- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-02
- Bylos Nr.
- A-525-838-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03274-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Trečiasis asmuo
- M. K., T. B., R. B., uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei „EWC Projects“, J. L.-K., E. Z.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- I. L.
- Kategorijos
- 11.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, trečiųjų suinteresuotų asmenų T. B., R. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. (I. L.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei „EWC Projects“, T. B., R. B., M. K., J. L.-K., E. Z. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas I. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–11) ir skundo patikslinimais (II t., b. l. 116–122; III t., b. l. 16–17) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorių per 30 dienų atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punkte nustatytus veiksmus, t. y. Vilniaus miesto tarybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 494 patvirtinto detaliojo plano teritorijoje suprojektuoti ne mažesnį kaip 730 kv. m ploto sklypą arba 2 atskirus 544 kv. m ir 186 kv. m ploto sklypus, kurie pagal naudojimo būdą tinkami naudoti kaip kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemė, kurios naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, organizuoti tokių sklypų kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypų planus, kartu su kitais dokumentais pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Vilniaus miesto skyriui (toliau – ir NŽT Vilniaus m. skyrius);
2) įpareigoti Administracijos direktorių per 30 dienų jo 2012 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. 30-79 patvirtintą 1 079 kv. m žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais perduoti NŽT Vilniaus m. skyriui.
Pareiškėjas vertino, kad atsakovas vilkina atkurti pareiškėjui nuosavybės teises, nes prašymą natūra atkurti nuosavybės teises į žemę pareiškėjas pateikė 2001 m. gruodžio 6 d. ir iki šiol pareiškėjo teisės, grąžinant turėtą žemę natūra, iki galo neatkurtos. Negana to, atsakovas aktyviais veiksmais piktnaudžiaujant formalia teise nesutikti su teisėtais pareiškėjo reikalavimais. 2003 m. sausio 16 d. pareiškėjas pradėjo savo teises ginti teisme (byla Nr. I-587-10/2005 (b. l. 40)) ir tik dėl teismų sprendimų atsakovas suformavo didžiąją dalį natūra grąžintinos žemės sklypų ir jų dokumentus perdavė NŽT Vilniaus m. skyriui. Pasisakydamas dėl prašymo suformuoti grąžintinus sklypus teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjas nurodė, kad 2001 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą grąžinti natūra žemę, esančią prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje. Pagal Vilniaus miesto tarybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 494 patvirtintą detalųjį planą (toliau – ir Planas) didžiojoje turėtos žemės vietos dalyje suprojektuoti sklypai gyvenamajai statybai. Pagal atliktą turėto žemės sklypo kartografavimą ir jo pagrindu atliktus skaičiavimus nustatyta, kad į detaliajame plane suprojektuotų sklypų teritoriją patenka 10 505 kv. m (1,05 ha) turėtos žemės (administracinė byla Nr. I-587-10/2005 (t. 1, b. 1. 12)). Pareiškėjui iki nacionalizacijos turėtoje vietoje atkurtos nuosavybės teisės į 0,8 ha žemės, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą grąžinimui turi būti suformuoti dar 0,2 ha žemės sklypai ir (ar) jų dalys. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002), žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas yra naudojamas. Tuo tarpu teismų sprendimuose, tame tarpe Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-705/2005 pagal pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą suformuoti 7,24 a grąžintiną sklypą, konstatuota, kad Plane suprojektuotų sklypų Nr. 15, 16 žemė negali būti priskirta valstybės išperkamai, kadangi: pastatai neeksploatuojami ir apleisti, neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos žemės išpirkimo sąlygos; suplanuotai teritorijai ir joje įregistruotiems pastatams nėra visuomenės poreikio; suplanuotoje teritorijoje bus tenkinami privataus asmens interesai; minėtuose sklypuose įregistruoti pastatai faktiškai neatitinka pastato sąvokos; sklypuose esančių neapibrėžtinų daiktų buvimas nelemia apie tuos daiktus esančios žemės išpirkimo bei užkirtimo galimybės į tokią žemę atkurti nuosavybės teises; numatyta galimybė (Plane) ateityje nugriauti sklype esančius pastatus, kurie iš esmės yra apleisti, dar kartą įrodo, kad nėra visuomeninio poreikio ir šia prasme bei kad tokiu būdu siekiama, pasinaudojus formaliu pagrindu, apriboti pareiškėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra bei ateityje patenkinti ne visuomenės, o kito privataus asmens poreikius (žr. administracinės bylos Nr. I-587-10/2005 medžiagą). Sklypo Nr. 14 teritorija, kurioje taip pat yra įregistruotas pastatas, atitinka visas paminėtas aplinkybes dėl visuomenės poreikio nebuvimo, pastatų nenaudojimo. Praėjus 6–7 m. po paminėtų teismų sprendimų, pastatų būklė ženkliai pablogėjo, faktinės pastatų aplinkybės dėl jų panaudojimo visuomenės poreikiams yra nepakitusios, jie ir toliau nenaudojami; pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banką bei faktiškai juose (kaip ir anksčiau) nėra jokių komunikacijų, visi trys pastatai pripažinti avariniais jų avaringumo laipsnis akivaizdžiai kelia keleto išlikusių sutręšusių rąstinių sienų (kitos jau sugriuvusios) griūties pavojų. Visi 3 paminėti pastatai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įtvirtintų statinio ir pastato apibrėžimų, nes jų laikančios konstrukcijos yra sugriuvusios, nėra stogų ir patalpų. Todėl, pareiškėjo nuomone, Plane suprojektuotų sklypų Nr. 14, 15, 16 teritorija, išskyrus joje įregistruotą 7,24 a ploto sklypą, yra laisva, neužstatyta žemė Atkūrimo įstatymo prasme. Juose pareiškėjui gali būti formuojami sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Pateikia skaičiavimus, kaip tokie sklypai gali būti suformuojami.