- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-663-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16252-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu tenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį, priteisdamas iš atsakovės A. S. 1 260,88 Eur skolą su delspinigiais, 30,58 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 260,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriame prašė: 1) panaikinti sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti naują sprendimą ir patenkinti atsakovės pateiktus prašymus; 2) ieškovės reikalavimų netenkinti; 3) atmesti arba atidėti ieškovės ieškinio nagrinėjimą iki kitų atsakovės civilinių bylų išnagrinėjimo. Atsakovė taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Nurodė, kad savo turtinius interesus gina pati, dėl vykdomų bylų neturi pakankamai finansinių lėšų kreiptis dėl profesionalios teisinės pagalbos suteikimo ir apginti savo kaip vartotojos pažeistas teises. Atsakovės teigimu, ji patiria didelį psichologinį stresą, materialinius ir nematerialinius bei laiko nuostolius ir dėl to turi sveikatos, darbinių ir finansinių problemų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą tenkino iš dalies - atleido atsakovę nuo 18 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 18 Eur žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą.
4. Teismas nustatė, kad už apeliacinį skundą mokėtina 36 Eur žyminio mokesčio suma. Pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2020 metais Lietuvos teismuose buvo išnagrinėta daugiau nei 15 apeliantės inicijuotų bylų, kuriose nebuvo tenkinti jos pareiškimai ar skundai, o antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomas priverstinai priimtas teismo sprendimas.
5. Teismas sutiko, kad vykdomas priverstinis išieškojimas gali apsunkinti ieškovės turtinę padėtį, tačiau sprendė, jog atsakovė neturėtų būti visiškai atleista nuo žyminio mokesčio. Pažymėjo, kad net ir priverstinai išieškant skolą, dalis skolininkės pajamų paliekamos jos poreikių tenkinimui, todėl vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai nesudaro pagrindo laikyti, jog apeliantė nepajėgi sumokėti žyminio mokesčio. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų apie apeliantės prastą turtinę padėtį dėl objektyvių priežasčių. Sprendė, jog apeliantės mokėtina žyminio mokesčio suma mažintina 50 proc., t. y. 18 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantė (atsakovė) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, prašydama ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą patenkinti. Nurodo tokius argumentus:
6.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė negali būti visiškai atleista nuo žyminio mokesčio. Aplinkybė dėl priverstinio skolos išieškojimo pagrindžia atsakovės sunkią finansinę padėtį ir negalėjimą sumokėti žyminio mokesčio. Atsakovės gaunama pašalpa nebuvo pakankama patenkinti minimalius poreikius, todėl ir susidarė skolos už komunalines paslaugas.
6.2. Nors teikdama prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio atsakovė nepateikė teismui pakankamai sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, tačiau siekdamas išsiaiškinti atsakovės finansinę padėtį teismas galėjo savo iniciatyva patikrinti viešųjų registrų duomenis. Kadangi teikdama prašymą atsakovė neturėjo darbo, gavo tik socialinę pašalpą, teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, turėjo pagrindą atleisti atsakovę nuo 36 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo.
6.3. Spręsdamas atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą klausimą pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovės turtas ir pajamos atitiko pirmąjį turto ir pajamų lygį pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, tačiau teikiant vienoje civilinėje byloje antrinę teisinę pagalbą, kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka tik 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė dėl nurodytos aplinkybės negalėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu būti atleista nuo 100 procentų žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl pagrįstai prašė teismo atleisti ją nuo mokėtino žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis).
11. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovė nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu teikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinio netenkinti. Teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartyje nustatė, jog už apeliacinį skundą atsakovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 36 Eur ir atleido atsakovę iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatydamas atsakovei terminą sumokėti 50 proc. žyminio mokesčio (18 Eur). Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, įrodinėdama, jog dėl sunkios finansinės padėties turi būti atleista nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo.
12. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis).
13. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 9 straipsnis). Taigi asmens teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
14. Įstatymų leidėjas įtvirtino, kad už kiekvieną teismui pateikimą procesinį dokumentą turi būti sumokėtas įstatyme nustatytas žyminis mokestis. Tokiu būdu siekiama, kad į teismą besikreipiantis asmuo atsakingai naudotųsi savo teise kreiptis į teismą ir būtų užkirstas kelias nepagrįstiems byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimams.
15. CPK 80 straipsnio 4 dalis numato, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Byloje nustatyta, jog šiuo atveju už atsakovės paduotą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 28 Eur, tačiau ne 36 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas (1 260,88 Eur x3 proc. x 75 proc.; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
16. CPK 83 straipsnio 3 dalis numato galimybę asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės sumokėti minėto mokesčio. Pažymėtina, jog atleidimas nuo žyminio mokesčio yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010).
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui jos sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Tačiau pažymėtina, jog teismas, siekdamas išsiaiškinti atsakovės prašyme nurodytų aplinkybių pagrįstumą, gali savo iniciatyva patikrinti viešų registrų duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0013/19/00268 dėl skolos išieškojimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas neteikia, tačiau atsakovė nurodo, jog nebeturi darbo, gauna tik socialinę pašalpą. Iš atsakovės pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo matyti, jog atsakovei kitoje civilinėje byloje nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, ji atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nors minėtas sprendimas neturi teisinės reikšmės sprendžiant atsakovės atleidimo nuo visos žyminio mokesčio sumos nagrinėjamoje byloje už apeliacinį skundą klausimą, kadangi įstatymas teismui suteikia teisę tik iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau pagrindžia aplinkybę, jog atsakovės finansinė padėtis sunki ir atsakovė nepajėgi sumokėti visos sumos žyminio mokesčio.
18. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog įpareigojus atsakovę sumokėti viso dydžio žyminį mokestį, gali būti nepagrįstai apribota ar neproporcingai apsunkinta jos teisė į teisminę gynybą. Teismas neturi duomenų, kad atsakovės pajamos ateityje padidės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad įstatymas nesuteikia teismui teisės asmenį visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atleido atsakovę tik nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus, sprendžia, jog teismas pagrįstai atleido atsakovę nuo 18 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Tačiau įvertinus mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dydį, nustatytą šios nutarties 15 punkte, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, spręstina perskaičiuoti atsakovės mokėtiną žyminį mokestį ir atsakovė už pateiktą apeliacinį skundą įpareigotina sumokėti 10 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 84 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog mokėtina žyminio mokesčio dalis sumažėjo, ji nėra didelė, todėl tikėtina, kad apeliantė ją gali sumokėti.
20. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai sprendė atleisti atsakovę iš dalies nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Tačiau pažymėtina, kad neteisingai apskaičiuotas mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą nulėmė ir neteisingai atsakovei nustatytą mokėtiną žyminio mokesčio dalį. Todėl skundžiamos nutarties dalis dėl nustatyto atsakovei mokėtino žyminio mokesčio dalies pakeistina, nustatant, jog atsakovė įpareigotina per 14 dienų nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti 10 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis). Atsakovei išaiškintina, jog iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
21. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą(nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria atsakovei nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 18 Eur žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą, ir šią nutarties dalį išdėstyti taip:
„Nustatyti atsakovei 14 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 10 Eur žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą.“
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Pakartotinai atsakovei išaiškintina, jog iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.