Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-20 · Civilinė byla Nr. B2-2324-259/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-20
Bylos Nr.
B2-2324-259/2011
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01246-2009-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Pareiškėjas
AB Ūkio banko, AB Ūkio banko kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą UAB „Artapolas“
Advokatai
Giedrė Ringienė
Civilinė byla Nr. B2-2324-259/2011(Proceso Nr. 2-56-3-01246-2009-0)
Procesinio dokumento kategorija 127.6, 113.2, 117.1, 117.2,(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gegužės 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo AB Ūkio banko atstovui Kęstučiui Marčiulynui, atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Artapolas“ atstovams direktoriui Mindaugui Vilkui ir advokato padėjėjai Giedrei Ringienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo AB Ūkio banko kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą UAB „Artapolas“ restruktūrizavimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2011-03-18 Kauno apygardos teisme gautas pareiškėjo AB Ūkio banko pareiškimas dėl termino pateikti kreditorinį reikalavimą atstatymo, įtraukimo į kreditorių sąrašus ir finansinio reikalavimo patvirtinimo (b.l.4-8). Pareiškimu pareiškėjas AB Ūkio bankas prašo: 1) atstatyti terminą dėl AB Ūkio banko kreditorinio reikalavimo RUAB „Artapolas“ pateikimo ir įtraukti AB Ūkio banką į RUAB „Artapolas“ kreditorių sąrašą; 2) patvirtinti AB Ūkio banko 2 496 562,31 Lt finansinį reikalavimą.

Pareiškime pareiškėjas AB Ūkio bankas nurodo, jog 2008-07-02 UAB „Artapolas“ hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), už skolininko UAB „Marijampolės gelžbetonis“ (toliau – skolininkas) prievoles pagal 2008-06-05 Kredito sutartį Nr. KR07-121/08 su esamais ir būsimais pakeitimais AB Ūkio bankui (toliau - bankas) įkeitė savo turtą: 291,28 kv. m bendro ploto pastatą - policijos komisariatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolėje; 0,0555 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolėje; 0,1495 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolėje; 0,0969 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolėje (b.l.9-13). Pagal 2008-06-05 Kredito sutartį Nr. KR07-121/08 (su esamais pakeitimais) bankas skolininkui išdavė 1 071 000 EUR su kintamosiomis palūkanomis. Kadangi skolininkas savo prievolių tinkamai nevykdė, bankas 2009-06-05 kreipėsi į hipotekos teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, tame tarpe ir iš aukščiau nurodyto UAB „Artapolas“ priklausančio bankui įkeisto turto. 2009-06-09 priimtą Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį areštuoti įkeistą turtą (b.l.15-16) skolininkas apskundė apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas skolininko skundą 2009-10-01 nutartimi (b.l.22-24) atmetė, o skundžiamą nutartį paliko nepakeistą. 2009-09-10 Kauno apygardos teismas iškėlė UAB „Marijampolės gelžbetonis“ bankroto bylą, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009-10-22, Lietuvos apeliaciniam teismui Kauno apygardos teismo 2009-09-10 nutartį palikus nepakeistą. Kadangi pagal ĮBĮ 9 str. 3 d. teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, iš įmonės, kuriai keliamas bankrotas, stabdomas išieškojimas pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, o 2009-06-09 priimta Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis įsiteisėjo žymiai vėliau, nei buvo paduotas pareiškimas iškelti bankroto bylą skolininkui, bankas negalėjo tęsti pradėto priverstinio išieškojimo. Teismo nutarties iškelti skolininkui UAB „Marijampolės gelžbetonis“ bankroto bylą įsiteisėjimo dieną (t. y. 2009-10-22) suėjo visi terminai prievolėms įvykdyti, tarp jų ir hipoteka užtikrintoms prievolėms. Tokiu būdu įkeisto turto savininkui UAB „Artapolas“ atsirado prievolė atsakyti už skolininko BUAB „Marijampolės gelžbetonis“ prievoles įkeistu turtu. Tik vėliau paaiškėjo, jog dar prieš iškeliant bankroto bylą skolininkui, Kauno apygardos teismas 2009-09-03 nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Artapolas“, kurio administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Tačiau bankas nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, su juo niekas nevedė derybų dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, neatsiklausė ir nesiteikė tinkamai informuoti apie ruošiamą UAB „Artapolas“ restruktūrizavimo procesą, nors bankas pagal tuo metu galiojusią ĮRĮ redakciją buvo laikomas vienu iš pagrindinių kreditorių (ĮRĮ 2 str. 9 d.), nepranešė bankui apie kreditorių susirinkimus dėl svarstymo kelti restruktūrizavimo bylą ir dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo bei nepatvirtino banko finansinio reikalavimo RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo byloje, nors tokią pareigą UAB „Artapolas“ vadovas turėjo.