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracijos direktorius atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 184–188; III t., b. l. 1–5) nurodė, kad su skundu, jame pateiktais argumentais ir motyvais nesutinka, prašė šią bylą nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 2 punkto pagrindu, netenkinus šio prašymo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Administracijos direktoriui (tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininkas ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) dėl vilkinimo (įpareigojimo) atlikti veiksmus, pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Administracijos direktorių per 30 dienų įvykdyti pagal Tvarkos 106 punktą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. vasario 13 d. rašte Nr. 31/03/17-368 pateiktą prašymą, t. y. suformuoti Plane suprojektuotų sklypų Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17 teritorijoje pareiškėjui grąžintiną 724 kv. m sklypą individualaus namo statybai bei atlikti kitus Administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtinus būtinus ir teisės aktuose nustatytus veiksmus, susijusius su suformuoto sklypo grąžinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. birželio 17 d. nutartyje minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teigė, jog reikalavimai abejose bylose yra tapatūs, reikalavimų tikslas tas pats, t. y. įpareigoti savivaldybę suformuoti žemės sklypą grąžinimui natūra buvusio savininko kartografuotoje turėtos žemės vietoje. Aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas suformuoti 3 žemės sklypus, o administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 buvo nurodytas konkretus žemės sklypo dydis (724 kv. m), šių reikalavimų tapatumo nepaneigia, kaip jų ir žodiniai reikalavimo formuluočių skirtumai; iš abejose administracinėse bylose išdėstytų argumentų akivaizdu, kad pareiškėjas siekia žemės sklypo suformavimo, atkuriant nuosavybės teises į žemę turėtoje vietoje. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas skunde nepateikė duomenų apie konkretų atsakovo įvykdytą vilkinimo atvejį, o pateikia bendrą aiškinimą apie ilgai užtrukusią nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Teigė, kad ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovo nagrinėjimas teismuose negali būti traktuojamas kaip atsakovo vilkinimas atlikti veiksmus. Paaiškino, kad vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005, Administracijos direktorius 2008 m. vasario 11 d. priėmė įsakymą Nr. 30-265 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 30-265). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiame įsakyme suformuoto 724 kv. m ploto žemės sklypo vieta, kreipėsi į antstolę, kuri kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydama skirti Administracijos direktoriui 1 000 Lt baudą ir nustatyti 1 mėn. terminą minėtam teismo sprendimui įvykdyti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1825-803/2009 antstolės prašymą atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 10 d. nutartyje bylą grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo; šią teismo nutartį Vilniaus miesto savivaldybė apskundė kasacine tvarka ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Siekiant išspręsti kilusį ginčą dėl tinkamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. teismo sprendimo įvykdymo, buvo nagrinėjamos kitos žemės sklypo formavimo galimybės. Vilniaus miesto savivaldybėje 2010 m. kovo 9 d. gautas pareiškėjo raštas, kuriame jis patvirtino, jog formuojamo grąžinamo žemės sklypo vieta visiškai atitinka vykdomą teismo sprendimą ir ateityje dėl to nebus reiškiamos pretenzijos, taip pat įsipareigojo atsiimti iš antstolio vykdomąjį raštą pateikti antstoliui pareiškimą dėl bylos dėl baudos skyrimo atsiėmimo iš teismo bei kt. Atsižvelgdamas į antstolės prašymą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4497-600/2010 pareiškėjo prašymą dėl baudos skyrimo Administracijos direktoriui paliko nenagrinėtu. Vykdydamas 2005 m. vasario 28 d. teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005, Administracijos direktorius priėmė 2010 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 30-806 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvės plano tvirtinimo ir duomenų nustatymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 30-806), kuriame patvirtino suformuoto 724 kv. m grąžintinos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) g. (Plane suprojektuotų sklypų Nr. 15 ir Nr. 16 teritorijoje) planą ir nustatė sklypo duomenis; tai žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Suformuotas žemės sklypas užeina už savininko turėtos žemės kartografijos ribų. Tuo atveju, jeigu savivaldybė būtų įpareigota pareiškėjui suformuoti naujus natūra grąžinamos žemės plotus, pareiškėjui būtų suformuotas bendras didesnis natūra grąžinamas žemės plotas, negu priklausytų pagal teisės aktus, todėl būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam valstybinės žemės įgijimui. Įsakymu Nr. 30-806 pripažintas netekusiu galios įsakymas Nr. 30-265. Pareiškėjo atstovas nustatyta tvarka buvo supažindintas su formuojamo žemės sklypo planu bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu ir su jais sutiko. Patvirtinti žemės sklypo dokumentai buvo perduoti buvusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuris suteikė sklypą pretendentui, atkuriant nuosavybės teises į žemę. Sklypas nuosavybės teise buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Akcentavo, kad paminėti teismų sprendimai ir nutartys dėl sklypo suformavimo pareiškėjui nuosavybės teisėms į žemę atkurti įvykdyti. Teigė, kad pareiškėjo skunde nurodoma motyvacija dėl sklypų dydžių ir siūlomų sklypų formavimo galimybių nėra pakankamai aiški. Taip pat atkreipė dėmesį, ginčo teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis turtas – pastatai (duomenys neskelbtini). Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13d. įsakyme Nr. 30-68 ir 2012 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. 30-79 yra patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) planai, prilyginami detaliojo planavimo dokumentams; šiuose planuose suprojektuoti žemės sklypai pastatams pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį eksploatuoti. Taigi, ginčo teritorijoje negali būti iš naujo formuojami žemės sklypai atkūrimui natūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 105–108; II t., b. l. 175–179) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir administracinę bylą nutraukti.
