Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. I. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. nuosprendį.

R. I. dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, išteisintas, nes neįrodyta, kad buvo padaryta baudžiamojo nusižengimo požymių turinti nusikalstama veika.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. I. 365,95 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Byla dalyje dėl civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto 239,80 Eur civilinio ieškinio nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. I. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 12 val. parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės pasikėsino slapta pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius drabužius: vyriškas medvilnines kelnes 79,99 Eur vertės, vyriškus marškinėlius 69,99 Eur vertės, vyriškus marškinėlius 25,99 Eur vertės, vyriškus marškinėlius 59,99 Eur vertės, vyriškas kelnes 129,99 Eur vertės, kurių bendra vertė 365,95 Eur, bet savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

2. Be to, R. I. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 0,212 g amfetamino (41,6 proc.), sudėtą į plastikinį maišelį, savo dėvimos striukės kairės kišenės cigarečių pakelyje, kol 2020 m. vasario 13 d. apie 17.53 val., (duomenys neskelbtini), asmens apžiūros metu jas rado ir paėmė apsaugos darbuotojas D. S..

3. R. I. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi neįrodyta, kad jis 2019 m. spalio 14 d. apie 13.20 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įsidėjo į maišą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes: 3 vnt. po 64,95 Eur vertės vyriškų sportinių kelnių „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini); 44,95 Eur vertės vyriškas sportines kelnes „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir praėjo pro kasas už prekes nesumokėjęs, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą bei padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 239,80 Eur turtinę žalą.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras apeliacinį skundą pilnai palaikė išdėstytais motyvais ir pagrindais, prašė jį tenkinti. Nuteistojo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis – skirti kuo mažesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis prokuroro apeliaciniu skundu, ginčijamas R. I. kaltės klausimas, (ne)padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

8. BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą.

9. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis bei disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, bei to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

10. Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis pareiškėjos D. K. 2019 m. spalio 14 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą (1 t., b. l. 12 – 17). Pareiškėja D. K. parodė, jog „vyras, kuris jau ne kartą buvo apsivogęs parduotuvėje, iš parduotuvės salės paėmė 3 vnt. vyriškų sportinių kelnių, nuėjo į drabužių persirengimo kabiną, išplėšęs kelnių kietąsias apsaugas, susidėjo vyriškas sportines kelnes į savo turėtą maišą ir praėjo pro parduotuvės kasas, nesumokėjęs už prekes; šią vagystę pastebėjo pardavėja / konsultantė J. B., kuri pamačiusi šį vyrą išbėganti iš parduotuvės nedelsiant informavo; minėti drabužiai išimti iš prekybos; parduotuvėje esančios vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo minėtą asmenį“. Taip pat, pardavėja / konsultantė M. T. 2019 m. spalio 14 d. pareiškime nurodė, kad „buvo įvykdyta vagystė, pilietis pasiėmęs drabužius įėjo į kabiną, joje išplėšęs kelnių apsaugas susidėjo į maišą ir išėjo“ (1 t., b. l. 98).

11. 2019 m. spalio 14 d. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 125) patvirtina, jog atvykus į įvykio vietą, apsaugos darbuotojų – tyrėjoms buvo perduotas jaunuolis, kuris pasisavino prekes iš parduotuvės. Nustatyta, kad perduotas / sulaikytas jaunuolis yra R. I..

12. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamasis R. I. 2019 m. spalio 15 d. parodė, jog „kaltu visiškai prisipažįsta, nes parduotuvėje turėjo tikslą pavogti vyriškas sportines kelnes ir jas parduoti; be to, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) turgų, kuriame nepažįstamai merginai 4 vnt. sportinių kelnių pardavė už 40 Eur, kuriuos išleido pirkdamas maistą “ (1 t., b. l. 155 – 157, 2 t., b. l. 107). D. K. parodė, kad „vagystės nematė, o vaizdo stebėjimo kamerų originalūs įrašai neišlikę“ (1 t., b. l. 122 – 124, 2 t., b. l. 111).

13. 2020 m. vasario 3 d. apžiūros protokolas (1 t., b. l. 110 – 111, 2 t., b. l. 111 – 112) patvirtina, jog vyras nusikabina dvejas pilkas sportines kelnes bei vienas juodas sportines kelnes, paėjęs kiek toliau pasiima dar vienas pilkas sportines kelnes, taip pat nusikabina baltos spalvos marškinėlius. Taip pat, tas pats vyras, grįžta tik su baltos spalvos marškinėliais, juodomis sportinėmis kelnėmis ir vienomis pilkomis sportinėmis kelnėmis. Šiuos rūbus vyras pakabina į lentyną, iš kurios juos prieš tai paėmė. Vyras išeina iš parduotuvės.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tikrasis vaizdas yra užfiksuotas parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau visas vaizdo stebėjimo kamerų vaizdas yra perfilmuotas telefonu. Iš 2020 m. sausio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (1 t., b. l. 107 – 111) matyti, jog D. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė vaizdo įrašą (t. y., tikrasis vaizdas yra užfiksuotas parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau visas vaizdo stebėjimo kamerų vaizdas yra perfilmuotas telefonu).