Pareiškime nurodoma, jog tuo metu galiojusios ĮRĮ redakcijos (aktuali nuo 2007-11-15 iki 2009-12-27) 2 str. 9 d. nustatė, kokie kreditoriai laikomi pagrindiniais kreditoriais, t. y. hipotekos kreditoriai arba kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 1/5 visų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Skolininko BUAB „Marijampolės gelžbetonis“ likusi skola bankui pagal 2008-06-05 Kredito sutartį Nr. KR07-121/08, pateikiant 2009-06-05 pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, sudarė: negrąžinta paskola - 1 071 000 EUR (3 697 948,80 Lt); nesumokėtos palūkanos - 45 790,92 EUR (158 106,88 Lt); nesumokėti delspinigiai - 6 348,43 EUR (21 919,85 Lt); išieškojimo išlaidos - 41,13 EUR (142,01 Lt); viso - 1 123 180,48 EUR (3 878 117,56 Lt). 2009-11-23 pateikiant kreditorinį reikalavimo skolininkui, skola sudarė: negrąžinta paskola - 1 071 000 EUR (3 697 948,80 Lt); nesumokėtos palūkanos - 45 790,92 EUR (158 106,88 Lt); nesumokėti delspinigiai - 6 348,43 EUR (21 919,85 Lt); išieškojimo išlaidos - 3 484,20 Lt; viso - 3 881 459,75 Lt. Kadangi teismo 2009-09-03 nutartyje iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Artapolas“ nurodyta, kad visų kreditorių bendra reikalavimų suma sudarė 16 829 381 Lt, vadinasi, banko finansinio reikalavimo dalis sudarė 23,04% šių reikalavimų (3 878 117,56 Lt), t. y. daugiau nei 1/5 dalis visų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Ši suma UAB „Artapolas“ buvo žinoma, kadangi šalys dalyvavo teisminiuose santykiuose. Vadinasi, bankas buvo pagrindinis kreditorius, kadangi turėjo reikalavimo teisę į UAB „Artapolas“. Bet kuriuo atveju, jeigu procentinė išraiška būtų kitokia, bankas turėjo būti laikomas ir įtrauktas į restruktūrizavimo bylos iškėlimo svarstymą kaip pagrindinis kreditorius, nes jis yra hipotekinis kreditorius. Prieš pateikiant teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra būtinas pagrindinių kreditorių sutikimas restruktūrizuoti įmonę ir pritarimas restruktūrizavimo plano metmenims. Todėl bankas turėjo būti informuotas iš anksto apie UAB „Artapolas“ dalyvių sprendimą restruktūrizuoti įmonę ir pakviestas į pagrindinių kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiama dėl pritarimo iškelti restruktūrizavimo bylą (tuo metu galiojusios redakcijos ĮRĮ 4 str. 2 d. ir 7 d., 5 str. 3 d. 5 p.). Bankas nutartį dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Artapolas“ iškėlimo gavo po jos įsiteisėjimo. Pagal tuo metu galiojusios ĮRĮ redakcijos 15 str. 1 d. restruktūrizavimo plano projektą kartu su įmonės administratoriaus parengta išvada, kad įmonės restruktūrizavimo plane numatytų priemonių įgyvendinimas atkurs įmonės mokumą, ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimu, <...> restruktūrizuoti įmonę jos vadovas pateikia kreditorių komiteto nariams ir pagrindiniams kreditoriams ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki kreditorių susirinkimo, kuriame bus svarstomas restruktūrizavimo planas. Bankui, kaip pagrindiniam įmonės kreditoriui, nei restruktūrizavimo plano projektas, nei ĮRĮ nurodyta administratoriaus išvada pateikta nebuvo. Be to, apie šį šaukiamą kreditorių susirinkimą, kaip ir apie kitus kreditorių susirinkimus, bankas informuotas nebuvo, nors pagal tuo metu galiojusios ĮRĮ redakcijos 23 str. 1 d. „pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo šaukia įmonės vadovas. Į pirmąjį susirinkimą kviečiami visi kreditoriai, tarp jų ir kreditoriai, kuriems įmonės įsipareigojimų terminai pasibaigs per restruktūrizavimo plano metmenyse numatomą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį. Apie šaukiamą pirmąjį susirinkimą kreditoriams turi būti pranešta raštu ir per šalies laikraštį ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Kreditorių sąrašą ir jų reikalavimų sumas įmonės vadovas sudaro vadovaudamasis įmonėje turimais dokumentais“. Tokiu būdu buvo pažeistos banko, kaip pagrindinio kreditoriaus, teisės RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo byloje.

