- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 2-789-210/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00603-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Advokatai
- Jonas Korsakas, Dainius Baronas
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J., a/k (duomenys neskelbtini), ir A. J., a/k (duomenys neskelbtini), gyvenančių (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui bankrutuojančiai individualiai E. B. įmonei, (į.k. 262543670, buveinė Kelmės r. sav. Rūdiškių k.), trečiasis asmuo – A. S., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškinio esmė, faktai ir reikšmingos aplinkybės.
Ieškinyje nurodoma, kad 2010-02-01 ieškovų sūnus V. J. žuvo (duomenys neskelbtini), privačioje miško valdoje atliekant miško kirtimo darbus. Pavojingų darbų vadovo biržėje nebuvo. Pavojingą darbą - medžių pjovimą atliko miško darbininkas, kuris nustatyta tvarka nebuvo nei apmokytas, nei instruktuotas saugos ir sveikatos darbe klausimais. Miško pjovėjai ir pagalbiniai darbuotojai miške dirbo be darbų vadovo.
Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl E. B. individualios įmonės darbuotojų kaltės. 2010-03-01 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 17 punkte nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys:
1. Netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas, pasireiškęs tuo, kad:
Medžių pjovimui nevadovavo pavojingų darbų vadovas;Medžio pjovimas esant pavojingoje zonoje kitam žmogui.
2. Darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto, neinstruktuoto saugos ir sveikatos klausimais pjūklininko.
Nors dėl V. J. žūties buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo prieš A. S., kuris buvo kaltinamas neatsargiu gyvybės atėmimu, kuris atliko miško pjovimo darbus būdamas neapmokytas ir neatestuotas, neinstruktuotas saugos ir sveikatos darbe klausimais, neturėdamas reikiamos kvalifikacijos dirbti su motoriniu pjūklu, tyčia, savavališkai paėmęs pjūklą Husqvarna pradėjo pjauti pušį, ir elgdamasis neatsargiai, matydamas, kad pušies griuvimo zonoje dirba V. J., pušį nupjovė, kuri virsdama mirtinai traumavo nukentėjusįjį, kuris nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio stuburo kaklinės dalies lūžimu, veido kaulų lūžimu, krūtinės ląstos ir galūnių kaulų lūžimu, nugaros smegenų kaklinės dalies pilnu skeveldriniu pažeidimu mirė, mano, kad neturtinę žalą ieškovams, kaip mirusiojo šeimos nariams privalo atlyginti atsakovas, kuris kaltas dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas asmens gyvybės atėmimo atveju reglamentuojamas CK 6.250 str. 2 d. ir 6.263 str.. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už dėl gyvybės atėmimu atsiradusią žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, ieškovų teigimu, numatyti CK 6.250 str. 2 d.. Čia teigiama, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmę bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Teigia, kad šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
Ieškinyje teigiama, kad abu ieškovai yra senatvės pensininkai, žuvęs sūnus V. gyveno kartu su jais ir tėvus išlaikydavo. Ieškovų ir žuvusiojo ryšys buvo labai artimas, todėl ieškovai turi reikalavimo teisę dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovai neteko sūnaus, todėl buvo ir yra sukeliamas didžiausias bei sunkiausias fizinis skausmas ir dvasinis sukrėtimas - nors sūnus buvo pilnametis, tačiau gyveno su tėvais ir jų dvasinis ryšys buvo ypač stiprus, po nelaimingo atsitikimo iš esmės pasikeitė ieškovų gyvenimas, jie negali įveikti nuolatinio fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, nevilties, nusivylimo ateitimi, išgyvenimai turėjo įtakos ieškovų psichinei būklei bei fizinei sveikatai:
(i) ieškovas nuolat gydomas, jaučiasi sužlugdytas ir kaip tėvas, ir kaip asmenybė, gyvena iš gaunamos 615,63 Lt invalidumo / netekto darbingumo pensijos;
(ii) ieškovė tapo pažeidžiama, užsisklendusi savyje, pablogėjo sveikata, iki šiol neramiai miega, nuolat pravirksta, dėl itin didelio psichologinio streso jaučiasi esanti nežinioje ir sutrikusi, ieškovė pajamas sudaro gaunama senatvės pensija ir antrojo laipsnio valstybinė pensija, bendroje sumoje 821,53 Lt.
