Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atmestas administratoriaus prašymas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ restruktūrizavimo byloje (bylos Nr. B2-479-43/2007).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutartyje nurodyta, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nenumato teismui pareigos iki įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo tvirtinti įmonės, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas, patvirtindamas įmonės restruktūrizavimo planą, kartu patvirtina ir plane nurodytą jos kreditorių sąrašą, kuris yra sudėtinė įmonės restruktūrizavimo plano dalis ir kurį sudaro restruktūrizuojamos įmonės administratorius.

Teismas dar kartą pažymėjo, jog Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nenumato teismui pareigos iki įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo tvirtinti įmonės, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas, patvirtindamas įmonės restruktūrizavimo planą, kartu patvirtina ir plane nurodytą jos kreditorių sąrašą, kuris yra sudėtinė įmonės restruktūrizavimo plano dalis ir kurį sudaro restruktūrizuojamos įmonės administratorius. Teismas nurodė, kad restruktūrizuojamos VĮ „Visagino statybininkai“ administratorius, teikdamas teismui pakartotinį prašymą dėl įmonės kreditorių reikalavimų patvirtinimo, nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą patenkinti įmonės restruktūrizavimo administratoriaus prašymą.

Atskiruoju skundu restruktūrizuojamos VĮ „Visagino statybininkai“ restruktūrizavimo administratorius UAB „Bankrotera“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo tenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nėra konkretaus straipsnio, kuriame būtų įtvirtinta norma, jog restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Tačiau sisteminis įstatymo normų aiškinimas leidžia teigti, kad teismas turėtų patvirtinti kreditorių reikalavimus. Teismas neteisingai aiškino Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai teigė, jog kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas yra išimtinai tik restruktūrizavimo plano dalis ir kuris tvirtinamas kartu su restruktūrizavimo planu. Tik patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus ir bendrą kreditorinių reikalavimų sumą, kreditorių susirinkimas gali priimti sprendimus. Priešingu atveju, kyla klausimas, kokių kreditorių ir kokios daugumos reikia priimant vienus ar kitus spendimus, kokiam tikslui numatytas toks trumpas (30-45 kalendorinių dienų) terminas kreditoriams pareikšti finansines pretenzijas. Kreditorių sąrašas ir jų reikalavimų sumos yra restruktūrizavimo plano dalis, tačiau tik tiek, kiek būtų galima tiksliai ir išsamiai nustatyti kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles ir tvarką. Išvada, jog patvirtinant restruktūrizavimo planą kartu patvirtinamas ir kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, prieštarauja įmonės restruktūrizavimo tvarkai ir eigai. Dėl teismo neveikimo (kreditorių reikalavimų sąrašo netvirtinimo) negali tinkamai funkcionuoti kreditorių susirinkimas. Restruktūrizavimo bylų nagrinėjimo praktika patvirtina, kad teismas turėtų patvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.).

Įmonių ir viešųjų įstaigų (toliau – įmonės), turinčių laikinų finansinių sunkumų ir siekiančių išvengti bankroto, restruktūrizavimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ). Minėto įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimo procesas – ūkinės veiklos rūšies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo, įmonės turto ar jo dalies pardavimo, kitų įmonių turto priėmimo jas jungiant ar skaidant, techninių, ekonominių bei organizacinių priemonių, skirtų įmonės mokumui atkurti, įgyvendinimas, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei vykdymo terminų pakeitimas (ĮRĮ 2 str. 2 d.). Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ĮRĮ nenumato teismui pareigos iki įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo tvirtinti įmonės, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, kreditorių finansinius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismas, patvirtindamas įmonės restruktūrizavimo planą, kartu patvirtina ir plane nurodytą jos kreditorių sąrašą, kuris yra sudėtinė įmonės restruktūrizavimo plano dalis ir kurį sudaro restruktūrizuojamos įmonės administratorius.

