Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas pripažinti bešeimininkiu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn automobilius Audi, be valstybinių numerių ir Opel, be valstybinių numerių.

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė reaguodama į miesto gyventojų skundus dėl bendrojo naudojimo vietose laikomų neeksploatuojamų ir (ar) paliktų be priežiūros transporto priemonių, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti neeksploatuojamų transporto priemonių, neturinčių savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras. 2019 m. spalio 24 d. transporto priemonė Audi, be valstybinio numerio iš bendrojo naudojimo vietos Gelvonų g. 2, Vilnius buvo išvežta į transporto priemonių saugojimo aikštelę Naujoji Riovonių g., Vilnius. 2021 m. rugsėji 22 d. transporto priemonė Opel, be valstybinio numerio iš bendrojo naudojimo vietos I. Šimulionio g. 2, Vilnius buvo išvežta į transporto priemonių saugojimo aikštelę Skaistvario g., Vilnius.

3. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko ar kurio savininkas nežinomas. Taigi aplinkybė, kad daiktas neturi savininko ar savininkas nėra žinomas, yra būtina pripažinimo daikto bešeimininkiu sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2011). CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą; pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020). Pagal CK 4.58 straipsnio 2 dalį Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (Žinios, 2004, Nr. 86-3119), (toliau – Taisyklės).

5. Taisyklių 3.2 p., be kita ko, nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Bešeimininkis daiktas perimamas surašant šio Nutarimo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą. Perėmimo šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje, siekiant, kad šis turtas teismo sprendimu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotas valstybei ar savivaldybei, pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, pranešimas šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 534 straipsnį pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti valstybės arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui. CK 4.58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1151-479/2019).

7. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydamas bešeimininkiu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn automobilius Audi, be valstybinių numerių ir Opel, be valstybinių numerių.

8. Pareiškimas dėl transporto priemonių – Audi ir Opel pripažinimo bešeimininke teismui pateiktas 2022-11-08, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tos dienos, kai pareiškėja minėtas transporto priemones įsitraukė į savo apskaitą, todėl pareiškėja įvykdė CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą. Vadovaujantis Taisyklių 3.2 p. pareiškėjas yra tinkamas subjektas pareiškimui dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu paduoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 534 str.).

9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl neeksploatuojamų transporto priemonių Audi, be valstybinių numerių ir Opel, be valstybinių numerių, Vilniaus miesto savivaldybė įvykdė neeksploatuojamų transporto priemonių, paliktų bendrojo naudojimo vietoje, pripažinimo bešeimininkėmis procedūras. Esant pagrindo manyti, kad transporto priemonių savininkai jų atsikratė ir neketina įgyvendinti savo turtinių teisių į turtą, transporto priemonės buvo nuvežtos į saugojimo aikšteles. 2019 m. spalio 24 d. transporto priemonė Audi, be valstybinio numerio iš bendrojo naudojimo vietos Gelvonų g. 2, Vilnius buvo išvežta į transporto priemonių saugojimo aikštelę Naujoji Riovonių g., Vilnius. 2021 m. rugsėji 22 d. transporto priemonė Opel, be valstybinio numerio iš bendrojo naudojimo vietos I. Šimulionio g. 2, Vilnius buvo išvežta į transporto priemonių saugojimo aikštelę Skaistvario g., Vilnius. Bylos duomenimis automobiliai Audi, be valstybinių numerių ir Opel, be valstybinių numerių, buvo įtraukti į pareiškėjos nebalansinę apskaitą. Siekdama surasti nurodytų transporto priemonių savininkus ir informuoti apie transporto priemonių nuvežimą į saugojimo aikštelę, pareiškėja siuntė pranešimus transporto priemonių savininkams ir paliko informacinį pranešimą ant transporto priemonių, skelbė bešeimininkių transporto priemonių sąrašus seniūnijų skelbimų lentose, internetiniame puslapyje www.vilnius.lt viešai skelbė priverstinai nuvežamų bešeimininkių transporto priemonių sąrašus, informavo apie vykdomas neeksploatuojamų transporto priemonių, kurios neturi savininkų (arba kurių savininkai nežinomi) pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, kurių metu transporto priemonės perimamos Vilniaus miesto savivaldybės žinion ir įtraukiamos į jos nebalansinę apskaitą. Be to, išvežant Automobilius iš bendro naudojimo vietų antstolė Irena Beliačic surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus Nr. 11-19-342 ir 11-21-142.

10. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 1425/19 „Dėl Administracijos direktoriaus 2019-04-03 įsakymo Nr. 30-794/19 „Dėl neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimo, pripažinimo bešeimininkiu turtu, apskaitymo, saugojimo, realizavimo ir utilizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto aprašo (toliau – Aprašas) 10 punkte įtvirtinta nuostata, kad inicijavus transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, tokia transporto priemonė nuvežama į laikymo vietą (aikštelę) ir saugoma tol, kol atsiranda jos teisėtas savininkas arba teismas priima sprendimą pripažinti transporto priemonę bešeimininkiu daiktu ir perduoti valstybei ar savivaldybei.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja visais galimais būdais stengėsi nustatyti ir informuoti transporto priemonių savininkus, kad jie pasirūpintų savo transporto priemonėmis, tačiau šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo transporto priemonių nuvežimo į saugojimo aikštelę ir įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą. Per šį laikotarpį automobilių savininkai neatsirado, transporto priemonių neieškojo, jų neatsiėmė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad automobilių Audi, be valstybinių numerių ir Opel, be valstybinių numerių, savininkai atsikratė jų kaip nereikalingu daiktu, palikdami jį bendrojo naudojimo vietoje, kas kėlė nepatogumų kitiems miesto gyventojams. Remiantis CK 4.58 straipsnio 4 dalimi, transporto priemonės, kurių savininkai jų atsisakė jas ilgą laiką palikdami be priežiūros ir jomis nesidomėdami, kas prilyginama jų išmetimui, tampa daiktus pradėjusio valdyti, šiuo atveju, Vilniaus miesto savivaldybės asmens nuosavybe.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis), todėl, transporto priemonės pripažintinosa bešeimininkėmis ir perduotinos pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 534 – 537 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti transporto priemones Audi, be valstybinių numerių ir Opel, be valstybinių numerių, bešeimininkėmis ir perduoti jas Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.