Ieškovų gaunamų pensijų nepakanka net būtiniausiems poreikiams patenkinti, dėl materialinių sunkumų psichologinį stresą bei įtampą dar sunkiau įveikti, be to, ieškovus itin įžeidė atsakingos už jų sūnaus žūtį įmonės savininko elgesys, kuriuo jis neprisiėmė atsakomybės už įvykusį nelaimingą atsitikimą jo įmonėje. Ieškovai teigia, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo mirties bei atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl darbdavys turi atlyginti ieškovams padarytą žalą. Prašo priteisti ieškovams A. J. ir A. J. iš atsakovo bankrutuojančios E. B. individualios įmonės kiekvienam po 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bei visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo teisiniai argumentai, kuriais prašoma ieškovų ieškinį netenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, mano, kad ieškinys nepagrįstas, nes žala ieškovams (sūnaus žūtis) atsirado ne dėl įmonės kaltės (neteisėtų veiksmų ar neveikimo), bet dėl kito asmens – įmonės darbuotojo A. S. kaltų veiksmų – kito asmens gyvybės atėmimo dėl neatsargumo, kuris savavališkai be leidimo, neturėdamas tam teisės pasiėmė V. J. motorinį pjūklą ir pjaudamas medį bei jį nuvertęs ant netoliese buvusio V. J., dėl neatsargumo jį mirtinai sužalojo. Mano, kad įmonės administracija negalėjo įtakoti šio įvykio, todėl negali ir atsakyti. Įmonė neturėjo pareigos apmokyti dirbti pagalbinį darbininką A. S. darbui su motoriniu pjūklu, Įmonei nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos taisyklių pažeidimo, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe - darbuotojo mirtis. Kartu pažymi, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, privalo nustatyti, kiek ir kokia apimtimi ieškovams atlygino žalą kiti asmenys. Šiuo atveju ieškovams neturtinę žalą atlygino kaltininkas A. S., sumokėdamas ieškovams 20000 Lt, su kuriuo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), inicijuotoje dėl V. J. neatsargaus nužudymo, ieškovai susitaikė. Taip pat, atsakovo atstovo teigimu, ieškovai gavo išmokas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Todėl mano, kad ieškovams žala atlyginta visa apimtimi ir ieškovai nebeturi reikalavimo teisės (arba turi mažesnę reikalavimo teisę) atsakovui.
Taip pat nurodoma, kad ieškovų reikalaujama neturtinė žala neatitinka teismų praktikos panašiose bylose. Teismų praktikoje panašiose bylose, kaip ši, ieškovams priteisiama apie 15000 Lt neturtinės žalos (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490/2008). Be to, atsakovo atstovo teigimu ieškinio esmė – ne turtinio bet moralinio pobūdžio reikalavimas, t. y. satisfakcija dėl dvasinio, moralinio pobūdžio praradimo, fizinės netekties, skausmo, išgyvenimų, kurios esmė – protingumo kriterijais paremtas pakankamas žalos atlyginimas, kad nukentėjusieji būtų tinkamai įvertinti o netektis protingai kompensuota.
Trečiojo asmens argumentai, kuriais prieštaraujama ieškovų ieškinio reikalavimams.
Trečiasis asmuo ieškovų reikalavimus laiko nepagrįstais ir atmestinais, nes ieškovai šiuo konkrečiu atveju patys elgiasi ypatingai nesąžiningai (CK 1.2 str., 1.137 str., CPK 95 str.), kadangi visiškai nutyli tai, jog jų žuvęs sūnus V. J. buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu, o po jo žūties ieškovams jau yra išmokėta apie 130000 Lt žalos atlyginimo draudimo išmoka, dėl ko ieškovai priteisti neturtinę žalą CK 6.284 str. pagrindu reikalauja visiškai nepagrįstai (CK 6.284 str. 4 d.).
Be to, prie ieškinio pridėta Kražių seniūnijos 2010-02-24 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad žuvęs ieškovų sūnus V. J. gyveno vienas, o kad ieškovai buvo jo išlaikomi, jokių įrodymų teismui nepateikė, todėl laikytina, jog ieškovai nurodydami, kad žuvęs sūnus V. gyveno kartu ir juos išlaikė, vėlgi elgiasi nesąžiningai ir klaidina teismą.
