- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2S-2473-1097/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00573-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rūta Latvelė (pirm.)
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- Akcinė bendrovė "VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI"
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo ir priteisė ieškovei iš atsakovės 990,32 Eur skolos, 30,71 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 021,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 25,45 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
2. 2022 m. birželio 20 d. teisme gautas atsakovės A. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos procesinio dokumento trūkumams pašalinti: patikslinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnio reikalavimus, sumokėti 50 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2022 m. birželio 20 d. nutartį: panaikino nustatytą įpareigojimą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį įstatymo reikalavimus; kitą nutarties dalį – dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį – paliko nepakeistą; nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2022 m. rugpjūčio 25 d. teisme gautas atsakovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio už pareiškimą sumokėjimo arba atidėti jo (sumažinto) sumokėjimą. Grįsdama prašymą atsakovė nurodė, kad jos turtinė padėtis sunki ir reikalavimas sumokėti žyminį mokestį apsunkina jos, kaip vartotojos, teisę į teisminę gynybą. Be to, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, o šiuo atveju atsakovė savo reikalavimus grindžia vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymu. Atsakovės teigimu, ji turi būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes buvo atleista kitose bylose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino iš dalies: atidėjo atsakovei 50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo, priėmė atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatė terminą atsiliepimams į pareiškimą pateikti.
7. Teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo visiškai atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo atmetė. Nurodė, kad pagal CPK 83 straipsnio nuostatas, įstatymas numato galimybę atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o atsakovė nepateikė įrodymų, jog sumokėjo bent dalį žyminio mokesčio. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra įstatymo nustatytas pagrindas laikyti ją visiškai atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Vertindamas atsakovės turtinę padėtį, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausančio turto, kurį (ar jo dalį) pardavus ir atsiskaičius su kreditoriais, likusi suma turėtų būti grąžinta atsakovei.
8. Teismas nurodė, kad, siekiant užtikrinti atsakovės teisę į teisminę gynybą, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, yra pagrindas atidėti 50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo (CPK 84 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir tenkinti visus jos prašymus: atleisti ją nuo žyminio mokesčio arba atidėti jo (sumažinto) sumokėjimą įstatyme nustatyta tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra įstatymo nustatytas pagrindas laikyti ją visiškai atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tokie įrodymai buvo pateikti ir atsakovė pagrindė savo sunkią turtinę padėtį, dėl kurios ji neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Atsakovė pateikė motyvuotą prašymą ir duomenis, kad procesinėmis teisėmis naudojasi sąžiningai, o jos turtinė padėtis yra labai sunki. Atsakovei antstolio patvarkymu nustatyta laisvai kas mėnesį disponuojama areštuotų lėšų suma yra lygi 400 Eur. Atsakovės pajamos yra tik pensija ir vienišo asmens išmoka. Atsakovės darbo sutartis yra pasibaigusi. Šioje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma atsakovei yra didelė. Teismo argumentas (aplinkybė), kad atsakovė, norėdama apginti savo teises šioje byloje, turėtų parduoti savo vienintelį gyvenamąjį būstą, yra nesąžiningas, nelogiškas ir socialiai neteisingas, iš esmės prieštarauja teisei ir įstatymams. Sunki atsakovės turtinė ir finansinė padėtis nėra tinkama priežastis visiškai ignoruoti jos fundamentalią teisę pasinaudoti teismine gynyba.
9.2. Teismas turėjo pasisakyti dėl visų atsakovės argumentų ir prašymų, tačiau nenagrinėjo prašymo iš dalies sumažinti žyminį mokestį.
9.3. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Atsakovė ginčo byloje ginčija veiksmus, atsiradusius iš sutarties nesąžiningų sąlygų taikymo, todėl ji atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo . Žyminis mokestis civiliniame procese neturi apriboti galimybės vartotojui kreiptis į teismą, teikiant pagrįstus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
9.4. Atsakovės prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo tenkinti kitose bylose. Atsakovei kitoje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba pateikiant kasacinį skundą, todėl šioje byloje atsakovė negalėtų pateikti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas galimai būtų neigiamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atidėtas 50 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėjimas ir atmestas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (jo dalies) už pareiškimą mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuriuo kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip absoliuti asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba procentinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas.
13. Reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio mokestį savaime negali būti laikomas asmens procesinių teisių suvaržymu. Be to, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus, kurie gali būti taikomi pareiškiant prašymus bei įrodant sunkią turtinę padėtį.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į sunkią atsakovės turtinę padėtį, dėl kurios atsakovė nėra pajėgi sumokėti žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo jos prašymo sumažinti žyminį mokestį bei neteisingai konstatavo, jog nėra pateiktų įrodymų laikyti atsakovę visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo ir atmestas prašymas atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio (jo dalies) sumokėjimo.
16. Pirma, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo atsakovę pripažinti įstatymo pagrindu visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o atsakovės argumentai, kad ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip vartotoja bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, atmestini kaip neatitinkantys teisinio reglamentavimo turinio. Nagrinėjamu atveju teismas sprendimu už akių išnagrinėjo ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo. Taigi, ieškinio reikalavimą sudaro įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimas, o atsakovė byloje savarankiškų reikalavimų nereiškė, priešieškinio neteikė. Atsakovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teismas byloje priėmė sprendimą už akių, o atsakovė teikia pareiškimą dėl šio teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendžiamas klausimas dėl žyminio mokesčio už šį pareiškimą mokėjimo. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad situacija nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimo sritį, todėl nurodyta norma netaikytina. Šios išvados nepaneigia atsakovės nurodomi procesiniai sprendimai kitose teismų nagrinėtose bylose, nes, viena vertus, dalyje nurodomų bylų nagrinėti atsakovės ieškiniai, t. y. bylos iškeltos pagal atsakovės reikalavimus (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-11971-987/2018), kita vertus, dalis nurodomų bylų nagrinėtos ir teismų nutartys priimtos iki Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. sausio 1 d., priėmimo, kai buvo susiaurintas atvejų, kada vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ratas.