Pažymėjo, jog Tvarkos 106¹ punkto analizė leidžia teigti, kad NŽT teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (-ų) planą (-us) bei kitus Tvarkos 106¹ punkte nurodytus šio (šių) žemės sklypo (-ų) duomenis ir šią dokumentaciją perduoda atitinkamam NŽT teritoriniam skyriui. Teigė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas, grąžinant žemę natūra nėra vilkinamas, o tęsiamas, tai patvirtina ir faktas, jog E. L. vardu iš viso priklausė atkurti nuosavybės teises Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje į 2,19 ha. Pagal Vilniaus miesto valdybos 1994 m. kovo 31 d. potvarkį Nr. 6141V atkurta 0,2 ha, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. lapkričio 21 d. sprendime Nr. 01-2260 – 0,475 ha, 2004 m. kovo 18 d. sprendime Nr. 2.4-01-2374 – 0,2526 ha, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 28 d. sprendime Nr. 2.4-01-8248 – 0,0724 ha ir NŽT, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus, 2013 m. kovo 13 d. sprendime Nr. 49S-219 pareiškėjui grąžintas 0,0282 ha žemės sklypas. Šiuo metu nuosavybės teisės į E. L. tenkančią neatkurtos žemės valdos dalį yra 1,1618 ha.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grinda“ atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 149–153; II t., b. l. 188–189) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas UAB „Grinda“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino UAB „Grinda“ nuosavybės teise valdo pastatus – gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Remiantis pareiškėjo pateiktais Nekilnojamojo turto registro išrašais, šių statinių duomenys užfiksuoti atitinkamai 2005 m. kovo 15 d. ir 2004 m. lapkričio 5 d., vykdant kadastrinius matavimus, o šie pastatai pripažinti avariniais Administracijos 2009 m. lapkričio 24 d. aktuose Nr. A32-967(2.9.2.11-UK1) ir Nr. A32-966(2.9.2.11-UK1). Ginčui aktualioje teritorijoje yra ir kitiems asmenims priklausantys pastatai. Nei pareiškėjas, nei kiti asmenys nėra nuginčiję Nekilnojamojo turto registre užfiksuotų juridinių faktų, tad pareiškėjo pasvarstymai ir kitokie subjektyvūs vertinimai neturi reikšmės teisiniam situacijos vertinimui, t. y. faktui, kad pareiškėjo nurodyta žemė nėra laisva (neužstatyta) Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, pareiškėjas neturi teisės atsikurti nuosavybės teisių į šią žemę natūra. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, klaidingas ir pareiškėjo teiginys, kad atsakovas vilkina atlikti privalomus jam veiksmus. UAB „Grinda“ siekia įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti pastatų eksploatavimui pagal jų tiesioginę paskirtį reikalingą žemę, t. y. valstybinės žemės sklypus, kurie būtų suformuoti patvirtintuose žemės sklypo planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Atsižvelgiant į tai, SĮ „Vilniaus planas“, remdamasi Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atitinkamais Administracijos sprendimais, jau yra parengusi šiuos teritorijų planavimo dokumentus, tačiau, pareiškėjo iniciatyva pradėjus teisminius ginčus bei pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, šių žemės sklypo planų tvirtinimas šiuo metu sustabdytas. Vertino, kad UAB „Grinda“ priklausančių pastatų avarinė būklė neturi jokios įtakos ginčo sprendimui, kadangi pastatai nėra išnykę ir UAB „Grinda“ nuosavybės teisės į juos nėra pasibaigusios. UAB „Grinda“, siekdama naudoti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus pagal tiesioginę jų paskirtį, privalo turėti galimybę ne tik valdyti nuosavybės teise jų eksploatavimui reikalingus žemės sklypus, bet ir galimybę atlikti reikiamus statybos darbus, kurie leistų pašalinti šiuo metu esančią avarinę minėtų pastatų būklę, o kol byla nagrinėjama teisme, UAB „Grinda“ objektyviai negali pasinaudoti visomis savo kaip pastatų savininkės teisėmis, t. y. susikurti visas teisines prielaidas savo pastatus sutvarkyti (pašalinti avarinę būklę) ir juos naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Pažymėjo, kad Administracijos direktorius 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 30-68 ir 2012 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. 30-79 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planus, prilyginamus detaliojo planavimo dokumentams, šie teritorijų planavimo dokumentai buvo parengti būtent tam, kad būtų suformuoti žemės sklypai UAB „Grinda“ nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį, todėl nauji žemės sklypai šioje teritorijoje negali būti planuojami, o pareiškėjas reikalauti perduoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planą NŽT teritoriniam skyriui neturi jokio teisinio pagrindo. Įpareigojus atsakovą suformuoti grąžinimui natūra ginčo žemės sklypus, kurie užstatyti pareiškėjui nepriklausančiais statiniais, iš trečiųjų asmenų, tame tarpe ir UAB „Grinda“, būtų atimta galimybė įgyvendinti savo nuosavybės teisę į pastatus, t. y. užtikrinti jų eksploatavimą pagal tiesioginę jų paskirtį, tuo tikslu nuperkant (išsinuomojant) valstybinės žemės sklypus bei vykdant įvairius statybos darbus, pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Nurodė, kad trečiųjų asmenų nuosavybės teisė į pastatus ir jos įgyvendinimo galimybė nepanaikina pareiškėjo kaip pretendento į nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimą, tik pakeičia šios teisės įgyvendinimo formą, pareiškėjas turi teisę Atkūrimo įstatyme nustatyta tvarka gauti kompensaciją už