- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-81-828/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Pareiškėjas
- A. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto, suinteresuoti asmenys antstolis E. S., UAB “Legal Balance”, R. T., N. K., Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, UAB “GF bankas”,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. T. prašė nustatyti, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į paskutinį jam priklausantį būstą, kuriame jis (pareiškėjas) gyvena – 1/5 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad antstolis E. S. 2020 m. liepos 7 d. patvarkymu išieškojimą nukreipė į paskutinį būstą, kuriame jis gyvena. Varžytinės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Pažymi, kad nepaisant to, antstolis gali skelbti antrąsias varžytines, todėl yra būtina neleisti nukreipti išieškojimo į vienintelį jam priklausantį būstą. Pažymėjo, kad negali būti išieškoma iš paskutinio skolininko būsto išieškant nesumokėtas administracines nuobaudas bei priteistus vartojimo kreditus. Nurodė, kad atskaičius mokesčius bei lėšas vaikui išlaikyti, jam išmokamos sumos sudaro 750 - 800 Eur. Todėl pareiškėjas negalėtų padengti visų įsiskolinimų per 18 mėnesių, bet visus įsiskolinimus galėtų padengti per ilgesnį laikotarpį, kadangi gauna pastovų darbo užmokestį. Taip pat pažymėjo, kad jam priklausančio turto pardavimo kaina pirmosiose varžytinėse sudarė tik apie trečdalį išieškotinų sumų vertės, todėl net ir pardavus būstą didesnioji skolų dalis liktų nepadengta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi prašymo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad nėra visų penkių sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti apribojimo dėl išieškojimo. Skolininko (pareiškėjo) skola atsirado dėl nesumokėtos nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo. Pažymėjo, kad skolos prigimtis yra viena iš būtinų sąlygų sprendžiant klausimą dėl neišieškojimo iš vienintelio gyvenamojo būsto. Teismas nurodė, jog skola neatsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, todėl pareiškėjo būklė neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, jog skola atsirado dėl laiku nesumokėtų vartojimo kreditų, konstatavo, kad kitų antstolių vykdomos bylos dėl priteistų skolų išieškojimo sudaro mažesnę dalį įsiskolinimo, be to, vartojimo kreditai nepatenka į CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, kurioms esant, išieškojimas nėra nukreipiamas į skolininkui priklausantį vienintelį gyvenamąjį būstą.
5. Teismas nurodė, kad skolininkui priklausantis turtas šiuo metu dėl įsiskolinimų yra areštuotas, duomenų apie pareiškėjo neįgalumą ar sveikatos problemas, kitus išlaikytinius, nenustatė, todėl nurodė, kad negalima spręsti, jog skolininkas atitinka ir kitas CPK 663 straipsnio 4 dalyje keliamas sąlygas.
6. CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas vidutiniškai per paskutiniuosius tris mėnesius gavo apie 750 Eur darbo užmokestį po mokesčių ir kaip pats nurodo jau išskaičiavus sumas už išlaikymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad A. T. teismui nepateikė jokių duomenų, jog išieškomas sumas jis galėtų grąžinti per aštuoniolika mėnesių, priešingai, pats nurodė, kad išieškomas sumas galėtų grąžinti per ilgesnį laikotarpį. Todėl konstatavo, kad skolininko A. T. finansinė padėtis atitinka CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus.
7. Be to, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad skola nepadengta dėl sunkios skolininko materialinės padėties. Išieškojimai vykdomi ne vienerius metus, pareiškėjas šiuo metu dirba, gauna didesnį nei minimalų darbo užmokestį, byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie sunkią sveikatos būklę, kitus išlaikytinius ir pan.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo finansinę padėtį, skolos prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes sprendė, jog draudimas išieškoti iš pareiškėjo paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjo kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams. Manė, kad taikomos priverstinio išieškojimo priemonė yra proporcinga ir pagrįsta, kadangi atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus.
9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymui nustatytų sąlygų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės - jo prašymą tenkinti.
11. Nurodo, kad antstolio E. S. kontoroje iš apelianto vykdomi išieškojimai, kurių bendra suma (neskaitant periodinių mokėjimų) sudaro 12 239,75 Eur. Apeliantui yra labai svarbu, kad turėtų galimybę su išieškotojais atsiskaityti kitais būdais, neišieškant iš paskutinio būsto, kuriame jis gyvena. Todėl ir prašo teismo pritaikyti CPK 663 str. 4 d. numatytą teisinę apsaugą.