17. Antra, CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį teismui suteikta diskrecinė teisė atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009). Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, teismas turi teisę atleisti tik nuo dalies, o ne viso, žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie dalies žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėjimą.
18. Trečia, prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėti, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jei asmuo to prašo ir pateikia įrodymus, kad sumokėti viso žyminio mokesčio negali dėl sunkios turtinės padėties (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį nėra pakankami atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovė, nesutikdama su šia teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, jog teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines esmines bylos aplinkybes (jų visumą), nes tokie įrodymai buvo pateikti ir atsakovė pagrindė savo sunkią turtinę padėtį, dėl kurios ji neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Sunkiai savo turtinei padėčiai, dėl kurios ji negali sumokėti žyminio mokesčio už pareiškimą, pagrįsti atsakovė pateikė teismui antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje, iki 2022 m. rugsėjo 27 d. galiojusį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl teisinės pagalbos teikimo kitoje byloje, pranešimus dėl socialinės pašalpos skyrimo iki 2021 m. birželio 30 d., iki 2021 m. rugsėjo 30 d., nekilnojamojo turto registro išrašą apie nuosavybės teise turimą butą.
20. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su tuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą pateikti teismui sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022). Dėl to teismui turi būti pateikti įrodymai apie nuo žyminio mokesčio dalies prašančio atleisti asmens visą turtinę padėtį (asmens bei šeimos pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), kad teismas galėtų įvertinti realias pareiškėjo galimybes mokėti žyminį mokestį bei nustatyti mokėtiną jo dalį. Paprastai tokiais įrodymais gali būti pažymos iš pareiškėjo darbovietės apie gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas, pažymos iš socialinio draudimo įstaigų apie gaunamas išmokas (pensijas, pašalpas ir kt.), Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos gyventojo turto (pajamų) deklaracijos, pažymos iš bankų ar kitų kredito įstaigų apie turimas santaupas ar gautas paskolas, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir panašiai. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti duomenys yra fragmentiški ir neatskleidžia visos esamos jos turtinės padėties. Dalis duomenų yra neaktualūs, nes atspindi prieš metus buvusią situaciją. Be to, tiek pateikti duomenys apie turto areštą, tiek prašyme bei atskirajame skunde nurodomos aplinkybės bei argumentai patvirtina, kad didele dalimi prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (jo dalies) mokėjimo grindžiamas sunkia atsakovės turtine padėtimi, kuri siejama su laikinai susiklostančiomis aplinkybėmis (pandemine situacija, infliacija, turto areštu), o atsakovė pabrėžia, jog jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys nėra pakankami atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, ir, įvertinęs atsakovės nurodytų sunkios turtinės padėties priežasčių pobūdį, siekdamas užtikrinti atsakovės teisę į teisminę gynybą, pagrįstai tenkino atsakovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo procesinis sprendimas pagrįstas, teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus atsakovės pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį, atsižvelgiant į mokėtino žyminio mokesčio dydį ir jo santykį su atsakovės pajamomis, taip pat atitinka proporcingumo principą.
21. Pažymėtina, kad, atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo priimtas, nustatytas terminas atsiliepimams į jį pateikti. Taigi, atsakovei užtikrinta teisė į teisminę gynybą, o dalis atskirojo skundo argumentų bei formuluojamas prašymas – atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti jo (sumažinto) sumokėjimą – ignoruoja aplinkybę, jog teismas atsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį ir žyminio mokesčio mokėjimą atidėjo. Šio teismo sprendimo pagrįstumą patvirtina ir atsakovės atskirojo skundo teiginiai, kad atsakovės turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (per atitinkamą laikotarpį atsakovė gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), kad atsakovė tikisi gauti lėšų, o tai, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, sudaro pagrindą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, ką teismas ir padarė skundžiama nutartimi.
22. Atmestini kaip teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigiantys atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų atsakovės argumentų ir prašymų (nenagrinėjo prašymo iš dalies sumažinti žyminį mokestį). Kaip minėta, teismui įstatymu suteikta teisė dėl turtinės padėties asmenį atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl teismas, nagrinėdamas klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš esmės ir sprendė klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio (dėl prašymo iš dalies sumažinti mokėtiną žyminį mokestį).
23. Atmestini atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad teismas turėjo tenkinti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes tokie prašymai buvo tenkinti kitose bylose. Pažymėtina, kad asmens turtinė padėtis kinta, todėl kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo ji vertintina iš naujo, atsižvelgiant į tuo metu pateikiamus aktualius duomenis apie asmens turtinę padėtį bei nurodytus argumentus. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad atsakovės nurodomos aplinkybės apie tenkinamus prašymus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne visada atitinka tikrovę. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1311-614/2017 paliko nepakeistą pirmosios instancijos nutartį, kuria atsakovė nebuvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas; Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-663-603/2021 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovė buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau likusios dalies mokėjimas nebuvo atidėtas.
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
25. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo teiginiai pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.