ginčo žemės sklypus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Start Vilnius“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 118–120) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu, o netenkinus šio prašymo, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu UAB „Start Vilnius“ perduotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepatenka į buvusio A. Z. sklypo, į kurį siekiama atkurti nuosavybės teises, ribas. UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teise priklausantis pastatas yra gyvenamasis namas, todėl visiškai pagrįstai ir teisėtai UAB „Start Vilnius“ sieks, kad būtų suformuotas sklypas prie šio pastato, reikalingas šiam pastatui naudoti pagal paskirtį. Teigė, kad pareiškėjo prašymas ir siekis suformuoti jam sklypus nuosavybei atstatyti už buvusio A. Z. sklypo ribų prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų yra nepagrįstas. Vertino, kad pareiškėjas skundu siekia, kad būtų peržiūrėtas ir pakeistas jau įsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau ABTĮ neįtvirtinta galimybė pakartotinai pareikšti skundą dėl ginčo, kuris išspręstas įsiteisėjusiame teismo sprendime, todėl ši byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu, kadangi administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad nustatant, ar nagrinėjamu atveju pagal Atkūrimo įstatymą galimas žemės grąžinimas natūra, turi būti įvertinta, ar žemė turėtoje vietoje yra laisva (neužstatyta) ir nepriskiriama valstybės išperkamai žemei. Rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodė, jog ginčo teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis turtas – pastatai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), būtina suprojektuoti žemės sklypus pastatams pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį eksploatuoti, taigi, ginčo teritorijoje negali būti iš naujo formuojami žemės sklypai atkūrimui natūra.
Tretieji suinteresuoti asmenys T. B. ir R. B. atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 39–44, 46–51; II t., b. l. 182–184), prašė bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu, o teismui nusprendus, kad bylos nutraukti nėra pagrindo, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad šalia R. B. priklausančios namų valdos (žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suprojektuotas 2,8 a laisvos valstybinės žemės plotas (toliau – ir Prijungtinas sklypas), kuris atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir nutarimas Nr. 692) 2.15 punktą ir gali būti parduotas R. B., kaip žemės sklypo, besiribojančio su įsiterpusio laisvu valstybinės žemės plotu, savininkei, o pareiškėjas nepagrįstai reikalauja perplanuoti detaliajame plane Nr. 17 pažymėtą žemės sklypą, taip pat dalį sklypo Nr. 19, taip, kad Prijungtinas sklypas būtų padidintas iki 500 kv. m (praplečiant jo ribas dar 2,2 a) ir perduotas pareiškėjui. Akcentavo, kad šiuo metu jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-705/2005 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl vilkinimo (įpareigojimo) atlikti veiksmus, konstatavo, kad pareiškėjas ginčo teritorijoje (detaliajame plane pažymėtuose sklypuose Nr. 15, 16, 17) turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,0724 ha žemės; pareiškėjo teisė gali būti įgyvendinta, atitinkamai sumažinant suprojektuoto sklypo Nr. 16 plotą, arba suformuojant grąžintiną žemės sklypą tarp sklypuose Nr. 15 ir Nr. 16 esančių pastatų, arba atitinkamai sumažinant ir grąžinant sklypo Nr. 17 dalį. Vadovaujantis minėta nutartimi, pareiškėjui buvo suprojektuotas ir perduotas 7,24 a ploto žemės sklypas pareiškėjo reikalautoje teritorijoje (sklypuose Nr. 15 ir Nr. 16), taigi minėta nutartimi pareiškėjo teisės buvo apgintos ir įgyvendintos, pareiškėjui iš viso atkuriant nuosavybės teisę 1 ha valstybinės žemės, t. y. į maksimalų plotą, į kurį galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį. Taigi, pagal ABTĮ 101 straipsnio 2 punktą ši administracinė byla privalo būti nutraukta. Kadangi pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į maksimalų galimą valstybinės žemės plotą, pareiškėjas negali reikalauti jam papildomai atkurti nuosavybės teisių į valstybinę žemę ginčo teritorijoje. Nurodė, kad net įgyvendinus pareiškėjo prašymą bei suprojektavus jam grąžintiną 500 kv. m ploto žemės sklypą detaliajame plane suprojektuoto sklypo Nr. 17 teritorijoje ir šalia jos, pareiškėjas objektyviai neteks net tariamos galimybės atsikurti nuosavybės teisę į likusį 224 kv. m žemės plotą, nes pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (400 kv. m). Be to, pareiškėjas klaidina teismą ir bylos šalis nurodydamas, kad pagal detalųjį planą tarp sklype Nr. 17 suformuoto ir įregistruoto 2,8 a sklypo ir sklype Nr. 19 įregistruoto sklypo ir detaliajame plane suprojektuotos (duomenys neskelbtini) gatvės yra 5 metrų pločio laisvos žemės ruožas. Tai valstybinio miško teritorija. Pareiškėjas neteisėtai ir galimai nusikalstamos veikos požymių turinčiais, gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais veiksmais (krūmų kirtimu, valstybinio miško naikinimu), siekia kenkti ir kenkia valstybei, visuomenei, privatiems asmenims. Teigė, kad pareiškėjo nurodomos formos žemės sklypas negali būti naudojamas protingai, racionaliai ir ūkiškai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. L.