- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-22
- Bylos Nr.
- e2A-161-794/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25612-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- UAB „Ainava“
- Ieškovas
- UAB „Baltic snails“
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės, Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Ainava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Baltic snails“ ieškinį atsakovei UAB „Ainava“ ir trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE dėl žalos atlyginimo, bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Baltic snails“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ainava“ 32.153,53 EUR žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. balandžio 15 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2621, pagal kurią atsakovė įsipareigojo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti valymo darbus, tarp jų atlikti kasdienio valymo ir dezinfekavimo darbus laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos bei higienos reikalavimų gamybinėse patalpose sezono metu (nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.). 2016 m. birželio 3 d. Molėtų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko planinį patikrinimą ieškovės patalpose dėl atitikties gyvūninio maisto subjekto tvarkymo, vynuoginių sraigių perdirbimui, reikalavimams vertinimo. Atliekant patikrinimą buvo nustatyti pažeidimai, todėl atsakovė buvo informuota apie Tarnybos nurodymą nedelsiant atlikti neplaninę visų gamybinių patalpų dezinfekciją ir valymą. Atsakovės darbuotojos 2016 m. birželio 3-4 d. (penktadienį/šeštadienį) atliko neplaninius valymo, plovimo ir dezinfekcijos darbus. 2016 m. birželio 6 d. (pirmadienį) atvykus į darbą buvo pastebėta, kad gamybinių patalpų lubų ir sienų dangos yra stipriai pažeistos, pakito jų spalva, ištirpo plokštumų paviršiai. Esminiai patalpų pažeidimai, kurie nebuvo užfiksuoti Tarnybos patikrinimo akte, buvo užfiksuoti antstolio Rimanto Vižainiškio 2016 m. birželio 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Minėti pažeidimai lėmė, kad pagrindinių gamybinių patalpų sienos ir lubos iš esmės nebeatitiko (EB) Nr. 852/2004 Reglamento reikalavimų. Atsakovės valymo darbus atlikusios darbuotojos pripažino, kad dangų paviršių pažeidimai atsirado po 2016 m. birželio 3-4 d. valymo darbų ir nurodė, kad juos bandys pašalinti. Nors atsakovės darbuotojai 2016 m. birželio 6-7 d. bandė savo jėgomis pašalinti pažeidimus, atkurti spalvinę ir struktūrinę dangų būklę nepavyko. Patirtą žalą sudaro 18.195,98 EUR išlaidų, skirtų pažeistų gamybinių patalpų paviršių plokščių keitimo bei remonto darbams, bei 13.957,55 EUR – prastovos išlaidos, nes dėl remonto darbų atlikimo bendrovė mėnesį negalės vykdyti veiklos, tačiau privalės mokėti darbuotojams minimalų darbo užmokestį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad ieškovės patalpos valymui buvo perduotos ypač nešvarios ir apleistos, nes iki sutarties sudarymo patalpų valymą ieškovė organizavo pati, savo rizika įsigytomis nežinomos sudėties cheminėmis valymo priemonėmis. Atsakovei pradėjus Sutarties pagrindu reguliariai vykdyti patalpų gamybinės dalies valymą, buvo pastebėti sienų, lubų ir grindų paviršiniai pažeidimai nuo tikėtinai ieškovės anksčiau naudotų nežinomos kilmės ir sudėties agresyvių cheminių valymo priemonių. Atsakovė Patalpų gamybinės dalies lubų ir sienų valymui naudojo „Dreitum“ (Vokietija) gamintojo chemines valymo priemones. Dėl atsakovės prekių tiekėjo klaidos (atsakovės darbuotojams buvo pristatyta ne atsakovės užsakytas „Dreitum“ gamintojo cheminis valiklis, o tapačios paskirties ir identifikacijos „Acidplus“ 15 procentų tirpalas), atsakovės darbuotojai 2016 m. birželio 3 d. vykdytų patalpų valymo metu naudojo būtent cheminį valiklį „Acidplus“ 15 procentų tirpalą. Pažymėjo, kad atsakovei sutarties pagrindu perduotų valyti patalpų gamybinės dalies sienų, grindų ir lubų paviršiai jau buvo pažeisti, todėl atsakovei negali būti taikoma atsakomybė už iki sutarties sudarymo atsiradusius patalpų gamybinės dalies defektus. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad atsakovė ar jos darbuotojai savo veiksmais būtų atlikę ieškovės patalpų gamybinės dalies vidaus apdailos sugadinimus. Nors 2016 m. birželio 3 d. patalpų valymo metu atsakovė panaudojo ne įprastines „Dreitum“ gamintojo chemines valymo priemones, o cheminį valiklį „Acidplus“ 15 procentų tirpalą, šio valiklio laboratoriniai tyrimai įrodo, kad jis yra saugus ir negalėjo pažeisti patalpų gamybinės dalies vidaus apdailos, todėl po 2016 m. birželio 3 d. įvykdytų patalpų valymo darbų, negalėjo naujai susiformuoti ieškovo nurodomi patalpų vidaus apdailos pažeidimai. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. su atsakove UAB „Ainava“ sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuri buvo patvirtinta draudimo liudijimu Nr. 660-1098114. Pagal Draudimo sutartį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. buvo apdrausta atsakovės (draudėjo) civilinė atsakomybė dėl patalpų, teritorijos valymo paslaugos, higienos priemonių tiekimo. Kartu apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė dėl produkcijos. Šios Draudimo sutarties galiojimo metu - 2016 m. birželio 27 d. draudikas gavo pranešimą, kad ieškovė atsakovei yra pareiškusi pretenziją dėl paslaugų teikimo (valymo) metu pažeistų gamybinių patalpų sienų, lubų bei grindų dangos. Šiuo, bei vėlesniais pranešimais draudėjas (atsakovė) savo kaltės dėl pretenzijose reiškiamų reikalavimų nepripažino. Draudikas 2016 m. liepos 11 d. pasiūlė ieškovei analogiškomis sąlygomis, kaip, kad yra atlikęs draudėjas, t. y. naudojant pagal gamintojo rekomendacijas skiestą chemiją, ar tiesiog koncentratą, atlikti tokį patį bandymą ieškovės gamybos patalpose, tačiau pastaroji atlikti tokio pobūdžio bandymą atsisakė. 2016 m. liepos 26 d. Draudiko paskirtas asmuo - turto vertintojas G. J. (kvalifikacinio atestato Nr. 29026) apžiūrėjo ieškovės gamybos patalpas ir Žalos dydžio įvertinimo akte Nr. 16-12 nurodė, kad apžiūrimas pastatas pagal VĮ Registrų centro duomenis yra pastatytas 1961 metais, pastato rekonstrukcija Registrų centre nefiksuota, todėl, galimai, atliktas tik paprastasis remontas, panaudojant daugiasluoksnes plokštes. Vertintojas nurodo, kad apžiūros metu jis nustatė tik apdailos pažeidimus (spalvos pakeitimą), tačiau daugiasluoksnės plokštės nėra pažeistos ar kitaip mechaniškai apgadintos. Vertintojo nuomone, siekiant atstatyti iki apgadinimo buvusią plokščių būklę, reikalinga apgadintus paviršius aptaisyti profiliuotais skardos lakštais, atkartojančiais daugiasluoksnės plokštės profilį bei turinčiais paviršiaus padengimą, atsparų temperatūrai, drėgmei bei tinkančiam maisto pramonės gamybinėms patalpoms įrengti. Tokiu būdu sureguliuojant žalą būtų išvengiama esamų daugiasluoksnių plokščių ardymo bei išvežimo į sąvartyną sąnaudų, taip pat ir papildomų laiko sąnaudų ardymo darbams. Pagal vertintojo G. J. atliktus skaičiavimais ieškovės gamybos patalpų atstatymo tiesioginės išlaidos sudarytų – 7.304,00 EUR, o atstatymo darbai užtruktų 270.66 valandas, arba 9 dienas (jei dirbtų 4 žmonės 8 valandų darbo dieną). Atsakovė pateikė byloje priešieškinį dėl 3.402,06 EUR skolos ir 637,51 EUR delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad atsakovė suteikė ieškovei patalpų valymo paslaugas 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais, tačiau