Pareiškime nurodoma, jog 2009-09-03 nutarties iškelti UAB „Artapolas“ restruktūrizavimo bylą priėmimo dieną bankas jau buvo pareiškęs turtinius reikalavimus skolininkui ir UAB „Artapolas“. Todėl bankas turėjo būti įtrauktas į kreditorių sąrašus net ir bankui nepateikus savo pirminio finansinio reikalavimo administratoriui, kadangi nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Artapolas“ galiojusios ĮRĮ redakcijos 13 str. 1 d. 9 p. numatė, kad „į kreditorių sąrašą įrašomi ir tie kreditoriai, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję. Šių kreditorių reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų ieškinio pareiškimuose ar pareiškimuose dėl piniginių reikalavimų nurodytas reikalavimų sumas“. Atsižvelgiant į tai, UAB „Artapolas“ kilo pareiga pateikti banko finansinį reikalavimą teismui ir įrašyti banką į kreditorių sąrašą. Tačiau UAB „Artapolas“ šios savo pareigos neatliko. Lietuvos apeliacinis teismas 2008-01-24 nutartyje civ. byloje Nr. 2-73/2008 pasisakė, kad „teismas, restruktūrizavimo byloje tvirtindamas kreditorių reikalavimus, turėtų į kreditorių sąrašą įtraukti restruktūrizuojamos įmonės ginčijamus reikalavimus. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13 straipsnio, kuriame aptarti įmonės restruktūrizavimo plano pagrindai, pirmosios dalies 9 punktą į kreditorių sąrašą įrašomi ir tie kreditoriai, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję. Šių kreditorių reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų ieškinio pareiškimuose ar pareiškimuose dėl piniginių reikalavimų nurodytas reikalavimų sumas, o sprendimams įsiteisėjus, tikslinamas restruktūrizavimo planas ir kreditorių reikalavimų suma. Taigi, kaip minėta, šios nuostatos taikytinos ir tvirtinant kreditorių reikalavimus iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo.“ Pareiškėjo nuomoje, jis turėjo būti įtrauktas į kreditorių sąrašą, tvirtinant restruktūrizavimo planą, o jo preliminarus kreditorinis reikalavimas turėjo būti pateiktas teismui tvirtinti, atsižvelgiant į pareikšto turtinio reikalavimo dydį, o pasibaigus teisminiam nagrinėjimui - pilnai patvirtintas finansinis reikalavimas, tikslinant patį restruktūrizavimo planą. Nuostatos, kad restruktūrizavimo planą ir kreditorių reikalavimus teismas gali tikslinti, laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-25 nutartis civ. byloje Nr. 2-712/2007 ir kt.). Apie tai, kad bankas nebuvo įtrauktas į įmonės kreditorių sąrašą (nors tokią pareigą turėjo įmonės vadovas), jo finansinis reikalavimas nepatvirtintas, jau yra įvykęs pirmas kreditorių susirinkimas ir patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, bankas sužinojo tik 2010-10-08 BUAB „Marijampolės gelžbetonis“ kreditorių susirinkimo metu. Atsižvelgdamas į tai, kad banko interesai buvo pažeisti, 2010-10-11 bankas raštu Nr. 160-03-609 (b.l.25-26) kreipėsi į administratorių dėl banko finansinio reikalavimo patvirtinimo ir banko įtraukimo į RUAB „Artapolas“ kreditorių sąrašą. 2010-12-07 bankas iš administratoriaus gavo atsakymą (b.l.27), kuriuo banko prašymas buvo atmestas. Pareiškėjas nurodo, jog jis nepateikė savo finansinio reikalavimo dėl keleto priežasčių: 1) tikėjo, kad vadovaujantis ĮRĮ 13 str. 1 d. 9 p., banko preliminarus finansinis reikalavimas bus ir yra patvirtintas, kadangi jo dydis RUAB „Artapolas“ yra žinomas, nes bankas įmonei yra pateikęs turtinius reikalavimus teisme, o tuo pačiu bankas bus įtrauktas į kreditorių sąrašus, nes pareigą tai atlikti turėjo įmonė ir jos vadovas; 2) 2009-09-10 nutartis dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo buvo apskųsta apeliacine tvarka, banko finansinis reikalavimas dar nebuvo patvirtintas, dėl ko nebuvo aiškus jo dydis (banko finansinis reikalavimas buvo patvirtintas tik 2010-02-20 (b.l.17-19), o galutinai tik 2010-08-13 (b.l.20)); 3) bankas nebuvo informuojamas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, todėl pagrįstai tikėjo, kad šis įmonės