- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-400-280/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00730-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- G. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-400-280/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-266/2015 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovo V. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo ir išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. S. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti jos ir atsakovo V. S. santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti jai neturtinės žalos 10 000 litų, padalinti santuokoje įsigytą nekilnojamąjį turtą, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė paaiškino, jog su atsakovu susituokė 1983 m. rugsėjo 17d. Tam tikrą laiką šeimyninis gyvenimas klostėsi normaliai, tačiau vėliau šeimoje prasidėjo nesutarimai ir pykčiai, atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, buvo neištikimas, girtavo. 2013 metų rudenį atsakovas paliko ją ir iki šiol gyvena pas savo kitą moterį R. S. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog šeima iširo tik dėl atsakovo kaltės - dėl nuolatinių girtavimų, dėl neištikimybės, dėl smurto. Kadangi atsakovas yra kaltas dėl šeimos iširimo, ją pažemino, parodė didelę nepagarbą jai, dėl ko ji patyrė daug dvasinių išgyvenimų, tai prašė priteisti iš atsakovo 10 000 litų neturtinės žalos. Kreditorinių įsiskolinimų neturi. Santuokoje įsigijo nekilnojamąjį turtą - butą, garažą lengvąjį automobilį AUDI 80. Kadangi jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tai prašė turtą padalinti ne lygiomis dalimis, o jai priteisti 2/3 dalis turto, o atsakovui 1/3 dalį turto. Jai natūra prašė priteisti butą, o atsakovui garažą ir automobilį. Žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra nebaigtas statyti namelis, pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes žemės sklypą ji nusipirko iš jos motinos duotų pinigų. Be to, žemės sklype ji viena stato namelį. Po santuokos nutraukimo palikti jai dabartinę pavardę. Taip pat prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas V. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės ir priteisti jam iš ieškovės 20 000 litų neturtinės žalos ir 500 litų išlaikymą, padalinti santuokoje įsigytą turtą pagal jo pasiūlytą variantą. Atsakovas paaiškino, jog ieškovė pati kalta, jog šeima iširo, nes ji yra nesugyvenamo charakterio, be pagrindo pavyduliaudavo, jį persekiodavo. Dėl ieškovės kaltės jis susirgo širdies ligomis. Nepripažino, jog jis ieškovę įžeidinėjo, prieš ją smurtavo. Teigė, jog visą laiką dirbo ir šeimą išlaikė. Atsakovas nurodė santuokos metu dėl ieškovės kaltės susirgęs širdies ligomis, tapo neįgalus, todėl prašė išlaikymo iš ieškovės. Santuokoje įsigytą butą prašė padalinti lygiomis dalimis, jam natūra priteisti žemės sklypą ir garažą, o kilnojamąjį turtą padalinti pagal jo nurodytą variantą.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką tarp G. S. ir V. S. įregistruotą 1983m. rugsėjo 17d., Anykščių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 182, nutraukė, pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. S. kaltės, ieškovei ir atsakovui po santuokos nutraukimo paliko jų dabartines pavardes – S. ir S., priteisė G. S. iš V. S. 1 000 EUR neturtinės žalos, padalino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą tokia tvarka:
- ieškovei G. S. natūra priteisė: - butą su rusiu, 49,15 kv.m., dviejų kambarių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 41 300Lt vertės, žemės sklypą 0,0644ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2300Lt vertės, minkštą kampą 300Lt vertės, skalbyklę „Ardo“ 0Lt vertės, elektrinę viryklę „Beko“ 300Lt; virtuvinį komplektą 1000Lt., vertės, virtuvinį stalą 50Lt, vertės, dvi miegamojo spintas 50Lt vertės, televizorių „Samsung“ 500Lt vertės, 1 šviestuvą 180Lt vertės, stalo įrankius 225Lt vertės, stalo indus 30Lt vertės, 2 puodus 20 Lt vertės, palapinę 100Lt vertės, dulkių siurblį 60Lt vertės, pastatomą šviestuvą 45Lt vertės, elektrinę plytelę 1Lt vertės, kastuvą 100Lt vertės, grėblį 5Lt vertės, 2 kirvius 100Lt vertės, spintelę 6 Lt vertės, siuvimo mašiną 400Lt vertės, mikrobangų krosnelę 10Lt vertės, tepalinį radiatorių 0Lt vertės; lygintuvą 0 Lt vertės, kilimą 40Lt vertės, muzikinį centrą 0 Lt vertės, 2 veidrodžius 0Lt vertės, viso turto už 13 647,47 EUR arba už 47 122Lt.