iki šiol ieškovė vengia atsiskaityti bei reiškia nepagrįstas pretenzijas dėl tariamos atsakovės atsakomybės už patalpų vidaus apdailos apgadinimus, kurie egzistavo dar iki sutarties sudarymo. Vadovaudamasi sutarties 3.5. punkto nuostatomis, elektroniniu paštu 2016 m. birželio 1 d. ieškovei įteikė 2016 m. gegužės 31 d. PVM Sąskaitą faktūrą Nr. AIN0051350, o 2016 m. liepos 5 d. taip pat elektroniniu paštu įteikė 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIN0051730. Ieškovė 2016 m. birželio 15 d. ir 2016 m. liepos 12 d. raštais atsisakė apmokėti sąskaitas, motyvuodama atsakovės netinkamai suteiktomis paslaugomis. Vadovaujantis Sutarties 3.7. punkto nuostatomis, ieškovė nesutikdama su sąskaitų turiniu ar kaina, ne vėliau nei per 5 kalendorines dienas nuo sąskaitų įteikimo privalėjo pateikti rašytinius prieštaravimus. To nepadarius, sąskaitų turinio teisingumas nėra nuginčytas, todėl laikytina, kad ieškovė privalo sumokėti susidariusį įsiskolinimą už suteiktas patalpų valymo paslaugas bei sumokėti sutartinius delspinigius.Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad atsakovės teiginiai apie tinkamą ir kokybišką sutartinių paslaugų suteikimą neatitinka realių faktinių aplinkybių visumos. Mano, kad atsakovė nekokybiškai atliko sutartimi sulygtas pareigas visu sutarties galiojimo laikotarpiu - gegužės mėnesio valymo darbų pažeidimai užfiksuoti Molėtų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos akte, o birželio mėnesio pažeidimai - Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Nekokybiškų paslaugų teikimo pasėkoje buvo padaryta žala, kurios atsakovė iki šiol nepripažįsta ir neigia. Pažymėjo, kad tinkamai įgyvendino sutartines nuostatas dėl prieštaravimų išrašytoms sąskaitoms faktūroms pareiškimo bei mano, kad teisėtai ir pagrįstai sulaikė atsakovės sąskaitų mokėjimą, nes atsakovės pozicija ir veiksmai patvirtina, kad ji gera valia neatlygins padarytos žalos, todėl ieškovė turi teisę į šią savigynos priemonę, kol bus išspręstas ieškinio reikalavimas atlyginti žalą teismine tvarka.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei UAB „Baltic snails“ iš atsakovės UAB „Ainava“ 12.612,40 EUR nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. liepos 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1.238,10 EUR bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės UAB „Baltic snails“ atsakovei UAB „Ainava“ 646,60 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės UAB „Baltic snails“ trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE 334,24 EUR bylinėjimosi išlaidų.Teismas konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 3 d. (imtinai) atsakovė nesuteikė sutartimi sulygtų valymo paslaugų (paslaugos buvo teikiamos netinkamai), todėl ieškovei nekilo pareiga jų apmokėti. Teismo vertinimu, žala atsirado sutarties galiojimo laikotarpiu, žala ieškovės patalpoms yra atsakovės valytojų veiksmų pasekmė, todėl konstatuotini atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, dvi iš trijų atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų. Šiuo atveju nesvarbu ar pasekmės atsirado dėl to, kad valytojoms buvo pristatyta netinkama cheminė valymo priemonė (atsakovė pripažįsta, kad ginčo patalpas 2016 m. birželio 4 d. valytojos pirmą ir vienintelį kartą valė su chemine valymo priemone „Acidplus“) ar dėl to, jog valytojos netinkamai skiedė valymo priemonę su vandeniu (dėl chemikalų skiedimo kiekio visų liudytojų parodymai prieštaringi), atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog nebuvo užtikrintas tinkamas patalpų valymas ir dėl to atsirado valytų paviršių sugadinimai. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra įmonė; nenugalimos jėgos aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos; šalių sudarytoje sutartyje dėl kaltės kitaip, nei nustato CK 6.256 straipsnio 4 dalis, nesusitarta. Dėl to atsakovės argumentai, kad nenustatyta jos kaltė, atmestini ir teismas plačiau nepasisako dėl atsiradusių dėmių ieškovės patalpose kilmės (atsiradimo priežasties). Atsižvelgdamas į liudytojų paaiškinimus bei remdamasis minėtais Europos Sąjungos reikalavimais, teismas neturėdamas specialių statybos medžiagų savybių žinių, tačiau remdamasis loginiais ir dedukciniais dėsniais bei vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu sprendė, jog siekiant užtikrinti tolimesnį saugų maisto gamybos procesą ieškovės įmonėje, remontas patalpose turėtų būti atliktas pagal ieškovės pasirinktą būdą, t. y. pakeičiant apgadintas plokštes naujomis. Vertinant ieškovės pasirinkto remonto būdo pagrindimu esantį UAB „Genys“ komercinį pasiūlymą, teismas sutiko su atsakovės pateiktais argumentais, jog pasiūlyme esančios darbuotojų komandiruočių išlaidos nėra susijusios su sugadinimų pašalinimų, o įtraukti į pasiūlymo kainą tik dėl to, jog pasiūlymą pateikė Kaune veiklą vykdanti bendrovė. Kadangi darbuotojų komandiruočių išlaidos – 1.622,00 EUR nesusijusios su padarytų apgadinimų pašalinimu, šios UAB „Genys“ komerciniame pasiūlyme esančios išlaidos ieškovei nepriteistinos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad komerciniame pasiūlyme neatsižvelgta į ieškovės patalpų nusidėvėjimą, teismas remdamasis liudytojo G. J. atliktu patalpų įvertinimu, nustatytu 10 procentų patalpų nusidėvėjimo koeficientu, bei bylos nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais apie tai, kad nusidėvėjimo koeficientas yra taikomas naujai pirktoms medžiagoms, sprendė, jog iš viso ieškovei pagal UAB „Genys“ komercinį pasiūlymą turi būti priteista 12.612,40 EUR.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ainava“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi, priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė civilinės atsakomybės taikymo pagrindus reguliuojančias nuostatas. Ieškovė privalėjo pagrįsti ir įrodyti atsakovės įvykdytą sutarties pažeidimą, patirtos žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp atsakovės padaryto sutarties pažeidimo ir atsiradusios žalos. Teismas turėjo pareigą skundžiamu sprendimu motyvuotai pagrįsti sutartinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų egzistavimą atsakovės atžvilgiu, tačiau tokios pareigos neįvykdė ir priėmė neteisėtą sprendimą.
6.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo civilinėje bylos nustatytas faktines aplinkybes, sietinas su ieškovės vykdoma gamybine veikla patalpose. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 2016 m. birželio 3 d. – 2016 m. birželio 4 d. patalpų valymo metu naudotas cheminis valiklis „Acid plus“ yra saugus ir negali pažeisti valomų paviršių. Byloje yra pateiktas UAB „Alzida“ protokolas, kuriuo patvirtinta, jog net 15 proc. koncentracijos „Acid plus“ tirpalas 24 val. veikdamas ‚Sandvič“ tipo profiliuotos skardos plokštės dažytą paviršių nedaro jokio žymaus poveikio tiriamos plokštės paviršiui, išskyrus nežymų blizgesio sumažėjimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos patalpose atsakovės darbuotojai būtų naudoję kitus cheminius valiklius nei „Acid plus“.
6.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės reikalaujamą žalos dydį. Byloje nebuvo pateikta duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad nurodomos patirtos žalos šalinimui būtų reikalinga išmontuoti esamas pažeistas profiluotos skardos apdailos plokštes ir sumontuoti naujas, kaip to reikalavo ieškovė, vadovaudamasi UAB „Genys“ komerciniu pasiūlymu.