kreditorių susirinkimas dar neįvyko, todėl bankui nekilo abejonių dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo ir įtraukimo į kreditorių sąrašus. Vėliau bankas sužinojo, kad RUAB „Artapolas“ 2010-02-11 įvykusiame kreditorių komiteto pasėdyje buvo pritarta įmonės patikslintam ir papildytam įmonės restruktūrizavimo planui, kurį teismas patvirtino 2010-02-19 nutartimi. Bankas vis dar nėra gavęs patvirtinto RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano, todėl nežino, kaip yra išspręsta įkeisto turto realizacija, nes ĮRĮ numatyta, kad pirmiausia atsiskaitoma pagal prievoles, kurios užtikrintos hipoteka ar įkeitimu (aktualios ĮRĮ redakcijos (nuo 2007-11-15 iki 2009-12-27 ir nuo 2009-12-28 iki 2010-07-30) 14 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.). Teisminis ginčas dėl skolos priverstinio išieškojimo iš UAB „Artapolas“ įkeisto turto baigėsi jau po restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, dėl to tolimesnio priverstinio išieškojimo vykdyti nebuvo galima. Galutinis banko finansinio reikalavimo dydis UAB „Artapolas“ restruktūrizavimo byloje paaiškėjo tik po banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Marijampolės gelžbetonis“ bankroto byloje (t. y. 2010-02-20, o galutinai tik 2010-08-13), ir tik po įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo (2010-02-19). 2010-02-20 nutartimi buvo patvirtintas 4 609 114,58 Lt banko visas (t. y. pagal keturias kredito sutartis) finansinis reikalavimas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ bankroto byloje. 2010-08-13 nutartimi patvirtintas patikslintas banko finansinis reikalavimas 4424217,14 Lt sumai. Realizavus skolininko turtą, iš kurio galėjo būti patenkintas banko finansinis reikalavimas, šiai dienai BUAB „Marijampolės gelžbetonis“ likusi skola bankui pagal 2008-06-05 Kredito sutartį Nr. KR07-121/08 sudaro: negrąžinta paskola - 722 045,33 EUR (2 493 078,11 Lt). Skolininko BUAB „Marijampolės gelžbetonis“ bankroto proceso metu bankas realizavo visas savo teises kaip kreditorius, tačiau ne visas banko finansinis reikalavimas buvo patenkintas. Jokio kito turto, iš kurio bankas galėtų tikėtis patenkinti savo finansinį reikalavimą pagal 2008-06-05 Kredito sutartį Nr. KR07-121/08, nebeliko. Todėl, atsižvelgiant į hipotekos esmę, bankas turi teisę reikalauti, kad likusi nepatenkinta reikalavimo dalis būtų padengta iš RUAB „Artapolas“ hipoteka įkeisto turto. Restruktūrizavimo procese hipotekos kreditorių dalyvavimas yra būtinas, nes priešingu atveju negalėtų būti įgyvendinta restruktūrizavimo proceso esmė, t. y. negalėtų būti sprendžiami klausimai ir priimami sprendimai dėl hipoteka įkeisto turto. Tokiu atveju eliminavus hipotekos kreditorių iš restruktūrizavimo proceso, jo teisėtumas kvestionuojamas. Kadangi bankas nebuvo informuotas apie kreditorių susirinkimus, jų sušaukimus, jam nebuvo pateikti susipažinti restruktūrizavimo plano metmenys nei pats planas, administratoriaus išvada, o svarbiausia - bankas nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, dėl ko negali tinkamai apginti savo teisių, UAB „Artapolas“, jo vadovui ir administratoriui netinkamai vykdant savo pareigas, buvo pažeistos materialinės teisės normos, dėl ko bankui RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo procese turėtų būti atstatytas terminas pateikti kreditorinį reikalavimą, bankas turėtų būti įtrauktas į kreditorių sąrašus, o jo kreditorinis reikalavimas patvirtintas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo AB Ūkio banko atstovas Kęstutis Marčiulynas prašė AB Ūkio banko prašymą tenkinti bei papildomai paaiškino, jog bankas žinojo apie restruktūrizavimo bylos „Artapolas“ iškėlimą, tačiau tuo metu dar nebuvo žinomas galutinis banko nepatenkintas reikalavimas, todėl nesikreipė į įmonę dėl įtraukimo į restruktūrizavimo planą. Bankas mano, kad turi reikalavimo teisę būti įtrauktas restruktūrizavimo byloje įkeisto turto vertės ribose 2 123 000 lt sumai.