Teigia, kad V. J. žuvo dėl kito darbuotojo, t.y. trečiojo asmens šioje byloje A. S. kaltų nusikalstamų veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad jis tyčia ir savavališkai paėmęs pjūklą Husqvarna pradėjo pjauti pušį, ir elgdamasis neatsargiai ir matydamas, kad pušies griuvimo zonoje dirba V. J., pušį nupjovė, o ši virsdama mirtinai ir traumavo V. J., ką jau yra nustatęs Varėnos rajono apylinkės teismas 2010-06-19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o tokios nustatytos faktinės aplinkybės civilinėje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 1 d. 3 p.), todėl darytina pagrįsta išvada, jog šiuo konkrečiu atveju žalos, įskaitant ir neturtinės, atsiradimo pagrindas yra ne ieškovų 2010-03-01 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyti pažeidimai, o būtent konkretaus asmens A. S. nusikalstami veiksmai nustatyti jau po 2010-03-01 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 surašymo, 2010-04-13 A. S. pranešant apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 132 str. 1 d. ir 2010-05-28 surašytu jam kaltinamuoju aktu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o tokie A. S. nusikalstami veiksmai pripažintina atsakovo civilinę atsakomybę ir šalina.
Ieškovai, susitaikydami su A. S., patirtą turtinę ir neturtinę žalą patys įvertino 20000 Lt, kas visiškai atitinka ir teismų formuojamą praktiką, o tokią A. S. ieškovams jau yra pilnai atlyginęs, taigi ir šiais nurodytais motyvais ieškinys atmestinas pilnai, ir tuo pačiu pripažintina, jog ieškovai A. S. į bylinėjimosi procesą įtraukė visiškai nepagrįstai, o nutylėdami ir klaidindami teismą, kad jau yra gavę apie 150000 Lt žalos atlyginimą, bei teigdami patiriantys materialinių sunkumų kreipdamiesi į teismą ir dar prašydami priteisti 400000 Lt elgiasi nesąžiningai ir visiškai nepagrįstai (ieškovų pačių įvertintą 20000 Lt turtinės ir neturtinės žalos dydį A. S. jiems yra pilnai atlyginęs).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
2010-02-01 (duomenys neskelbtini), privačioje miško valdoje atliekant miško kirtimo darbus, virsdamas E. B. individualioje įmonėje dirbusio darbininko A. S. nupjautas medis mirtinai traumavo toje pat E. B. individualioje įmonėje dirbusį medžių pjovėją V. J., kuris dirbo pavojingoje zonoje. Įmonės darbuotojas pagal darbo sutartį priimtas dirbti į įmonę miško darbininku – pavojingą darbą – medžių pjovimą dirbo savavališkai paėmęs pjūklą Husqvarna, darbams su motoriniu pjūklu nebuvo apmokytas ir neatestuotas, dirbo neturėdamas leidimo ir reikiamos kvalifikacijos dirbti su motoriniu pjūklu, ir elgdamasis neatsargiai, matydamas, kad pušies griuvimo zonoje dirba V. J., pušį nupjovė, kuri virsdama mirtinai sužalojo V. J.. Nelaimingą atsitikimą, byloje esančiais duomenimis lėmė neatsargūs A. S. veiksmai.
Dėl įvykio 2010-02-01 Varėnos policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. J. sužalojimo darbo metu pagal LR BK 176 str. 1 d. (darbo saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas, dėl ko atsirado sunkių padarinių).
2010-03-01 buvo surašytas Nelaimingos atsitikimo darbe aktas Nr. 1., kuriame konstatuota, kad Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo vykdymo pasireiškusio tuo, kad:
Medžių pjovimui nevadovavo pavojingų darbų vadovas, tuo pažeista Miško darbų saugos taisyklių DT 1 – 96, 68 punktas, kuriame nurodoma, jog Medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruošimo darbams turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą, pavojingų darbų vadovas, kuris atsakingas už darbų saugą darbo vietose ir privalo kontroliuoti (70 p.), kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti vietoje kaip saugiau atlikti darbus.Darbai (medžio pjovimas) buvo atliekami esant pavojingoje zonoje kitam žmogui, nesilaikyta reikiamų atstumų.Darbus atliko neapmokytas ir neatestuotas asmuo A. S..