6.4. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai buvo atmestas apeliantės priešieškinis. Teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai teikė sutartines valymo paslaugas. Apeliantės vertinimu, vien iš 2016 m. birželio 3 d. Molėtų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo akto objektyvai nėra galimybės spręsti apie apeliantės vykdytus patalpų valymo darbus iki minėto patikrinimo dienos. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad būtent apeliantės darbuotojai, atlikdami papildomus patalpų valymo darbus, užtikrino, kad ieškovės bendrovės patalpos atitiktų keliamus higienos normų reikalavimus po 2016 m. birželio 3 d. įvykdyto patalpų patikrinimo. Skundžiamu sprendimus teismas turėjo teisinį pagrindą paneigti ieškovės pareigą atsiskaityti už patalpų valymo paslaugas tik tuo atveju, jei civilinėje byloje būtų pateikti įrodymai, jog apeliantė neužtikrino, kad patalpos atitiktų teisės aktuose įtvirtintų sveikatos apsaugos bei higienos reikalavimų ir normatyvų per visą valymo paslaugų teikimo laikotarpį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Baltic snails“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą iškelia pirmosios instancijos teisme nenagrinėtą versiją dėl ieškovės gamybinio proceso metu vykdomo sraigių plovimo ir valymo darbų, kurių metu esą galėjo būti užterštos sienų, lubų, grindų paviršių dangos taip, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo metu ir buvo konstatuoti minėtų paviršių higienos būklės trūkumai. Šie atsakovės teiginiai yra deklaratyvūs ir neparemti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi ieškovė, siekdama išvengti kryžminės taršos, sraiges sandėliuoja ir jų plovimą vykdo kitame gamybiniame pastate.
9.2. Apeliantė tyrimų laboratorijoje „Alzida“ bandymus atliko su chemine medžiaga ir savo pasirinkta cheminės medžiagos tirpalo koncentracija, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad patalpų plovimui panaudojo būtent 15 procentų koncentracijos „Acidplus“ cheminę medžiagą.
Atsiliepimas
9.3. Atsakovės teiginiai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 3 d. ieškovė atsakovei nereiškė jokių pretenzijų yra neteisingi ir jais siekiama klaidinti teismą. Pirmosios instancijos teismo proceso metu nustatyta, kad ieškovės pastebėti trūkumai buvo ne kartą išsakyti telefonu, o 2016 m. birželio 3 d. išdėstyti raštu, kartu pateikiant keletos įmonės gamybą organizuojančių asmenų pastabos.
9.4. Apeliantė siūlo pažeistus paviršius uždengti prisukamais profiluotais skardos lakštais, tokiu būdu uždengiant tik pažeistus plotus, kitų lubų ir sienų dalį paliekant nepakeistą. Ieškovės nuomone, tai reikštų sienų ir lubų vientisumo suardymą. Pasirinkus atsakovės siūlomą būdą, paviršius taptų netolygus, sunkiai plaunamas, panaudoti varžtai, sandarinimo profiliai taps nešvarumų kaupimosi vietomis, o po profiluota danga esantis oro tarpas taps vieta daugintis mikroorganizmams ir bakterijoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovei taikymo, konstatavo, kad atsakovė UAB „Ainava“ neužtikrino tinkamo patalpų valymo ir dėl to atsirado valytų paviršių sugadinimai ir šie jos veiksmai laikytini neteisėtais.Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys 2016 m. balandžio 15 d. sutartyje nesusitarė, jog šalis, neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų arba įvykdžiusi juos netinkamai, atsako tik esant kaltei. Taigi, šalys nepasinaudojo CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybe nustatyti kitokias civilinės atsakomybės sąlygas ir nesusitarė, kad atsakovės civilinė atsakomybė atsiranda tik esant kaltei. Todėl ieškovei UAB „Baltic snails“ prašant atsakovės UAB „Ainava“ atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, ieškovei tenka pareiga įrodyti tik tris civilinės atsakomybės sąlygas t. y. žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).Apeliantės UAB „Ainava“ teigimu, skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatuoti apeliantės neteisėti veiksmai bei nemotyvuotai nenagrinėtas priežastinio ryšio egzistavimas tarp apeliantės veiksmų ir žalos atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais, nes šie atsakovės teiginiai yra deklaratyvūs ir neparemti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ginčijama žala atsirado ieškovės patalpose paslaugų teikimo metu, kurias teikė atsakovė. Byloje nustatyta, kad dar 2016 m. birželio 3 d. jokių ginčo patalpų apgadinimų nebuvo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustačius, kad žala ieškovės patalpoms yra atsakovės valytojų veiksmų pasekmė, konstatuotini atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, dvi iš trijų atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, ir šiuo atveju visiškai nesvarbu ar pasekmės atsirado dėl to, kad atsakovės darbuotojoms - valytojoms buvo pristatyta netinkama cheminė valymo priemonė ar dėl to, jog valytojos netinkamai skiedė valymo priemonę su vandeniu, atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog nebuvo užtikrintas tinkamas patalpų valymas ir dėl to atsirado valytų paviršių sugadinimai. Atsakovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl žalos atsiradimo konkrečiais veiksmais prisidėjo ieškovė. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog sudarydamos sutartį, atsakovė su ieškove buvo aptarę patalpų trūkumus, ar, kad ieškovės kokie nors veiksmai ar neveikimas sąlygojo valytų paviršių sugadinimus, vadovaudamasi tikimybių pusiausvyros principu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl ko privalo prisiimti atsakomybę už ieškovės patirtą žalą.Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai; tai reiškia, kad neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).Apeliantė teigimu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės reikalaujamą žalos dydį. Byloje nebuvo pateikta duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad nurodomos patirtos žalos šalinimui būtų reikalinga išmontuoti esamas pažeistas profiluotos skardos apdailos plokštes ir sumontuoti naujas, kaip to reikalavo ieškovė, vadovaudamasi UAB „Genys“ komerciniu pasiūlymu.Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.852/2004 „Dėl maisto produktų higienos“ II priedo II skyriuje, kuriame reglamentuoti specialieji reikalavimai patalpoms, kuriose ruošiami, tvarkomi ar perdirbami maisto produktai, be kita ko numatyta, kad turi būti užtikrinama gera sienų dangos būklė, sienų danga turi būti lengvai valoma. Byloje apklaustas Molėtų rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas E. M. taip pat nurodė, jog maisto gamybos patalpų paviršiai turi būti lygūs, gerai plaunami ir atsparūs dezinfekavimo priemonėms. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai argumentavo pasirinkimą ir padarė teisingą išvadą, kad nurodomos patirtos žalos šalinimui reikalinga išmontuoti esamas pažeistas profiluotos skardos apdailos plokštes ir sumontuoti naujas, siekiant užtikrinti tolimesnį saugų maisto gamybos procesą ieškovės įmonėje, remontas patalpose turėtų būti atliktas pagal ieškovės pasirinktą būdą, t. y. pakeičiant apgadintas plokštes naujomis.Atsakovės teigimu skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė netinkamai teikė sutartines valymo paslaugas. Apeliantės vertinimu teismas turėjo teisinį pagrindą paneigti ieškovės pareigą atsiskaityti už patalpų valymo paslaugas tik tuo atveju, jei civilinėje byloje būtų pateikti įrodymai, jog apeliantė neužtikrino, kad patalpos atitiktų teisės aktuose įtvirtintų sveikatos apsaugos bei higienos reikalavimų ir normatyvų per visą valymo paslaugų teikimo laikotarpį.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog paslaugų teikėjas įgyja teisę į atlyginimą tik tuo atveju, jei tinkamai įvykdo sutartimi sulygtą įsipareigojimą, t. y. jeigu paslauga buvo teikiama netinkamai, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada. Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 15 d. šalys buvo sudariusios atlygintų paslaugų teikimo sutartį Nr.2621, pagal kurią paslaugų teikėjas (atsakovė UAB „Ainava“) įsipareigojo atlikti kliento (ieškovės UAB „Baltic snails“) patalpų valymą, o klientas įsipareigoja už atliktą darbą sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi paslaugų teikėjas įgyja teisę į atlyginimą tik tuo atveju, jei tinkamai įvykdo sutartimi sulygtą įsipareigojimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė netinkamai, todėl ieškovei neatsiranda ir pareigos apmokėti už netinkamai suteiktas paslaugas. Tai, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus patvirtina ir 2016 m. birželio 3 d. Molėtų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktas, kuriame užfiksuoti patalpų valymo trūkumai, taip pat byloje apklausti liudytojai, kurie teisme patvirtino, jog patalpos nepakankamai švarios ir išvalytos tolimesnei įmonės veiklai vykdyti, taip pat antstolio Rimanto Vižainiškio 2016 m. birželio 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuoti patalpų pažeidimai. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Baltic snails“ 2016 m. birželio 8 d. pranešimu informavo atsakovę UAB „Ainava“ apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2016 m. birželio 8 d., todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovė neužtikrino patalpų atitikties teisės aktuose įtvirtintų sveikatos apsaugos bei higienos reikalavimų ir normatyvų per visą valymo paslaugų teikimo laikotarpį.Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius jokių absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.