2011-04-04 Kauno apygardos teisme gautas atsakovo RUAB „Artapolas“ administratoriaus Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgalioto asmens Kęstučio Stankaus atsiliepimas į pareiškėjo AB Ūkio banko pareiškimą dėl termino pateikti kreditorinį reikalavimą atstatymo, įtraukimo į kreditorių sąrašus ir finansinio reikalavimo patvirtinimo civilinėje byloje Nr. B2-517-259/2011, kuriuo administratorius prašo AB Ūkio banko pareiškimą dėl termino atstatymo, įtraukimo į kreditorių sąrašus ir finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog 2008-07-02 RUAB „Artapolas“ hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), už skolininko UAB „Marijampolės gelžbetonis“ prievoles AB Ūkio bankui pagal 2008-06-05 Kredito sutartį Nr. KR07-121/08 įkeitė nekilnojamąjį turtą. Kauno apygardos teismas 2009-09-01 nutartimi iškėlė UAB „Marijampolės gelžbetonis“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2009-10-22. Kauno apygardos teismas 2009-09-03 nutartimi iškėlė UAB „Artapolas“ restruktūrizavimo bylą, 2009-09-15 UAB „Artapolas“ įgijo restruktūrizuojamos bendrovės statusą. Administratoriaus nuomone, pareiškėjo AB Ūkio banko pareiškime nurodytos aplinkybės apie tai, jog bankas nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, su juo niekas nevedė derybų dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, neatsiklausė ir nesiteikė tinkamai informuoti apie ruošiamą įmonės restruktūrizavimo procesą, nors bankas pagal tuo metu galiojusią ĮRĮ redakciją buvo laikomas vienu iš pagrindinių kreditorių (ĮRĮ 2 str. 9 d.), neatitinka tikrovės. Vadovaujantis ĮRĮ 2 str. 9 d., pagrindinis kreditorius - kreditorius, kurio reikalavimų vykdymas yra užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka, garantija ir (ar) laidavimu, arba kreditorius, kurio reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 1/5 visų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Tačiau UAB „Artapolas“ nekilnojamojo turto hipoteka užtikrino ne savo, bet UAB „Marijampolės gelžbetonis“ prievolių AB Ūkio bankui pagal kredito sutartį įvykdymą. RUAB „Artapolas“ jokių sutarčių su AB Ūkio banku nėra sudaręs, t. y. jų nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, RUAB „Artapolas“ nėra AB Ūkio bankas skolininkas. Taigi, AB Ūkio bankas neturi reikalavimo RUAB „Artapolas“, kurio vykdymas būtų užtikrintas hipoteka ĮRĮ 2 str. 9 d. prasme, todėl jis nėra RUAB „Artapolas“ pagrindinis kreditorius. RUAB „Artapolas“ ir AB Ūkio banką sieja daiktiniai santykiai. Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). RUAB „Artapolas“ ir AB Ūkio banką siejanti hipoteka turėtų būti kvalifikuojama kaip svetimo turto hipoteka, t. y. nekilnojamojo turto hipoteka RUAB „Artapolas“ apsaugojo kito asmens - UAB „Marijampolės gelžbetonis“ skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Vadovaujantis CK 4.195 str. 1 d., įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimų įvykdymą tik įkeistu savo daiktu, t. y. AB Ūkio bankas turi reikalavimą ne į RUAB „Artapolas“, bet į konkrečius bankui įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Administratorius neginčija AB Ūkio banko teisės į RUAB „Artapolas“ nuosavybės teise priklausančio ir AB Ūkio bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo pajamas. RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plane yra numatyta parduoti AB Ūkio bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą ir gautas lėšas išmokėti hipotekos gavėjui. Be to, administratorius 2009-09-15 pranešimu Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Artapolas“ Nr. 09-24735 (b.l.36) informavo, kad Kauno apygardos teismas 2009-09-03 nutartimi civ. byloje Nr. B2-2745-259/2009 iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Artapolas“, taip pat nurodė, kad UAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. Kartu su pranešimu buvo įteikta ir Kauno apygardos teismo 2009-09-03 nutarties iškelti UAB „Artapolas“ restruktūrizavimo bylą kopija. Šiuo faktus patvirtina 2009-09-15 pranešimas Nr. 09-24735 ir registruotų laiškų, pateiktų Kauno apskrities centriniam paštui, pažyma (b.l.36-37). Šie dokumentai patvirtina, kad AB Ūkio bankas apie restruktūrizavimo bylos UAB „Artapolas“ iškėlimą žinojo ne tik iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, bet dar nepasibaigus terminui finansiniams reikalavimas pareikšti. Administratorius atkreipia dėmesį, jog įtraukti AB Ūkio banką į RUAB „Artapolas“ kreditorių sąrašus ĮRĮ 13 str. 1 d. 9 p. pagrindu nebuvo galima, kadangi AB Ūkio bankas, priešingai nei nurodo pareiškime, nebuvo pareiškęs turtinių reikalavimų RUAB „Artapolas“ teisme. Iš Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-06-09 nutarties turinio matyti, jog AB Ūkio bankas kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš BUAB „Marijampolės gelžbetonis“. Hipotekos skyriaus nutartimi buvo areštuotas RUAB „Artapolas“ turtas, o hipotekos davėjai įspėti apie turto pardavimą iš varžytynių, jeigu BUAB „Marijampolės gelžbetonis“ neįvykdys reikalavimo sumokėti skolą per 30 dienų. Hipotekos nutarties pagrindu AB Ūkio bankas neįgijo reikalavimo į RUAB „Artapolas“ sumokėti BUAB „Marijampolės gelžbetonis“ skolą, tačiau AB Ūkio bankas turi daiktinę teisę į įkeistą turtą. AB Ūkio bankas yra profesionalus rinkos dalyvis, turintis teisės specialistų, dalyvavęs ne vienoje kitų bendrovių restruktūrizavimo byloje, todėl jam yra žinoma kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo tvarka, teisės ir pareigos įmonės restruktūrizavimo byloje. ĮRĮ 19 str. 1 d. numatyta, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą, kreditoriai turi teisę: per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, pareikšti savo reikalavimus ir perduoti juos įmonės administratoriui kartu su šiuos reikalavimus patvirtinančiais dokumentais. Jei kreditoriai dėl svarbių priežasčių negalėjo reikalavimų pateikti nustatytu laiku, jie, nurodydami pavėlavimo priežastį, reikalavimus gali pateikti teismui ir įmonės administratoriui ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme. Iš ĮRĮ 19 str. 1 d. matyti, jog kreditorius turi teisę pareikšti reikalavimą ir pareigą pagrįsti reiškiamą reikalavimą jį patvirtinančiais dokumentais iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme. 2009-09-15 administratorius AB Ūkio banką informavo apie tai, kad yra iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau AB Ūkio bankas reikalavimo RUAB „Artapolas“ per įstatyme nustatytą terminą nepareiškė ir jį pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Aplinkybė, kad iki RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo AB Ūkio bankas nežinojo galutinio reikalavimo dydžio, negali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. ĮRĮ nereikalauja, kad per teismo nustatytą terminą būtų pateikti galutiniai finansiniai reikalavimai. Kreditorių teikiamų finansinių reikalavimų dydis nustatomas restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienai. Vėliau, atsiradus pagrindui, kaip nurodo ir AB Ūkio bankas pareiškime, kreditorių reikalavimus gali tikslinti teismas nutartimi. Be to, nors AB Ūkio bankas pareiškime nurodo, kad skolininko BUAB „Marijampolės gelžbetonis“ bankroto proceso metu jis realizavo visas savo teises kaip kreditorius, tačiau buvo patenkintas ne visas jo finansinis reikalavimas, t. y. nebeliko jokio kito turto, iš kurio AB Ūkio bankas galėtų tikėtis patenkinti savo finansinį reikalavimą pagal 2008-06-05 Kredito sutartį Nr. KR07-121/08, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Teismo posėdžio metu restruktūrizuojamos UAB „Artapolas“ atstovai su pareiškėjo AB Ūkio banko reikalavimais nesutiko, prašė pareiškėjo pareiškimo netenkinti, kadangi Restruktūrizavimo plano 28 psl. yra numatyta, kad dalis turto įkeista Ūkio bankui, numatyta, kad su banku bus atsiskaityta, įkeisti bankui nekilnojamojo turto objektai bus parduoti plane numatytu laiku, bendra minimo turto pardavimo kaina 1 015 500 lt, ši suma pagal įmonės restruktūrizavimo planą numatyta išmokėti bankui, jei Marijampolės gelžbetonis neatsiskaitys su banku. Banko kaip įkaito turėtojo teisės yra apsaugotos, turto pardavimas be hipotekos turėtojo sutikimo nėra galimas, bus prašoma banko leidimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2008-07-02 UAB „Artapolas“ hipotekos lakštu, indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), už skolininko UAB „Marijampolės gelžbetonis“ prievoles AB Ūkio bankui pagal 2008-06-05 Kredito sutartį Nr. KR07-121/08 įkeitė nekilnojamąjį turtą 291,28 kv. m bendro ploto pastatą - policijos komisariatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolėje; 0,0555 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolėje; 0,1495 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolėje; 0,0969 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolėje (b.l.9-13). Kauno apygardos teismas 2009-09-03 nutartimi iškėlė UAB „Artapolas“ restruktūrizavimo bylą, 2009-09-15 UAB „Artapolas“ įgijo restruktūrizuojamos bendrovės statusą.

Kauno apygardos teismas 2009-09-01 nutartimi iškėlė UAB „Marijampolės gelžbetonis“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2009-10-22. BUAB „Marijampolės gelžbetonis“ bankroto byloje 2010-02-20 nutartimi buvo patvirtintas 4 609 114,58 Lt Ūkio banko visas finansinis reikalavimas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ bankroto byloje, o 2010-08-13 nutartimi patvirtintas patikslintas banko finansinis reikalavimas 4424217,14 Lt sumai (b.l.20). Minimoje bankroto byloje Ūkio bankas realizavo visas savo teises kaip kreditorius, tačiau ne visas banko finansinis reikalavimas buvo patenkintas. Jokio kito turto, iš kurio bankas galėtų tikėtis patenkinti savo finansinį reikalavimą pagal 2008-06-05 Kredito sutartį Nr. KR07-121/08, bankroto bylos nagrinėjimo metu nebeliko (Teismo posėdžio metu pateikta 2011 05 03 pažyma Nr.3-114). Realizavus skolininko turtą, iš kurio galėjo būti patenkintas banko finansinis reikalavimas, šiai dienai BUAB „Marijampolės gelžbetonis“ likusi skola bankui pagal 2008-06-05 Kredito sutartį Nr. KR07-121/08 sudaro: negrąžinta paskola - 722 045,33 EUR (2 493 078,11 Lt); išieškojimo išlaidos - 3 484,20 Lt; viso - 722 045,33 EUR ir 3484,20 Lt (viso 2 496 562,31 Lt).

Pareiškėjas byloje įrodinėjo, kad, esant šiai situacijai, bankas turi teisę reikalauti, kad likusi nepatenkinta 2 496 562,31 Lt reikalavimo dalis būtų padengta iš RUAB „Artapolas“ hipoteka įkeisto turto tokiu būdu: AB Ūkio bankas teismo nutartimi įtraukiamas į RUAB „Artapolas“ kreditorių sąrašą; patvirtinamas AB Ūkio banko 2 496 562,31 Lt finansinis reikalavimas RUAB „Artapolas“ restruktūrizavimo byloje, atnaujinus terminą pateikti kreditorinį reikalavimą.