Atliekant byloje ikiteisminį tyrimą įtarimai individualiai E. B. įmonei nebuvo pareikšti. Šioje byloje dėl neatsargaus gyvybės atėmimo 2010-04-13 Pranešimu apie įtarimą, įtarimais pareikšti A. S. pagal LR BK 132 str. 1 d (b. l. 139, prijungta baudž. byla).
Kaltinamasis aktas A. S. kaltinant pagal LR BK 132 str. 1 d. surašytas 2010-05-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nutartimi A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 132 str. 1 d. atleistas kaltinamajam su nukentėjusiais A. J. ir A. J. susitaikius ir baudžiamoji byla nutraukta. Byloje nukentėjusieji civilinio ieškinio nebuvo pareiškę. Tačiau byloje esantis teismo posėdžio protokolas bei kaltinamojo ir nukentėjusiųjų pasirašytas susitaikymo protokolas liudija, kad nukentėjusiems kaltinamasis A. S. pilnai atlygino turtinę ir neturtinę žalą – 20000 Lt.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2010-05-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius išmokėjo ieškovams vienkartines draudimo išmokas apdraustajam mirus po 58500 Lt. Visas šias aplinkybes šalys pripažįsta.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei byloje esančiais procesiniais dokumentais (Šiaulių apygardos teismo 2012-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1286-210/2012) atsakovui individualiai E. B. įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ritava“ (įm. k. 302545835).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
V.1. Atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų, kilusių žalingų pasekmių ir priežastinio ryšio santykis.
Šioje byloje ir baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti A. S. kalti ir neteisėti veiksmai iš esmės tiesiogiai nulėmę V. J. žūtį ir turtinės, ir neturtinės žalos atsiradimą ieškovams. Trečiasis asmuo šioje byloje A. S. ir jo atstovas, taip pat ir atsakovo atstovai pripažįsta tokios žalos faktą. Kartu pažymėtina ir tai, kad ieškovai taip pat pripažįsta, jog trečiasis asmuo A. S. jau yra atlyginęs nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą, o atsakovas yra prisidėjęs prie žuvusiojo laidojimo išlaidų dengimo. Tačiau šioje byloje keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Individualios E. B. įmonės, kaip solidaraus skolininko, asmens, kurio pareiga buvo užtikrinti saugias darbo sąlygas, užkertančias arba maksimaliai ribojančias galimybę tokiai žalai atsirasti ir jos atsakomybės. Kartu vertinant ieškovų ieškinio reikalavimą sprendžiama dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, įvertinant tą aplinkybę, kad ieškovai jau yra gavę tam tikrą piniginę satisfakciją dėl sūnaus žūties iš kalto dėl žūties asmens – A. S. ir žalos atlyginimą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus. Todėl šioje byloje taip pat sprendžiama, ar esant aplinkybei, kai ieškovams dėl sūnaus žūties iš viso jau yra atlyginta 137000 Lt turtinės ir neturtinės žalos, ar galima ir, ar yra pagrindo ieškovus vis dar laikyti aukomis CK 6.250 str. prasme.
Taigi sprendžiant keliamus teisės klausimus svarbu ar pagal bylos aplinkybes ir nustatytus reikšmingus faktus atsakovas yra atsakingas už žalą, ir ar yra atsakovo kaltė (veiksmai ar neveikimas) dėl žalos atsiradimo, ar yra priežastinis ryšys tarp kaltos veikos ir kilusių žalingų pasekmių ir ar nėra protingumo ribose ieškovams neturtinė žala jau atlyginta. Teismas primena, kad neturtinės žalos atlyginimas asmens gyvybės atėmimo atveju reglamentuojamas CK 6.250 str. 2 d. ir 6.263 str.. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už dėl gyvybės atėmimu atsiradusią žalą. CK 6.263 str. 2 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas ir numatyta, kad žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi be turtinės, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, visais atvejais jos dydį nustato teismas.
Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d.. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmę bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, arba kriterijus, kurie eliminuoja arba mažina atlygintinos neturtinės žalos dydį.
Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas į paprastą ar didelį neatsargumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą. Reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį.
Šioje byloje nustatyta, kad ieškovų sūnus V. J. žuvo darbo vietoje atlikdamas darbines pareigas. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 str. 1 d. 5 p.). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, suponuoja darbdavio pareigą (šiuo atveju individualios E. B. įmonės) garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Taigi, ir šiuo atveju darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 str.).