- atsakovui V. S. natūra priteisė: garažą, 42,75 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 3498-9006-1026:0004, esantį g.b. (duomenys neskelbtini) 7570 Lt vertės, lengvąjį automobilį AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2400Lt vertės, 3 dalių sekciją „Renata“ 2000Lt vertės, šaldytuvą „Snaigė“ 1000 Lt vertės, dvivietę miegamojo lovą „Grafų Baldai“ 1400 Lt vertės; dvigulį čiužinį 800 Lt vertės, komodą 400Lt vertės, televizorių LG 1400 Lt vertės, stacionarų kompiuterį su priedais 800 Lt., vertės, benzininę žoliapjovę 1200Lt , guminę žarną 50Lt vertės, grybų vaisių džiovintuvą 130 Lt vertės, greitpuodį 320 Lt vertės, miegmaišį 150 Lt vertės pripučiamą čiužinį 160 Lt vertės, bulvių tarkavimo mašiną 200 Lt vertės, šašlykinę 300 Lt vertės, dalgį 70 Lt vertės, kirvuką 30 Lt vertės, aliuminį bidoną 100 Lt vertės, elektros variklį su reduktoriumi 340Lt vertės, radiolą 380Lt vertės, aliumines kopėčias 260Lt vertės, vandens vibracinį siurblį 150Lt vertės, viso turto už 6 258,68 EUR arba už 21 610Lt.
Teismas taip pat priteisė V. S. iš G. S. 3 692,66EUR arba 12 750Lt piniginę kompensaciją, kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė, priteisė iš G. S. ir V. S. po 5,01 EUR arba 17,30 Lt į valstybės biudžetą teismo turėtų pašto išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad atsakovas 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2014 m. kovo 7 d. smurtavo prieš ieškovę. Byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino, jog atsakovas buvo ieškovei neištikimas, smurtavo prieš ieškovę, girtavo, buvo grubus, ją žemino ir įžeidinėjo. Aplinkybę, kad atsakovas buvo ieškovei neištikimas ir paliko šeimą patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai – iš policijos komisariato gauta medžiaga. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ir ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, teismas konstatavo, jog šalių santuoka iširo tik atsakovo kaltės ir santuoką nutraukė dėl jo kaltės. Įvertinęs minėtas aplinkybes bei tai, jog dėl atsakovo veiksmų pablogėjo ieškovės sveikata ir įvertinus atsakovo sveikatos būklę, jo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 1 000 EUR neturtinės žalos, o analogiško atsakovo prašymo netenkino, taip pat atmetė atsakovo prašymą priteisti jam išlaikymą. Įvertinęs liudytojų ir šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, kadangi sklypas įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu, nėra duomenų, jog ieškovės motinos sklypui pirkti duoti pinigai būtų buvę skirti ne šeimos interesų tenkinimui. Spręsdamas santuokoje įgyto buto padalijimo klausimą, teismas pažymėjo, kad sutuoktiniai yra gana konfliktiškuose santykiuose, todėl po santuokos nutraukimo jie negalės kartu gyventi viename bute ir naudotis bendromis patalpomis. Be to, nustatyta, jog atsakovas pats išsikraustė iš buto dar 2013 metų rudenį ir jame negyvena, yra pasiėmęs dalį daiktų, nesirūpino buto išlaikymo nemokėjo mokesčių. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes dėl santuokos iširimo, dėl kiekvieno iš sutuoktinių indėlį prižiūrint turimą turtą, teismas darė išvadą, jog po santuokos nutraukimo ieškovei natūra turi būti priteistinas visas dviejų kambarių butas (41 300Lt vertės). Įvertinęs žemės sklypo įsigijo aplinkybes, įvertinęs tai, jog žemės sklypu rūpinasi tik ieškovė, ji jame yra pradėjusi statyti sodo namelį ir teismui pateikė dokumentus, susijusius su namelio statyba, pirmosios instancijos teismas santuokoje įsigytą žemės sklypą 0,0644 ha, esantį (duomenys neskelbtini), natūra priteisė ieškovei. Dalindamas kilnojamuosius daiktus, teismas vadovavosi ieškovės pateiktomis daiktų vertėmis, kadangi ji pateikė daiktų įsigijimo aplinkybes, nuotraukas, patvirtinančias šių daiktų būklę. Teismas iš dalintino daiktų sąrašo pašalino kieto kuro katilą „Kalvis“ 2500 Lt vertės, vandens pašildytoją „Ariston“500 Lt vertės, cirkuliacinį siurblį „Nilo“ 360Lt vertės, nes jie yra buto šildymo sistemos dalis. Ieškovei priteisęs turto natūra už 47 122 Lt arba 13 647,47 EUR, o atsakovui - už 21 610 Lt arba 6 258,68 EUR, teismas iš ieškovės atsakovui priteisė 12 750 Lt arba 3 692,66 EUR piniginę kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį.