Pareiškėjas savo poziciją grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog jo kreditorinis reikalavimas atsakovui buvo žinomas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jis turėjo būti įtrauktas kreditoriumi, jo preliminarus kreditorinis reikalavimas turėjo būti pateiktas teismui tvirtinant įmonės restruktūrizavimo planą, restruktūrizavimo planą ir kreditorių reikalavimus teismas gali tikslinti atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-25 nutartis civ. byloje Nr. 2-712/2007, 2008-01-24 nutartyje civ. byloje Nr. 2-73/2008).

Teismas pažymi, kad restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti laikinų finansinių sunkumų, – tai įmonė, kuri negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse termino nebuvo nustatyta (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, jog nagrinėjamu atveju ginčo tarp pareiškėjo ir restruktūrizuojamos bendrovės dėl Ūkio banko reikalavimo teisės ir dėl reikalavimo dydžio nėra, bendrovė pripažįsta, kad atsako bankui įkeistu savo turtu, t. y. AB Ūkio bankas turi reikalavimą ne į RUAB „Artapolas“, bet į konkrečius bankui įkeistus nekilnojamuosius daiktus.

Sprendžiant pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą pateikti kreditorinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje, pažymėtina, kad Bankas į restruktūrizuojamos bendrovės įgaliotus asmenis ir institucijas teismo nustatytu terminu nesikreipė, ši aplinkybė įrodyta bylos medžiaga (b.l.27,36, 37) ir pačio pareiškėjo paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu. Objektyvių aplinkybių, pateisinančių banko termino praleidimo ir termino atnaujinimo pagrindus, pareiškėjas nepateikė, todėl prašymas atnaujinti terminą netenkintinas.

Teismas atkreipia dėmesį į tą nustatytą aplinkybę, jog „Artapolas“ nėra Ūkio banko tiesioginis skolininkas (LR CK 6 knygos IV dalies XLIII skyriaus pirmasis ir antrasis skirsniai), šiuo metu restruktūrizuojamą bendrovę ir banką sieja sutartinė svetimo daikto hipoteka (LR CK 4.181 str.) t.y. bendrovė yra įkeitusi savo nekilnojamąjį turtą, kad apsaugoti kito asmens (Marijampolės gelžbetonis) skolinio įsipareigojimo įvykdymą Ūkio bankui. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimų įvykdymą tik įkeistu savo daiktu, t. y. AB Ūkio bankas turi reikalavimą ne į RUAB „Artapolas“ turtines teises aplamai, bet į konkrečius, šalių hipotekos sutartyje aptartus, įvertintus, bankui įkeistus nekilnojamuosius daiktus (LR CK 4.195 str. 1 d.).

Teismas, spręsdamas prašymą įtraukti jį į restruktūrizavimo planą kreditoriumi, pažymi, kad 2010 02 19 buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas (civ. byla Nr.B2-517-259/2011, X tomas b.l. 9-54, 97, 98), jame yra įvertintas, įtrauktas banko hipoteka užtikrintas reikalavimas, numatyta jo tenkinimo eilė ir sąlygos. Teismas todėl vertina, kad hipotekos turėtojo teisės įmonės restruktūrizavimo byloje yra užtikrintos tokiu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo eigoje yra siekiama atkurti įmonės mokumą, pripažintina restruktūrizuojamos įmonės teisė ir pačiai nustatyti ir įgyvendinti savo priemonių planą laikinam nemokumui pašalinti, nesudarant vieniems kreditoriams pirmenybinių, įstatymo nereglamentuotų prielaidų vieniems kreditoriams prieš kitus. Nagrinėjamu atveju Ūkio banką ir restruktūrizuojamą įmonę sieja įmonės prievolė parduoti įkeistą turtą, o banko gauti pajamas iš šio turto pardavimo. Įkeitimo sutarties pagrindu AB Ūkio bankas neįgijo reikalavimo į RUAB „Artapolas“ sumokėti BUAB „Marijampolės gelžbetonis“ likusią skolą, tačiau AB Ūkio bankas turi daiktinę teisę į įkeistą turtą.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms banko pareiškimas netenkintinas (LR CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 291 str.,

nutaria:

AB Ūkio banko pareiškimą dėl termino pateikti kreditorinį reikalavimą atstatymo, įtraukimo į kreditorių sąrašus ir finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Arvydas Žibas