Minėta, kad nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, įvertintas priežastinis ryšys tarp darbdavio veiksmų (neveikimo) jo pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas vykdymo aspektu bei kilusių neigiamų pasekmių. Remiantis nelaimingo atsitikimo metu galiojusio Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsniu, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos atsiradimo priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į darbdavio (skolininko) veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. su V. Č., bylos Nr. 3K-7-159/2005; ir kt.). Darbuotojų padarytas darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų darbuotojui (arba jo šeimos nariams) padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti (CK 6.250 str.).
Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas:
žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.
Grįžtant prie šios bylos esmės, pažymėtina, kad dėl ieškovų sūnaus žūties (nelaimingo atsitikimo darbe) buvo surašytas Nelaimingos atsitikimo darbe aktas Nr. 1., kurio 17 – tame punkte konstatuojama, kad Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo vykdymo pasireiškusio tuo, kad:
Medžių pjovimui nevadovavo pavojingų darbų vadovas, tuo pažeistas Miško darbų saugos taisyklių DT 1–96 68 p., kuriame nurodoma, jog Medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruošimo darbams turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą, pavojingų darbų vadovas, kuris atsakingas už darbų saugą darbo vietose ir privalo kontroliuoti (70 p.) kad visi darbuotojai laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti vietoje kaip saugiau atlikti darbus.Darbai (medžio pjovimas) buvo atliekami esant pavojingoje zonoje kitam žmogui, nesilaikyta reikiamų atstumų, elementarių saugos reikalavimų.Darbus atliko neapmokytas ir neatestuotas asmuo A. S..
Ieškovų kartu su ieškiniu teismui teikiamas (N-l) formos aktas, surašytas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbe, nustatyta tvarka nenuginčytas, o jame esantys sprendimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių patvirtina, kad nelaimingą atsitikimą darbe iš dalies sąlygojo ir akte konstatuoti darbo saugos reikalavimų pažeidimai, už kuriuos atsakingas darbdavys.
Taigi iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo mirties bei atsiradusios neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl darbdavys šia prasme kartu su trečiuoju asmeniu yra atsakingas už žalą, taip pat ir neturtinę.
CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007; 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002, konstatuota, kad steigimo sutarties be vieno iš steigėjų tinkamo parašo patvirtinimas nepakankamai susijęs su žala, kilusia iš nusikalstamos įsteigtos įmonės veiklos, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. K. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-476/2008, konstatuota, jog darbdavio neteisėtas neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas užtikrinant saugias darbo sąlygas sudarė palankias sąlygas trečiojo asmens nusikaltimui padaryti, dėl to tarp darbdavio neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (darbuotojo mirties) yra priežastinis ryšys, pakankamas atsakovo civilinei atsakomybei kilti).
Šioje byloje, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) t. y. netinkamas pavojingų darbų organizavimas iš dalies lėmė tai, kad kitas darbuotojas (A. S.) nesilaikė saugos darbe reikalavimų. Vertinant saugos darbe reikalavimų nesilaikymo mastą ir pobūdį, bei trečiojo asmens kaltės santykį su šių saugos darbe reikalavimų nesilaikymu, darytina išvada, kad jie objektyviai taip pat iš dalies lėmė neigiamas pasekmes.
V.2. Dėl neturtinės žalos dydžio, ir pagrindo laikyti ar nelaikyti ieškovus aukomis CK 6.250 straipsnio prasme, esant faktui, kad ieškovai yra gavę žalos, tame tarpe ir neturtinės atlyginimą iš trečiųjų asmenų.
Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl ieškovų sūnaus žūties padaręs neatsargų nusikaltimą yra kaltas trečiasis asmuo A. S., kuris baudžiamojoje byloje yra atlyginęs ieškovams turtinę ir neturtinę žalą – 20000 Lt. Dėl tokios šalys susitarė ir ieškovai pripažino, kad tiesioginis kaltininkas dėl jų sūnaus žūties žalą atlygino visiškai. Šioje byloje ieškovai netiesioginiam atsakingam už žalą asmeniui kelia reikalavimą priteisti 400000 Lt. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar ieškovų reikalavimas atsakovui yra teisingas, išlaiko protingumo reikalavimus ir ar yra proporcingas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatuota, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones. Viena tokių priemonių – teisingai atlyginamos neturtinės žalos nustatymas. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-393/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartis D. M. v. UAB ,,Ekstra žinios“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-26/2009). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.