-K. atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 68–72) prašė šią bylą nutraukti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; bylą nusprendus nagrinėti, prašė pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė. Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į naujai suformuotą 71 kv. m sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo formuojamas, siekiant jį sujungti su jos nuosavybės teise valdomu sklypu. Rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsniu, Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Tvarkos 106¹ punktu, nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, teigė, kad Administracijos direktorius negali pateikti informacijos apie laisvą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadangi dalis šios žemės yra detaliai suplanuota ir priskirta valstybės išperkamai žemei. Sklypas, kurį siekia įsigyti J. L.-K., jau suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, turi kadastrinį ir registro numerius, yra suformuotas būtent prijungimui prie šalia esančio sklypo ir neatitinka laisvos žemės sąvokos. 2011 m. liepos 12 d. Administracijai buvo pateiktas M. K. ir J. L.-K. prašymas leisti pradėti rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje (šiuo metu nustatytas sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini)), planą, kurio rengimo tikslas – esamo žemės sklypo padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti žemės sklypų. Buvo prašoma prijungti prie M. K. ir J. L.-K. nuosavybės teise valdomo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siaurą juostą, skyrusią jų sklypą ir gatvę. Sklypo ribos neatitiko šalia suprojektuotų sklypų ribų, todėl M. K. ir J. L.-K. kreipėsi dėl papildomos siauros žemės juostos išpirkimo. Administracija 2011 m. liepos mėn. pateikė NŽT Vilniaus m. skyriui raštą „Dėl esamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje didinimo laisvoje valstybinėje žemėje“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo nurodytas apie 70 kv. m ploto sklypas atitinka nutarime Nr. 692 suformuluotą įsiterpusio ploto sąvoką, kadangi yra įsiterpęs tarp suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir gatvės, atsižvelgiant į tai, rašte prašoma duoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. NŽT Vilniaus m. skyrius 2011 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 49SDŽ-459 patvirtino, kad neprieštarauja, jog teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas minėto žemės sklypo planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 70 kv. m iš pietinės žemės sklypo pusės. Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2011 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. A30-3066 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ leido pradėti rengti minėto žemės sklypo planą, nustatė žemės sklypo plano rengimo tikslą – padidinti ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Administracijos direktorius 2012 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 30-558 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (sklypo plotas 795 kv. m, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 71 kv. m sklypą prie 724 kv. m privataus žemės sklypo), nustatė sklypo naudojimo būdą, pobūdį, urbanistines-architektūrines sąlygas ir apribojimus ir kt., taip pat nustatė, kad sklypo naudotojas privalo per 3 mėn. nuo šio įsakymo pasirašymo dienos kreiptis į NŽT Vilniaus m. skyrių dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto pardavimo ir jo sujungimo su įsakymo 1 punkte nurodytu privačiu sklypu. Visi nurodyti duomenys yra įregistruoti, vieši, tai patvirtina paties pareiškėjo pateiktas 2012 m. gruodžio 11 d. NTR išrašas, pagal kurį 2012 m. spalio 19 d. įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0071 ha. Dėl naujai suformuoto žemės sklypo pardavimo M. K. ir J. L.-K. kreipėsi į NŽT Vilniaus m. skyrių, tačiau dėl pareiškėjo inicijuotos bylos iki šiol nesudarė naujai suformuoto sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Akivaizdu, kad visi dokumentai sutvarkyti, žemės sklypas suformuotas prijungimui ir jokie kiti veiksmai su juo negali būti atliekami. M. K. ir J. L.-K. turi visiškai pagrįstus ir teisėtus lūkesčius įsigyti suformuotą žemės sklypą. Taigi, atsakovas neturi jokios galimybės formuoti nuosavybės grąžinimui žemės sklypus toje vietoje, kur jau suformuotas žemės sklypas jos išsipirkimui ir prijungimui prie jų nuosavybės teise valdomo sklypo. Pabrėžė, kad pareiškėjas pakartotinai kreipiasi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nors šiuo klausimu yra priimtas įsiteisėjęs ir įvykdytas teismo sprendimas, todėl taikytinas ABTĮ 101 straipsnio 2 punktas. Pažymėjo, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje teismas nustatė, kad techniškai yra galimybė iš ginčo žemės sklypo išskirti dalį žemės, kuri gali būti grąžintina natūra pareiškėjui, likusią dalį žemės sklypo paliekant jame stovintiems pastatams eksploatuoti. Vykdant teismo sprendimą, pareiškėjui buvo suformuotas žemės sklypas, į kurį jam atkurtos nuosavybės teisės, būtent šį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, M. K. ir J. L.-K. įsigijo iš pareiškėjo pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Jokių galimybių formuoti papildomus sklypus nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) teismas nenumatė. Taip pat vertino, kad pareiškėjo prašomi formuoti žemės sklypai pagal pateikiamus pavyzdžius neatitinka jokių teritorijų planavimo taisyklių.