15. Pažymėtina, kad pagal BPK duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, taip pat dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas ar kitoks jų vertinimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-458/2020).

16. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog iš R. I. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis nuolat daro analogiško pobūdžio teisės pažeidimus – vagystes, už kurias daug kartų baustas administracine tvarka, dėl to jis gali tiksliai (ne)prisiminti konkrečių veikos padarymo aplinkybių, tačiau tai (ne)gali būti vertinama jo (ne)naudai. Kitų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad kaltinime nurodytus daiktus kaltinime nurodytu laiku pagrobė būtent R. I., nėra.

17. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka konstatuoti, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ar jų pakanka visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimui asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose nustatyti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad įrodymų visumos išsamaus vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2P-89/2014).

18. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. I. kaltu prisipažino ir parodė, jog „šitą vogimą įvykdė pats, – nuėjo į parduotuvę, pasiėmė drabužių bei nuėjo į persirengimo kabiną, kurioje pradėjo nuiminėti pypsiuką, tačiau už nugaros, per veidrodį, pamatė parduotuvės darbuotoją <...> drabužius atidavė darbuotojui <...> visi rūbai grąžinti“. Liudytoja D. K. parodė, kad „,matė tik vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kaip asmuo pasiima kelnes ir išeina palikęs tik tuščias pakabas, kurias pakabino ant pirmo stovo“. Liudytoja M. T. parodė, kad „pati dalyvavo ir matė <...> per kameras pamatė, kaip asmuo vogė <...> neprisimena, ar šį įvykį pati matė gyvai, ar per kamerą“.

19. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad jie nepatvirtina, jog R. I. apie 13.20 val. iš parduotuvės pagrobė būtent kaltinime nurodytus daiktus. Kadangi, iš šių vaizdo įrašų negalima tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai prekių ir kokių, R. I. pasiėmė nuo kabyklų ir negalima pasakyti, kiek tiksliai ir kokias prekes sukabino atgal.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad minėtame bylai pateiktame vaizdo įraše nėra tiesiogiai užfiksuota, jog R. I. būtų akivaizdžiai pagrobęs prekes iš parduotuvės.

21. Iš administracinių nusižengimų tyrimo dokumentų (bylos) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnį Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. spalio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. I. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje ir nubaustas 400 Eur bauda. R. I. nubaustas už tai, jog 2019 m. spalio 14 d. 13.25 val. į parduotuvę atėjo, pasiėmė prekių (juodą striukę), kurių bendra suma 81 Eur, praėjo pro kasas. 2019 m. spalio 14 d. pareiškimą dėl įvykdytos vagystės pateikė – parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ (t. y., dėl pavogtos 1 (vienos) juodos striukės). Taip pat, iš administracinių nusižengimų tyrimo dokumentų (bylos) pagal ANK 108 straipsnį Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. spalio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. I. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje ir nubaustas 400 Eur bauda. R. I. nubaustas už tai, kad 2019 m. spalio 14 d. apie 18 val. į parduotuvę atėjo, pasiėmė prekių už 132,86 Eur, praėjo pro kasas. 2019 m. spalio 14 d. pareiškimą dėl įvykdytos vagystės pateikė – parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ (t. y., dėl sugadintų rūbų, kurie į prekybą netinkami grąžinti).

22. Esant šiems prieštaravimams ir nesant byloje duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad R. I. iš tiesų 2019 m. spalio 14 d. apie 13.20 val. iš parduotuvės pagrobė kaltinime nurodytas prekes, kurių bendrą vertė yra 239, 80 Eur, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį R. I. pirmosios instancijos teismas išteisino pagrįstai.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu (dalyje dėl R. I. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį) ir prokuroro apeliaciniu skundu, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus – sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų vertino byloje surinktus įrodymus. Taigi, teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, ėmėsi visų galimų veiksmų kilusioms abejonėms pašalinti ir dėl to pagrįstai padarė bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog R. I. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, dėl to naikinti ir (ar) priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, teisinio pagrindo nėra.

24. Atsižvelgtina ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, nes teismui kilo abejonių ir neaiškumų dėl kaltinimo R. I. įvykdžius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą faktinių aplinkybių (4 t., b. l. 17).

25. Išteisindamas R. I. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog R. I. iš tiesų įvykdė vagystę iš parduotuvės. Nors nuteistasis ir pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau jo parodymų nepatvirtina jokie kiti patikimi ir abejonių nekeliantys įrodymai. Be to, R. I. prisipažinimą teismas vertintino kritiškai, nes jis negalėjo įvardinti konkrečių daiktų, kurie buvo pagrobti, t. y. jo įvardinti daiktai skyrėsi nuo nurodytų pareiškime dėl vagystės ir kaltinime.

26. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.).

27. Byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtų bei nustatytų ir įvertintų (ne)tiesioginių įrodymų visuma apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad R. I. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nepasitvirtino.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.