Teisėjų kolegija, aiškindama ir vertindama ĮRĮ nuostatas, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo pateiktas įstatymo nuostatų aiškinimas neatitinka įstatymo turinio. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad sisteminis ĮRĮ normų aiškinimas leidžia teigti, jog restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiame teisme kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tvirtinami dar iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

ĮRĮ 13 straipsnyje apibūdinamas įmonės restruktūrizavimo plano turinys. Restruktūrizavimo plane turi būti kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir reikalavimų tenkinimo terminai (laikantis ĮRĮ 14 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos), reikalavimų, kurie atsiranda dėl nepasibaigusios nuomos, panaudos ir kitų sutarčių nutraukimo, patenkinimo būdai. Į kreditorių sąrašą įrašomi ir tie kreditoriai, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję. Šių kreditorių reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų ieškinio pareiškimuose ar pareiškimuose dėl piniginių reikalavimų nurodytas reikalavimų sumas. Įsiteisėjus kitų teismų, nurodytų ĮRĮ 7 straipsnio 6 dalyje, sprendimams, turi būti patikslintas restruktūrizavimo planas, atitinkamai pakeičiant jame nurodytą kreditorių bendrą reikalavimų sumą (ĮRĮ 13 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai, jog restruktūrizavimo plane turi būti kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir reikalavimų tenkinimo terminai, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismas, iki patvirtindamas restruktūrizavimo planą, neturi teisės tvirtinti kreditorių reikalavimų esant restruktūrizavimo administratoriaus prašymui. Teismui patvirtinus kreditorių reikalavimus iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, vėliau tie patys reikalavimai būtų perkelti ir į restruktūrizavimo planą, nustatant kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles ir tvarką (ĮRĮ 13 str. 1 d. 9 p., 14 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, net įtraukus kreditorių reikalavimus į restruktūrizavimo planą ir jį patvirtinus, įstatymas numato galimybę jį tikslinti, kai iškyla būtinumas koreguoti kreditorinių reikalavimų dydį.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ĮRĮ 20 straipsnyje išskiriamos pirmojo kreditorių susirinkimo ir kitų kreditorių susirinkimų teisės. Bendro balsavimo atveju kituose kreditorių susirinkimuose nutarimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, jei ĮRĮ nenustato kitaip (ĮRĮ 21 str. 2 d.). Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus nutarimą dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir restruktūrizavimo proceso nutraukimo ar baigimo (ĮRĮ 21 str. 2, 6 d.). ĮRĮ 20 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad, be kita ko, kiti kreditorių susirinkimai turi teisę priimti nutarimą siūlyti teismui tvirtinti restruktūrizavimo planą. ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kreditorių susirinkimas pritaria įmonės restruktūrizavimo planui, jeigu pripažįsta, kad įgyvendinus pateiktą planą bus atkurtas įmonės mokumas. Pritarimui gauti reikia, kad už restruktūrizavimo planą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau kaip 3/4 visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis nurodytomis ĮRĮ nuostatomis darytina išvada, kad kreditorių reikalavimus gali patvirtinti tik teismas. Kadangi daugelis kreditorių susirinkimo sprendimų, kurie yra priimami dar iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo (pvz., susirinkimo sprendimas dėl pritarimo įmonės restruktūrizavimo planui ir siūlymo teismui jį tvirtinti), gali ir turi būti priimti tam tikra balsų dauguma, todėl tik patvirtinus kreditorių reikalavimus ir bendrą reikalavimų sumą, kreditorių susirinkimas gali būti kompetentingas priimti sprendimus iki įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ĮRĮ nėra nustatyta ribojimų tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus iki įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Įmonių restruktūrizavimo įstatymo normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo sąlygas, todėl atmesdamas VĮ „Visagino statybininkai“ administratoriaus UAB „Bankrotera“ prašymą patvirtinti restruktūrizuojamos VĮ „Visagino statybininkai“ kreditorių finansinius reikalavimus tuo pagrindu, kad įstatymas nenumato teismui pareigos iki įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo tvirtinti įmonės, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, kreditorių finansinius reikalavimus, priėmė neteisėtą nutartį. Įvertindama aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas administratoriaus prašymą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo atsisakė spręsti formaliu pagrindu ir nenagrinėjo bei nevertino šio prašymo iš esmės, teisėjų kolegija panaikina skundžiamą nutartį, o VĮ „Visagino statybininkai“ administratoriaus UAB „Bankrotera“ prašymą patvirtinti restruktūrizuojamos VĮ „Visagino statybininkai“ kreditorių finansinius reikalavimus perduoda apygardos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį.

Perduoti pirmosios instancijos teismui valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotera“ prašymą dėl restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo nagrinėti iš esmės.