Tretieji suinteresuoti asmenys M. K. ir J. L.-K. 2013 m. birželio 28 d. atsiliepime į pareiškėjo 2013 m. birželio 7 d. skundo reikalavimų patikslinimą (II t., b. l. 186) prašė vadovautis J. L.-K. pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo skundą, taip pat prašė šią bylą nutraukti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o bylą nusprendus nagrinėti – pareiškėjo skundą atmesti, iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu (III t., b. l. 42?71) pareiškėjo skundą tenkino. Įpareigojo atsakovą Administracijos direktorių per 30 dienų atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatytus veiksmus, t. y. Vilniaus miesto tarybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 494 patvirtinto detaliojo plano teritorijoje suprojektuoti ne mažesnį kaip 730 kv. m ploto sklypą arba 2 atskirus 544 kv. m ir 186 kv. m ploto sklypus, kurie pagal naudojimo būdą tinkami naudoti kaip kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemė, kurios naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, organizuoti tokių sklypų kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypų planus, kartu su kitais dokumentais pateikti juos Tarnybos Vilniaus miesto skyriui; taip pat įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės direktorių per 30 dienų jo 2012 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. 30-79 patvirtintą 1 079 kv. m žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui.
Išsamiai ištyręs bylos medžiagą, nurodęs remiantis ja konstatuotas aplinkybes, teismas nesutiko su argumentais, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 išsprendė ginčą tarp tų pačių proceso šalių ir išnagrinėjo tapatų skundą, todėl nagrinėjama administracinė byla turėtų būti ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu. Pabrėžė, kad administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 pareiškėjas skunde prašė teismo įpareigoti Administracijos direktorių per 30 dienų įvykdyti pagal nutarimo Nr. 1057 106 punktą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gruodžio 103 d. rašte Nr. 31/03/17-368 pateiktą prašymą, t. y. suformuoti Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendime Nr. 494 patvirtintame detaliajame plane suprojektuotų sklypų Nr. 15, 16, 17 teritorijoje pareiškėjui grąžintiną 724 kv. m žemės sklypą individualaus namo statybai bei atlikti kitus Administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtinus būtinus ir teisės aktuose nustatytus veiksmus, susijusius su suformuoto sklypo grąžinimu, t. y. organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą; nustatyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; nustatyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Tuo tarpu šioje administracinėje byloje pareiškėjas, turėdamas teisę atkurti nuosavybės teises į savo močiutės A. Z. žemę natūra, formuluoja kitą skundo dalyką, t. y. jis reikalauja kitko, o būtent: įpareigoti atsakovą Administracijos direktorių per 30 dienų atlikti Tvarkos 106 punkte nustatytus veiksmus, t. y. Vilniaus miesto tarybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 494 patvirtinto detaliojo plano teritorijoje suprojektuoti ne mažesnį kaip 730 kv. m ploto sklypą arba 2 atskirus 544 kv. m ir 186 kv. m ploto sklypus, kurie pagal naudojimo būdą tinkami naudoti kaip kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemė, kurios naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, organizuoti tokių sklypų kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypų planus, kartu su kitais dokumentais pateikti juos Tarnybos Vilniaus miesto skyriui; įpareigoti Administracijos direktorių per 30 dienų jo 2012 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. 30-79 patvirtintą 1 079 kv. m žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais perduoti NŽT Vilniaus m. skyriui. Taigi, nutraukti šią administracinę bylą ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu negalima.
Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 12 straipsnio 1 dalį turi teisę susigrąžinti žemę natūra, nes ji, teismo vertinimu, negali būti laikoma užstatyta. Teismas citavo Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, akcentavo, kad ginčo sklype esantys statiniai, t. y.: pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per daugiau negu 20 metų nuo Atkūrimo įstatymo (tuo metu įvardyto Atstatymo įstatymu) įsigaliojimo buvo neūkiškai valdomi, todėl iš esmės neeksploatuojami, dėl ko jie sunyko. Tai konstatuota Administracijos aktuose, tuos pastatus pripažįstant avariniais (2009 m. lapkričio 24 d. aktas Nr. A32-967(2.9.2.11-UK1), 2009 m. lapkričio 24 d. aktas Nr. A32-966(2.9.2.11-UK1), 2009 m. lapkričio 24 d. aktas Nr. A32-964(2.9.2.11-UK1). Visuose šiuose aktuose konstatuota, kad minėtų statinių eksploatacija negalima, kad būtina demontuoti sienų likučius.
Teismas taip pat akcentavo, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos reiškia, kad prioritetas yra skiriamas žemės grąžinimui natūra, kai toje žemėje esantys statiniai negali būti saugiai eksploatuojami (tai nustatyta paminėtuose aktuose), o ne jų atstatymui (to įstatymas net nenumato). Kitaip tariant, šiuo atveju interesas atkurti nuosavybės teises į žemę natūra yra svaresnis negu negalimo saugiai eksploatuoti statinio savininko interesas ateityje atstatyti statinius, kurie per daugiau negu 20 metų nuo Atkūrimo įstatymo (tuo metu įvardyto Atstatymo įstatymu) įsigaliojimo buvo neūkiškai valdomi. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus aktus, kuriuose pastatai pripažįstami avariniais, negalimais saugiai eksploatuoti, būtinais nugriauti (2009 m. lapkričio 24 d. aktas Nr. A32-967(2.9.2.11-UK1), 2009 m. lapkričio 24 d. aktas Nr. A32-966(2.9.2.11-UK1), 2009 m. lapkričio 24 d. aktas Nr. A32-964(2.9.2.11-UK1), kurių Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 negalėjo vertinti ir nevertino, ekspertizės aktą Nr. 1-09/13, kuriame konstatuota, jog statinys 1A1m (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra avarinės būklės, jo išlikusios dalys netinkamos panaudoti naujai statybai ar pastato rekonstrukcijai, šio pastato faktinę būklę, darė išvadą, kad ginčo teritorija, užgriozdinta avarinių statinių griuvėsiais, negali būti laikoma atitinkanti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas, todėl negali būti išperkama, o turi būti grąžinama pareiškėjui natūra. Teismas ypač pabrėžė, kad jokio visuomenės poreikio minėtiems statiniams, nepaisant esamų detaliųjų planų, nėra, bei dar kartą akcentavo, kad interesas atkurti nuosavybės teises į žemę natūra yra svaresnis negu negalimo saugiai eksploatuoti statinio savininko interesas ateityje atstatyti statinius, kurie per daugiau negu 20 metų nuo Atkūrimo įstatymo (tuo metu įvardyto Atstatymo įstatymu) įsigaliojimo buvo neūkiškai valdomi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio mėn. 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-15/12; 2012 m. gegužės mėn. 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1593/12; 2012 m. liepos mėn. 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1931/12).