12. Nurodo, kad pvz. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-421-357/2019, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nustatė, kad negali būti išieškoma iš paskutinio skolininko būsto išieškant nesumokėtas administracines baudas bei priteistus vartojimo kreditus. Todėl, skundžiamoje nutartyje akcentuota aplinkybė, kad „skola atsirado dėl nesumokėtos nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo“ esminės teisinės reikšmės neturi. Taip pat, nėra būtina, kad CPK 663 str. 4 d. prašantis taikyti pareiškėjas būtų neįgalus, turėtų išlaikytinių pan. Nors šių aplinkybių egzistavimas ir būtų svarus motyvas pareiškimą patenkinti, tačiau jų nebuvimas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pats savaime negali reikšti, kad pareiškimas atmestinas. Nurodo, kad išieškojimas iš paskutinio būsto apeliantui, kaip skolininkui, sukeltų ypač sunkias socialines pasekmes. Tuo tarpu išieškotojai nuo to tik kažkiek greičiau gautų dalinį savo reikalavimų patenkinimą. Nurodo, kad apeliantas neketina išvengti priteistų sumų mokėjimo ar jį užvilkinti. Tik prašo nustatyti, kad išieškojimas vyktų subalansavus vykdymo proceso šalių interesus.
13. Nurodo, kad dirba UAB „Dominari“, jo darbo užmokestis nėra fiksuotas, nes priklauso nuo įvykdytų išdirbio normų. Pastaraisiais mėnesiais, atskaičius mokesčius bei lėšas vaikui išlaikyti, išmokamos sumos sudaro 750 - 800 eurų/mėn. Todėl išieškotojai gali gauti iš apelianto savo reikalavimų įvykdymą, nors ir per kažkiek ilgesnius, tačiau protingus, terminus. Apeliantas sutinka, kad priteistų sumų išieškojimas yra užsitęsęs jau ilgą laikotarpį, daugeliu atvejų penkerius - šešerius metus. Tačiau, priteistų sumų dengti ilgą laiką negalėjo, nes pataisos namuose atliko laisvės atėmimo bausmę. Paleistas į laisvę pradėjo dirbti, todėl antstoliui atsirado galimybė realiai išieškoti iš jo priteistas sumas, darant išskaitas iš uždarbio. Tuo tarpu, apelianto paskutinio būsto pardavimo pirmosiose varžytinėse pradinė kaina sudarė tik apie trečdalį išieškotinų sumų vertės. Net ir pardavus jo būstą, didesnioji dalis skolų liktų nepadengta. Kadangi jam priklausantis paskutinis būstas yra tik neatidalinta namo su priklausiniais dalis, o ne atskiras nekilnojamojo turto objektas, tas daro jį labai nepatrauklų galimiems pirkėjams, ir labai mažai tikėtina, kad pirkėjai varžytynėse kainą pakels.
14. Apeliantas pripažįsta, kad negalėtų pasinaudoti CPK 663 str. 1 d. numatyta teisine apsauga, neleidžiančia išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių, darant nustatyto dydžio išskaitas. Tas būtų per trumpas laiko tarpas, kad galėtų pilnai atsiskaityti su visais išieškotojais. Todėl prašo taikyti CPK 663 str. 4 d. numatytą apsaugą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas nustatyti, jog nebūtų išieškoma iš paskutinio pareiškėjo gyvenamojo būsto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Kaip teisingai yra nurodęs pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2016).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra visų nurodytų sąlygų visumos, sudarančios pagrindą taikyti apribojimą dėl išieškojimo, yra pagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininko įsiskolinimai yra dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui, neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad skola nepadengta vien dėl sunkios pareiškėjo materialinės padėties. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išieškojimai iš pareiškėjo vykdomi jau ne vienerius metus (vykdomosios bylos yra užvestos nuo 2014 metų), taip pat skolininkas yra darbingas, turi realias galimybes gauti pajamas bei vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Byloje nėra pateikta duomenų, kad apeliantas nors dalimis būtų atsiskaitinėjęs su kreditoriais prieš priverstinį išieškojimą. Iš apelianto pateiktos pažymos apie darbo išmokas matyti, kad iš apelianto atlyginimo yra nuskaičiuojamas tik vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Duomenų apie tai, kad apeliantas dėtų didesnes pastangas atsiskaityti su kitais kreditoriais ir tokiu būdu kiek daugiau mažintų skolas, byloje nėra pateikta. Juolab, jog apeliantas UAB „Dominari“ dirba jau ne vienerius metus.
20. Ta aplinkybė, jog apelianto būsto pradinė kaina nepadengs visų įsiskolinimų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo neišieškoti iš gyvenamojo būsto.
21. Be to apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog, vertinat atskirajame skunde nurodytoje teismų praktikoje suformuluotas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl neiškeldinimo iš būsto (iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis, gyvenimo būste trukmė, kito būsto neturėjimas, mokesčių už būstą mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija ir kt.), ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas išieškomų iš pareiškėjo skolų susidarymo pagrindams, išieškotojams, jų interesams. Bylos duomenys patvirtina, kad be kita ko iš pareiškėjo šiuo metu priverstinai išieškoma ir nusikalstama veika padaryta žala, t.p. išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Todėl, siekdamas užtikrinti šių asmenų (nukentėjusiųjų nuo nusikalstamos veikos, nepilnamečių) interesus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos priemonės (nustatymo, kad nebūtų išieškoma iš būsto – CPK 663 str. 4 d.).
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl kitų skundo argumentų (iš esmės neturinčių didesnės teisinės reikšmės) plačiau nepasisakoma.
23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo priverstinį vykdymą, o apeliantas nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.