Šalies argumentai
Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo dalį dėl atsakovo kaltės, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikinti sprendimą dėl įgyto turto padalijimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, turtą padalijant tokia tvarka:
-V. S. natūra priteisti: ½ dalį dviejų kambarių, 49,15 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5 980,50 EUR vertės; ½ žemės sklypo, 0,0644ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 333 EUR vertės; garažą, 42,75 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2 192 EUR vertės; kilnojamuosius daiktus padalinti pagal priešieškinio reikalavimus.
- G. S. natūra priteisti: ½ dalį dviejų kambarių, 49,15 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5 980,50 EUR vertės; ½ žemės sklypo, 0,0644ha, unikalus Nr. 3426-0008-0068, esančio E(duomenys neskelbtini), 333 EUR vertės; automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 695 EUR vertės; kilnojamuosius daiktus padalinti pagal priešieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat prašė iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas dalyje dėl kaltės, turto balanso, vertės nustatymo ir jo padalijimo, neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo išvados, kuriomis grindžiamas teismo sprendimas, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir materialinės teisės normoms. Atsakovas pažymėjo, jog jokių rašytinių įrodymų apie jo smurtą šeimoje, nėra, o iš namų jis išsikėlė nebeiškentęs ieškovės nuolatinių priekabių ieškojimo ir pavydo scenų. Teismas visiškai nesiaiškino šeimos iširimo aplinkybių iki faktinio šeimos iširimo 2013 m. rudenį, o teismo nustatyti faktai dėl atsakovo kaltės yra įvykę jau po šeimos iširimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės elgesio atsakovo atžvilgiu: ieškovė pakeitė buto spyną, neleido pasiimti asmeninių daiktų ir drabužių, provokavo konfliktus, buvo nesugyvenamo būdo. Policijos komisariate yra medžiaga, kad ir ieškovė buitinio konflikto metu buvo neblaivi. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo parinktas turto padalinimo būdas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, nes ieškovei atiteko vertingas gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas – butas ir sodo sklypas, kuriame yra pastatytas sodo namelis. Apeliantas pažymėjo, kad teismas šio sodo namelio neįtraukė į dalintiną turtą, o atsakovui nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą, be to, sodo sklypo vertė, nurodyta Registrų centre – 666 EUR, neatitinka realios rinkos vertės, kadangi tokios dydžio sodo sklypai Anykščiuose kainuoja 4 000 – 14 000 EUR. Teismas, būdamas aktyvus tokio pobūdžio bylose, nustatęs, kad ne visas turtas įtrauktas į santuokoje įgyto turto balansą ar turto vertė neatitinka realios rinkos vertės, turėjo pasiūlyti šalims atlikti turto vertinimą, įregistruoti nebaigtą statyti statinį. Šioje byloje dalinamas turtas yra dalūs daiktai, kurių sudėtinės dalys turi savarankišką vertę ir gali būti panaudotos pagal paskirtį, todėl teismas turėjo turtą padalinti natūra. Atsakovas pažymėjo, jog jo ir sutuoktinės bendravimas yra minimalus, o jų subjektyvūs nesutarimai neturėtų būti sureikšminami, juolab konfliktinė situacija ar jos paaštrėjimas dėl iškeltos bylos teisme paprastai būna laikini, todėl šalių santykiai nėra tokie blogi, jog jie negalėtų bendrai naudotis padalijamu turtu ar susitarti dėl tolesnės naudojimosi tvarkos ar realizavimo. Apeliantas nurodė, kad ieškovei nekilnojamojo turto priteista už 43 600 Lt, o kilnojamojo turto – už 3 522 Lt, tuo tarpu atsakovui nekilnojamojo turto teismas paskyrė už 7 570 Lt, o kilnojamojo – už 11 640 Lt. Šie skaičiai akivaizdžiai įrodo, kad tokiomis proporcijomis paskirstant tarp šalių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pažeidžiamos atsakovo turtinės teisės, bendrieji teisės principai. Teismų praktikoje laikomasi principo, jog dalijant turtą natūra, jis turi būti paskirstomas kuo proporcingiau, o