Teismas vertino, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų T. B., R. B., M. K., J. L.-K. teiginiai apie pareiškėjo piktnaudžiavimą savo teisėmis, teritorijų planavimo taisyklių nesilaikymą nėra pagrįsti, tėra bendro pobūdžio, be to, tretieji suinteresuoti asmenys neturi teisių vertinti teritorijų planavimo teisėtumo. Dar daugiau, jų interesai, lyginant su pareiškėjo interesu į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę natūra, nėra tokie reikšmingi. Pabrėžta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Start Vilnius“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime UAB „Start Vilnius“ perduotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepatenka į buvusio A. Z. sklypo, į kurį siekiama atkurti nuosavybės teises, ribas, todėl visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas pareiškėjo prašymas ir siekis suformuoti jam sklypus nuosavybei atstatyti už buvusio A. Z. sklypo ribų prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų. Teismas akcentavo, Tvarkos 106¹ punkto 4 dalį žemė natūra gali būti grąžinama ir ne buvusio sklypo ribose, be to, pareiškėjas prašo grąžinti žemę natūra turėto sklypo ribose.
III.
Atsakovas Administracijos direktorius pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 94?100), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą ir nutraukti šią administracinę bylą, o netenkinus pastarojo prašymo, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Byla turėjo būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Teismas nepagrindė savo pozicijos, kad šioje byloje keliamas reikalavimas nėra tapatus reikalavimui minėtoje byloje. Vien reikalavimų, keliamų šioje byloje išdėstymas nėra pakankamas ir aiškus argumentas pripažinti, kad reikalavimai nėra tapatūs. Pažymi, kad teismo sprendimas minėtoje byloje jau yra įvykdytas.
2) Teismo išvada, jog ginčo teritorijoje esanti žemė nelaikytina užstatyta, nes esantys pastatai dėl neūkiško valdymo yra sunykę, nelaikytina teisinga ir pagrįsta, nes didžiausią įtaką minėtam pastatų sunykimui lėmė tai, kad negalėjo būti įgyvendinti Vilniaus miesto tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai. Be to, ginčo teritorijoje, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis stovi tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai-gyvenamieji namai. Minėta teismo išvada neatitinka teisinio reguliavimo, pagal kurį registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, iš esmės pakeičia tokių duomenų teisinę padėtį. Teismas priėjo nepagrįstą išvadą, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos reiškia, kad prioritetas teikiamas žemės grąžinimui natūra, kai toje žemėje esantys statiniai negali būti saugiai eksploatuojami, o ne jų atstatymui. Minėtoje Atkūrimo įstatymo nuostatoje nėra aiškiai įtvirtinta, kad jog žemė negali būti valstybės išperkama, jei toje žemėje esantys statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, yra avarinės būklės. Teigti, jog ginčo žemė laikytina laisva ir nėra valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, būtų galima tik nuginčijus Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis apie pastatų registraciją.
3) Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, jog Administracijos direktorius vilkina atlikti veiksmus ir šiuo aspektu pateiktų atsakovo argumentų, pateikė tik bendrą aiškinimą apie ilgai užtrukusį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, o ginčo tarp šalių nagrinėjimas teismuose negali būti traktuojamas kaip atsakovo vilkinimas atlikti veiksmus. Taip teismas neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių.
4) Tiek teismo sprendimo rezoliucinėje, tiek motyvuojamoje dalyse nurodomas Vilniaus miesto tarybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 494 patvirtintas detalusis planas, nors iš tiesų teritorijoje galioja Vilniaus miesto tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai.
5) Sklypus suformavus pagal pareiškėjo pateiktus pasiūlymus, būtų pažeistas visos (duomenys neskelbtini) gatvės kraštovaizdis, sklypų išdėstymo tvarka (pageidaujamas atkurti žemės sklypas netaisyklingos formos, tęsiasi palei kitus sklypus, pareiškėjas įpareigoja sklypuose nustatinėti servitutus), taip priešpastatant vieno asmens interesus kitų gyventojų bei visuomenės interesams.
6) Teismas sprendime neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, jog vykdant 2005 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005, Administracijos direktorius priėmė 2010 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 30-806, kuriuo patvirtintas 724 kv. m grąžintinos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvės planas. Tai žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris užeina už savininko turėtos žemės kartografijos ribų. Jei savivaldybė būtų įpareigota suformuoti grąžinamos žemės plotus, pareiškėjui būtų suformuotas bendras didesnis natūra grąžinamas žemės plotas negu priklausytų pagal teisės aktus, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam valstybinės žemės įgijimui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas I. L. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (III t., b. l. 142?150), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1) Skirtingai nei teigia atsakovas, teismas sprendime aiškiai nurodė motyvą, kodėl šios bylos negalima nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 2 dalies pagrindu. Be to, pats atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad reikalavimai šioje byloje yra kitokie nei administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005.
