Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-607-1078/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-10
Bylos Nr.
II-607-1078/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03861-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Pažeidėjas
A. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-607-1078/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03861-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTAR IMAS2019 m. gruodžio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Rūtai Agnei Naujanai,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą, dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko Š. O. 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14884-2019 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko Š. O. 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14884-2019 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) A. J. buvo pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. gegužės 10 d., apie 12.36 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas į teritoriją pažeidė kelio ženklo Nr. 307 „Važiuoti su priekabomis draudžiama“ reikalavimus, išvažiuojant iš teritorijos pakeliamas užtvaras nusileido tarp automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir velkamos priekabos (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintas pakeliamas užtvaras. A. J. iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus. Padaryta žala neviršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustas įstatymo nustatyta tvarka. Šiais savo veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 222, 224 punktų reikalavimus ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui A. J. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, toje dalyje, kurioje jis nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Skunde A. J. nurodė, kad institucija nubausdama jį pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, jo veiką (nusižengimas padarytas tyčia) vertino formaliai. Pareiškėjas nurodo, kad į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją su automobiliu ir priekaba įvažiavo be jokių trikdžių, išvažiuodamas iš aikštelės, privažiavo prie pakeliamo užtvaro, stabtelėjo, buvo nuskaityti jo valstybiniai numeriai ir užtvaras pasikėlė, leisdama jam išvažiuoti iš aikštelės. Važiuodamas automobiliu pro pakeliamą užtvarą, važiavo lėtai, truputį stabtelėjo, dairėsi į kairę ir dešinę, nes norėjo įvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Pradėjo vėl judėti ir per kairės pusės galinio matymo veidrodėlį pamatė, kad pakeliamas užtvaras yra nusileidęs. Suprato, kad reikia ieškoti savo telefono, lipti iš automobilio, ieškoti operatoriaus kontaktų, kad pakeltų užtvarą ir išleistų. Suvokdamas, kad užtruks ilgiau ir matydamas, kad jo automobilis visiškai užvažiavęs ant dviračio ir pėsčiųjų tako, ir suprasdamas, kad tokia situacija trukdys kitiems eismo dalyviams, pavažiavo šiek tiek atgal. Tik pajudėjus šiek tiek atgal, pakeliamas užtvaras pasikėlė ir jis išvažiavo. Nesutinka su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, teigimu, kad jis turėjo pajusti kontaktą su pakeliamu kelio užtvaru, nurodo, kad po įvykio ant priekabos jokių apgadinimų neliko. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, A. J. prašo jo atžvilgiu administracinę teiseną dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su A. J. skundo argumentais nesutinka, prašė nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad nutarimas buvo priimtas išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Nutarime išdėstytos visos nutarimo priėmimo aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį A. J. patrauktas teisėtai, todėl prašo skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo A. J. prašė pakeisti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog tuo metu, kai automobiliu pavažiavo atgal, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, jog pakeliamas užtvaras pakilo, pamanė, kad tiesiog operatorius pamatė, jog jis užstrigo ir taip išleido iš aikštelės. Jokio garso, leidžiančio matyti, kad buvo apgadintas pakeliamas užtvaras, jis negirdėjo. Ant jo automobilio ar priekabos jokių apgadinimų nėra. Pareiškėjas teismui nurodė, kad pateikia vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kiek jis vairuodamas automobilį per savo galinio vaizdo veidrodėlį mato pakeliamo užtvarko, ir akivaizdu, kad jis tiesiog negalėjo pamatyti, kad apgadino tą užtvarą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Nagrinėjamu atveju kaltės dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas A. J. neginčija, skunde keliamas ANK 426 straipsnio 1 dalies taikymo pagrįstumo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją (pareigą) ignoruodamas, pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

Tiek atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, tiek teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. pripažino, jog jam vairuojant automobilį su priekaba, išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės, galėjo susidaryti situacija, kurios metu nusileidęs užtvaras tarp jo automobilio ir priekabos buvo apgadintas, tačiau neigė, jog jis iš karto suprato, kad užtvarą kliudė, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 15), matyti, jog A. J. vairuojamam automobiliui išvažinėjant iš aikštelės, automobiliui pravažiavus pro užtvarą, užtvaras nusileidžia ir atsitrenkia į ne į patį automobilį, o į priekabą, atlinksta ir šiek tiek (itin mažą atstumą) pavažiavus atbuline eiga vėl pasikelia, o priekabai pravažiavus – vėl nusileidžia. Kaip matyti iš pareiškėjo A. J. pateikto vaizdo įrašo (b. l. 44), kurį jis padarė važiuodamas tuo pačiu automobiliu, kurį vairavo ir nagrinėjamo įvykio metu (tai patvirtina vaizdo įraše matomoje švieslentėje užsidegantys automobilio valstybiniai Nr.), automobiliui išvažinėjant iš aikštelės, pakeliamo užtvaro matosi tik itin maža dalis, o iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 15), matyti, kad A. J. vairuotas automobilis buvo itin pakrautas, todėl per galinio vaizdo matymo veidrodėlį užtvaras apskritai galėjo būti nematomas. Teismui perduotoje byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti ir padaryti kategorišką išvadą, jog A. J. būtų jautęs, jog sugadino pakeliamą užtvarą ir kaip nors į tai sureagavęs (išlipęs iš automobilio, jį apžiūrėjęs ar pan.). Vien tai, kad jis neišlipdamas iš automobilio šiek tiek pajudėjo atbuline eiga, kaip pats nurodė, siekdamas nesudaryti kliūties pėstiesiems ir dviratininkams (nes automobilis sustojo ant šaligatvio), nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog jis juto kontaktą ir suprato apgadinęs pakeliamą užtvarą. Byloje nėra pateikta jokių duomenų (fotolentelių ar pan.), iš kurių būtų matyti, kokie ir kokio masto apgadinimai padaryti tiek pakeliamam užtvarui, tiek pareiškėjo vairuotai transporto priemonei. Kartu pažymėtina ir tai, jog pakeliamas užtvaras nusileisdamas atsitrenkė ne į pareiškėjo vairuotą automobilį, o į priekabą, dėl ko susidūrimo garsas automobilyje sėdinčiam pareiškėjo galėjo būti ir negirdimas. Kartu, įvertintina ir tai, kad pareiškėjas po sukelto eismo įvykio, išvažiavo iš aikštelės, kurioje įrengta speciali įranga fiksuoja išvažiuojančių automobilių valstybinius numerius, kas leidžia itin lengvai identifikuoti eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę, o kartu ir paneigia versiją, jog pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino, siekdamas išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį ir siekdamas išvengti pareigos atlyginti kilusią žalą. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neginčijamos išvados, jog A. J. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena dalyje dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas šioje dalyje naikintinas, likusioje dalyje (dėl A. J. pripažinimo kaltu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 415 straipsnio 1 dalį) skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. J. nustatytinas baudos dydis – 75 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo A. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 10-AN_R-14884-2019 dalį, kuria A. J. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 600 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną dalyje dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies nutraukti. Likusioje dalyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. 10-AN_R-14884-2019 palikti nepakeistą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu paskirtas nuobaudas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, subendrinti ir A. J. skirti galutinę 75 Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė