
47. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatą turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas, nesiėmęs papildomų priemonių, iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti juridinio asmens buveinėje, antrą kartą išsiųstus juridinio asmens buveinės adresu procesinius dokumentus laikys tinkamai įteiktais pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 27 punktas).
48. Nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 30 punktas).
49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad toks teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas reikšmingas sprendžiant dėl prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 32 punktas).
50. Kaip minėta, procesinių dokumentų įteikimas atsakovei vyko tris kartus. Pirmiausia dokumentai buvo išsiųsti ieškinyje ir Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį. Grąžintuose dokumentuose pažymėta, jog atsakovė „išsikraustė“. Vėliau dokumentai buvo pakartotinai išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytu vadovo adresu (duomenys neskelbtini), pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį. Kadangi ir šiuo atveju įteikimas nepavyko, dokumentai dar kartą išsiųsti (duomenys neskelbtini) , ir laikyti įteiktais pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį.
51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant duomenims apie atsakovės elektroninį paštą (ieškinio prieduose), jos vadovo asmens kodą (Juridinių asmenų registro išraše) bei tai, kad ji iki ieškinio padavimo teisme buvo atstovaujama advokato V. M., sudarė pagrindą išnaudoti ir kitus būdus įteikti procesinius dokumentus atsakovei. Teismas galėjo išsiųsti bylos dokumentus atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).Teismas, turėdamas atsakovės vadovo asmens kodą, turėjo galimybę patikrinti jo kaip atsakovės atstovo deklaruotą gyvenamąją vietą Gyventojų registre ir bandyti įteikti dokumentus kitu, nei Juridinių asmenų registre nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (žr. šios nutarties 25.2 punktą). Galiausiai, teismas galėjo bandyti įteikti dokumentus atsakovei per advokatą V. M., kuris ikiteisminėje ginčo stadijoje nurodė, kad atstovauja atsakovę santykiuose su ieškove. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovei UAB „Kelias į sėkmę“, dėl to nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas ir apie pradėtą teismo procesą, ir apie priimtą teismo procesinį dokumentą. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo ir CPK 288 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti – byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių dėl netinkamo atsakovės informavimo apie procesą (CPK 285 straipsnio 3 dalis 1 punktas).
52. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas netinkamą procesinių dokumentų įteikimą atsakovei, nurodo, kad kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartyje Nr. 3K-3-14-1075/2018, nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 konstatuotos teismo pareigos išnaudoti visus nors ir nenumatytus įstatyme įmanomus alternatyvius procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui būdus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie alternatyvūs procesinių dokumentų įteikimo būdai šioje byloje galėtų būti įteikimas elektroniniu paštu ar per atstovą (advokatą ar direktorių, atnaujinus šio duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą).
53. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje negalima vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, nes šios bylos ir kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Nagrinėjamu atveju minėtoje kasacinio teismo byloje ir šioje byloje esminė sutampanti aplinkybė yra ta, kad žemesnės instancijos teismai neišnaudojo visų įmanomų procesinių dokumentų įteikimo atsakovams būdų. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pacituoti šios nutarties 46-49 punktuose, reikšmingi bei aktualūs ir šiai bylai.
Dėl procesinės bylos baigties
54. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą peržiūrėti byloje priimtą sprendimą už akių, kadangi jos pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai kėlė pagrįstas abejones priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, formaliai laikydamas, kad procesiniai dokumentai įteikti atsakovei pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį jos registruotos buveinės adresu, t. y. pasinaudodamas įstatyme įtvirtinta teisine fikcija, neišnaudojęs visų įmanomų protingų procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdų. Dėl to, gavus atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, buvo pagrindas konstatuoti ir tai, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas dėl atsakovės neinformavimo apie procesą.
55. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, mano, kad atsakovės atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, panaikinant skundžiamą nutartį ir išsprendžiant klausimą. Atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinamas, panaikinant 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 4 dalis).
56. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos išnagrinėjimo rezultatui.
57. Apeliacinės instancijos teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 288 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelias į sėkmę“ atskirąjį skundą.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.