nagrinėjamu atveju teismas, nors ir konstatavęs, jog sutuoktinių dalys lygios, tačiau visą vertingą nekilnojamąjį turtą priteisė ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas atsakovui buto dalies, neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę – atsakovas neįgalus, jam nustatytas tik 40 proc. darbingumas, diagnozuoti rimti širdies veiklos sutrikimai, stuburo artroziniai pakitimai, todėl atsakovas negali dirbti fizinio darbo, neturi santaupų, gyvena tik iš neįgalumo pensijos. Teismas atėmė iš atsakovo galimybę turėti nors dalį gyvenamojo būsto, kadangi už iš ieškovės priteistą 3 692,66 EUR kompensaciją, iš kurios 1 000 EUR atsakovas turės sumokėti ieškovei kaip neturtinę žalos atlyginimą, atsakovas negalės įsigyti net kambario bendrabutyje. Pirmosios instancijos teismas, iš dalinamo turto sąrašo išbraukęs kieto kuro katilą „Kalvis“ (2 500 Lt vertės), kombinuotą vandens pašildytoją „Ariston“ (500 Lt vertės), vandens cirkuliacinį siurblį „Nilo“ (360 Lt vertės) ir nurodęs, kad tai yra buto šildymo sistemos dalis, neatsižvelgė, kad šie daiktai pirkti iš bendrų santuokinių lėšų, todėl turėjo juos pridėti prie buto vertės, nurodytos Registrų centro duomenyse. Teismas nesiaiškino ir to, ar atsakovui priteista piniginė kompensacija yra teisinga, atitinka protingumo, teisingumo principus, taip pat ieškovei priteistų daiktų vertes nustatė, atsižvelgęs į nusidėvėjimą, o atsakovo daiktų kainų nemažino lyg šie daiktai būtų nauji.
Atsiliepimas
Ieškovė G. S. atsiliepimu prašo V. S. apeliacinį skundą atmesti, Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-19-266/2015 palikti nepakeistą, priteisti turėtas 230 EUR bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Ieškovė pažymėjo, kad būdamas susituokęs su ieškove, atsakovas prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą – šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Buto durų spyna buvo pakeista tik 2014 m. spalio 17 d. ir tik po to, kai atsakovas išmontavo kranus, atjungė skalbimo mašiną, iš vandens šildytuvo išmontavo elektros laidą ir išeidamas paliko neužrakintas duris. Dar skyrybų proceso metu atsakovas išsigabeno visus savo asmeninius daiktus, drabužius, todėl nepagrįstai teigia, jog ieškovė kliudė jam tai daryti. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas pats išėjo iš namų, visiškai nebesirūpino butu, nepadėjo išlaikyti nei jo, nei šeimos, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas nesiaiškino šeimos iširimo aplinkybių iki 2013 m. – apklausti liudytojai patvirtino atsakovą įžeidinėjus, žeminus ieškovę, girtavus. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Ieškovė pažymėjo, kad kilnojamojo turto vertes nurodė pats atsakovas ir šių verčių netikslino. Teismas atsižvelgė į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybes, tai, kad juo rūpinosi tik ieškovė, ir šį turtą priteisė ieškovei. Atsakovas V. S. procesiniuose dokumentuose net neužsiminė apie sodo sklype statomą namelį, teismo posėdyje teigė, kad namelis statomas iš bendrų šeimos lėšų, nors pats prieš tai nurodė kad nuo 2011 m. jokių lėšų šeimai nebeteikia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas nesirūpino butu, nemokėjo mokesčių, pats išsikraustė iš buto, išsiveždamas daiktus, taip akivaizdžiai parodydamas, kad butas jam fiziškai nereikalingas. Butas yra dviejų kambarių, todėl dėl blogų tarpusavio santykių su atsakovu, abiems bylos šalims butu būtų sudėtinga naudotis. Ieškovė pabrėžė, jog automobilį AUDI 80 atsakovas pats prašė priteisti jam, todėl nesuprantama, kodėl apeliaciniu skundu šį automobilį prašo priteisti ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliaciniu skundu yra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės ir padalintas santuokoje įgytas turtas. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir prašo pripažinti santuoką nutrūkus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat teigia, kad santuokoje įgytas turtas padalintas neproporcingai, pažeidžiant apelianto interesus. Teisėjų kolegija pasisako dėl teismo sprendimo apeliacinio skundo ribose.