Šios bylos kontekste, teismas sutinka su ieškovų argumentais, kad dėl sūnaus žūties jie patyrė didelį skausmą ir sukrėtimą, galimai pablogėjo jų gyvenimo sąlygos, sveikata, atsirado kitų žalingų padarinių. Nėra abejonės - ieškovai yra senatvės pensininkai, žuvęs sūnus V. J. didesnę laiko dalį nuolat gyveno kartu su tėvais. Tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, kad jis tėvus išlaikydavo. Įvertinus žuvusiojo ir tėvų gaunamas pajamas, akivaizdu, kyla pagrįsta abejonė, jog žuvusysis galėjo bent kiek reikšmingai prisidėti prie tėvų išlaikymo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju prašoma atlyginti neturtinę žalą, kuri negali būti siejama su turtiniais praradimais, patirtais materialiniais nuostoliais ar gaunamų pajamų sumažėjimu. Tėvų ir vaikų ryšys visada yra labai artimas ir tokio pobūdžio netektis, akivaizdu, sukelia tėvams didelį skausmą. Tačiau šios bylos duomenys nepatvirtina, kad dėl nelaimingo atsitikimo iš esmės pasikeitė ieškovų gyvenimas, kad jie negali įveikti nuolatinio fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, nevilties, nusivylimo ateitimi, kad išgyvenimai turėjo lemiamos įtakos ieškovų psichinei būklei bei fizinei sveikatai.
Teismas dar kartą pasikartoja, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, siekiant suteikti kuo teisingesnę ir moralesnę satisfakciją aukai dėl praradimo, remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo, proporcingumo principų, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, kad toje pat byloje dėl to paties įvykio reikalavimai skirtingiems asmenims būtų proporcingi ir atspindėtų jų kaltės laipsnį. Dėl šios priežasties nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas remiasi įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat atsižvelgia į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius.
Minėta, kad šioje byloje ieškovams atlyginta viso turtinės ir neturtinės žalos iš kalto dėl sūnaus žūties asmens – A. S. 20000 Lt, ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 117000 Lt. Teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo pagrįstumo privalo įvertinti šį faktą ir svarstyti, ar esant aplinkybei, kai ieškovams dėl sūnaus žūties iš viso jau yra atlyginta 137000 Lt, jie dar laikytini aukomis CK 6.250 straipsnio prasme, ar jau atlyginta žala yra pakankama satisfakcija ieškovams dėl neturtinio pobūdžio praradimo.
Dėl šios priežasties nustatydamas priteistinos iš atsakovo neturtinės žalos dydį teismas remiasi ne tik faktu, kad žala ar jos dalis jau atlyginta solidariojo skolininko, bet ir įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat atsižvelgia į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius.
Nukentėjusiesiems (aukoms dėl nelaimingo atsitikimo darbe asmens žūties), paprastai priteisiama nuo 15000 Lt iki 32000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys 2K-462/2012, 2K-326/2012, 2K-287/2012, 2K-134/2010).
Ieškovų A. J. ir A. J. prašomos atlyginti neturtinės žala sumos – po 200000 Lt teismo vertinamos kaip viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti, tačiau kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti ir atsižvelgia teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.). Taigi įvertinus visumą esminių ir svarbių aplinkybių, šios bylos kontekste, į teisės aktų reikalavimus ir formuojamą teisminę praktiką, taip pat į jau trečiųjų asmenų (solidariųjų kreditorių) atlygintą neturtinę žalą, teismas pripažįsta, kad protingas, teisingas ir proporcingas priteistinos neturtinės žalos dydis ieškovams iš atsakovo bankrutuojančios individualios E. B. įmonės būtų po 5000 Lt kiekvienam.
Atsakovas individuali E. B. įmonė yra bankrutuojanti bendrovė, todėl ieškinį iš dalies patenkinus 300 Lt žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 90,08 Lt paliktinos valstybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovams A. J. ir A. J. iš bankrutuojančios E. B. individualios (įmonės kodas 262543670, buveinės adresas Kelmės rajono savivaldybė, Rūdiškių k., atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ritava“, kodas 302545835, buveinės adresas Salos g. 45, Raizgių k., Šiaulių r.) neturtinės žalos atlyginimą po 5000 Lt (penkis tūkstančius litų).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.