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, liudytojų ir šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Apeliantas teigia, jog jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo smurtą šeimoje nėra, tačiau byloje pateikta Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-01-08 nutartis (T. 1, b. l. 93) patvirtina, jog atsakovas smurtavo prieš ieškovę ir pats tai pripažino, nors šalims ir nebegyvenant kartu, tačiau dar dedant pastangas susitaikyti. Iš ieškovės darbovietės (duomenys neskelbtini) gautas raštas (T. 2, b. l. 29) taip pat leidžia teigti, kad atsakovas ieškovę žemino jos darbo vietoje, t. y. negerbė savo sutuoktinės. Tiek ieškovė, tiek šalių dukra patvirtino aplinkybes, jog būtent atsakovas buvo neištikimas, išsikėlė iš namų 2013 m. rudenį pas kitą moterį, nesirūpino šeima. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės elgesio su atsakovu, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti. CPK 178 str. numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie netinkamą ieškovės elgesį ar tai, kad ieškovė būtų pažeidusi savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Nesant įrodymų apie ieškovės sutuoktinės pareigų pažeidimą, nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimą pripažinti santuoką nutrūkus dėl atsakovo V. S. kaltės.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, dalindamas sutuoktinių turtą, pažeidė teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, nukrypo nuo turto dalinimo natūra principo į dalintiną turtą neįtraukė sodo namelio, o sodo sklypo vertė neatitinka realios rinkos vertės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad turto dalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Apeliantas pats nurodo, jog su ieškove jo santykiai iki santuokos nutraukimo buvo tokie, jog negalėjo gyventi kartu, iš pateiktų duomenų, matyti, jog atsakovas 2014 m. prieš ieškovę du kartus naudojo fizinį smurtą, taigi akivaizdu, kad šalių tarpusavio santykiai lemia tai, jog šalių butas negali būti dalijamas natūra. Atsakovas prašo padalinti natūra ir sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau kaip nustatyta, atsakovas turi sveikatos problemų, pats nurodė, kad negali dirbti fizinio darbo, iš apklaustų liudytojų paaiškinimų matyti, kad atsakovas sodo sklypu nesirūpino. Esant tokiai situacijai, kai nustatyta, jog viena iš šalių negali naudotis dalintinu daiktu pagal jo paskirtį (dirbti sodo sklype), darytina išvada, jog šalių interesus labiau atitiktų šio daikto priteisimas galinčiai daiktu naudotis ir besinaudojančiai pusei – ieškovei, kuri atsakovui už tai sumokėtų kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Tokią išvadą patvirtina ir jau minėta aplinkybė, kad tarp šalių susiklostę prasti tarpusavio santykiai. Apeliantas nurodo, kad dalinto sodo sklypo vertė yra didesnė nei teismo nurodyti 666 EUR (2 300 Lt), todėl teismas turėjo pasiūlyti šalims atlikti turto vertinimą. Pažymėtina, kad atsakovas, priešieškinyje prašydamas priteisti jam šį sodo sklypą, nurodė, jog jo vertė yra 2 300 Lt, todėl apeliacinės instancijos teismui nepagrįstai teigia esant turtą vertingesnį. Be to, teiginiui, kad padalintas sodo sklypas yra didesnės vertės, patvirtinti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Apeliaciniame skunde pažymima, kad į dalintino turto balansą neįtrauktas statomas sodo namelis, tačiau, kaip jau buvo minėta, kiekviena šalis nurodo aplinkybes ir pateikia įrodymus, patvirtinančius keliamus reikalavimus, todėl atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo teikti dokumentus, patvirtinančius, jog namelis statomas iš bendrų lėšų, o ne vien tik deklaratyviai nurodyti šį teiginį. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės pateiktus duomenis apie po ieškovės mamos mirties paveldėtą turtą ir argumentus ir darė teisingą išvadą, jog šį sodo namelį natūra reikia priteisti ieškovei.
Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovei tenkančių kilnojamųjų daiktų kainas, o atsakovui tenkančių daiktų kainų nemažino. Pažymėtina, jog ieškovė kartu su dalintinų daiktų kainomis nurodė šių daiktų amžių, nusidėvėjimo laipsnį, todėl teismas turėjo pagrindą atsižvelgti į ieškovės pateiktas daiktų vertes. Atsakovas turėjo tokią pačią teisę pateikti dalinamų daiktų kainas ir šia teise pasinaudojo, o teismas, priteisdamas kilnojamuosius daiktus atsakovui, vadovavosi atsakovo pateiktomis vertėmis. Pabrėžtina, kad nors santuokos nutraukimo bylose teismas turi būti aktyvus, tačiau ir šiose bylose galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), todėl teismas savo nuožiūra negali mažinti pačios šalies pateiktų ir prašomų priteisti daiktų verčių, kadangi tai bylos šalies pareiga.
Pirmosios instancijos teismas iš dalintino kilnojamojo turto sąrašo pašalino kieto kuro katilą „Kalvis“ – 2 500 Lt, kombinuotą vandens pašildytoją „Ariston“ – 500 Lt, vandens cirkuliacinį siurblį „Nilo“ – 360 Lt vertės, motyvuodamas, jog tai yra buto šildymo sistemos dalis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad nors šis turtas priklauso butui, tačiau buto vertė dėl to nepadidėjusi, nes nepakeistas buto šildymo metodas (registrų centro informacijoje vis dar nurodyta, jog butas (duomenys neskelbtini), šildomas centralizuotai), todėl ir šildymo sistemos prietaisai, įsigyti iš bendrų sutuoktinių lėšų turėjo būti dalinami. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į šią aplinkybę, sprendimas keičiamas, ieškovei priteisiant šildymo sistemos elementus, o aatsakovui iš ieškovės priteistą kompensaciją už atsakovui tenkančią mažesnę turto dalį padidinant 486,56 EUR, t. y. iki 4 179,22 EUR. Tokio dydžio kompensacija, priteisiama už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, atitinka atsakovo interesus ir nepažeidžia ieškovės teisių.
Kadangi teismo sprendimas keičiamas minimaliai, ir iš esmės ieškinio ir priešieškinio reikalavimai lieka patenkinti lygiomis dalimis, bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos.
Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir apeliantui prašant, iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė įrodymus turėjęs 33 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų. Apeliacinį skundą tenkinus 32,5 proc., iš ieškovės atsakovui priteisiama 10,73 EUR žyminio mokesčio išlaidų. Kadangi atsakovas buvo atleistas nuo 50 proc. bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, iš ieškovės į valstybės biudžetą taip pat priteisiama 10,73 EUR žyminio mokesčio išlaidų (CPK 96 str.). Ieškovė G. S. nurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi 230 EUR advokato pagalbos išlaidų ir prašė jas priteisti, todėl atitinkamai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovo V. S. ieškovei priteistina 155,25 EUR advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti: iš G. S. V. S. priteistą pinginę kompensaciją padidinti iki 4 179,22 EUR, o G. S. priteisti kieto kuro katilą „Kalvis“ – 724 EUR vertės, kombinuotą vandens pašildytoją „Ariston“ – 144,81 EUR vertės, vandens cirkuliacinį siurblį „Nilo“ – 104,26 EUR vertės.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,73 EUR žyminio mokesčio išlaidų į valstybės biudžetą.
Priteisti iš V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,73 EUR žyminio mokesčio išlaidų į valstybės biudžetą bei 155,25 EUR advokato pagalbos išlaidų G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.