2) Pažymi, jog pagal administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002) žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jei jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Akcentuoja, jog tai, kad jo senelės turėta žemė iš dalies patenkanti į žemės sklypus Nr. 15 ir 16 aplink pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir dalinai aplink (duomenys neskelbtini), nėra valstybės išperkama, nustatyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 bei trimis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis – 2005 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-705/2005, 2006 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1364/2006 ir 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P14-222/2007. Remiasi šiose nutartyse ir sprendime teismų pateiktais išaiškinimais, pažymi, kad visuose minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose klausimas dėl turėtos žemės pripažinimo ne valstybės išperkama žeme nagrinėtas pagal 2005 metais pateiktus duomenis ir įrodymus, taip pat apie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tuo metu buvusią būklę. Per 8 metus praėjusius nuo 2005 metų, šie pastatai ir toliau neprižiūrimi, apleisti ir nenaudojami, todėl sunyko. Remiasi byloje esančiais pastatų pripažinimo avariniais aktais, 2013 m. birželio 6 d. antstolės A. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, 2013 m. birželio 10 d. UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorijos“ eksperto daline ekspertize, Statybos įstatymo pateikiamais statinio ir pastato apibrėžimais, teigia, kad pastatų remontas ar rekonstravimas yra neįmanomas, pastatai gali būti atstatyti naudojant naujas medžiagas, o tai iš esmės reikštų naujo pastato statybą. Tai reiškia, kad žemė būtų išperkama tam, kad jame būtų statomas naujas vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas, t. y. privačių poreikių tenkinimui. Akcentuoja, kad pastatai nenaudojami apie 30 metų, jie sunyko dėl buvusių ir esamų savininkų visiškos nepriežiūros, todėl galima teigti, kad dabartinė jų būklė – sąmoningai siektas šių savininkų veiklos rezultatas, žemės sklypai aplink pastatus negali būti reikalingi jų eksploatavimui.
3) Pažymi, kad teismas motyvavo savo išvadą, kad ginčo žemė nėra valstybė išperkama (sprendimo 28 psl. V-VI pastraipos, 29 psl. I pastraipa), todėl argumentas, kad teismo sprendimas be motyvų, nepagrįstas.
4) Sprendimas niekaip nepakeitė nei registro duomenų apie pastatus ir jų savininkus, nei šių savininkų teisių į pastatus ar jų apsaugos. Pastatai yra avarinės būklės, pastatų remontas neįmanomas, jie gali būti atstatyti naudojant naujas medžiagas.
5) Nesutinka, kad pastatų nepriežiūrą ir sunykimą lėmė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) sklypo planas (pridėtas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą), patvirtina, kad aplink pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taip pat buvo suformuoti sklypai. Be to, per laikotarpį nuo 1990 metų (ir anksčiau) nebuvo jokių norminių aktų, draudžiančių pastatų savininkams prižiūrėti pastatus (reikalui esant atlikinėti nedidelius remonto darbus, apsaugoti nuo sunykimo). Atsakovas pastatų savininku buvo ir iki 2005 m. vasario 28 d. teismo sprendimo. Be to, minėtas teismo sprendimas nieko nenurodė dėl pastato adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, aplinkybių verčiančių atsakovą, buvusius ar dabartinius pastatų savininkus, neprižiūrėti pastatų nėra. Pastatai neprižiūrimi sąmoningai. Nuo 1990 metų iki šiol nėra jokio visuomenės poreikio šiuos pastatus eksploatuoti bei tam naudoti aplink juos esančią žemę.
6) Atsakovas ne tik vilkina, tačiau ir aktyviai veikia siekdamas užkirsti kelią pareiškėjui atkuri nuosavybę. Mano, kad V. K., kaip asmens, einančio Administracijos direktoriaus pareigas, veiksmuose galimai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 ir/ar 229 straipsniuose numatytų veikų požymių.
Tretieji suinteresuoti asmenys T. B. ir R. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (III t., b. l. 128?131), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepime palaiko atsakovo argumentus, kad pareiškėjo skundą turėjo būti atsisakyta priimti, nes jau yra išnagrinėta byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, taip pat, kad žemė yra užstatyta ir negali būti grąžinama natūra pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad sklypų formavimas pagal pareiškėjo pasiūlymus akivaizdžiai neatitinka žemės reformos tikslų, pareiškėjo siekis atgauti nuosavybėn itin netaisyklingos, praktiškai pagal paskirtį nenaudotinos formos žemės sklypą, tėra akivaizdus siekis nesąžiningai pasipelnyti.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Grinda“ taip pat pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 81?87), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti UAB „Grinda“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas turi teisę susigrąžinti žemę natūra pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 12 straipsnio 1 dalį, nes ši žemė negali būti laikoma užstatyta. UAB „Grinda“ nuosavybės teise valdo pastatus – gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šie duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Registre taip pat nurodyta, kad šie pastatai yra avarinės būklės ir tai paneigia teismo argumentus, jog tokie daiktai negali būti daiktinių teisių objektu. Pažymi, kad pastatai gali būti suremontuoti, kapitališkai suremontuoti, rekonstruoti ir panašiai, tačiau tai galės būti padaryta tik išsprendus žemės sklypo, kuriame jie yra valdymo ir/ar nuosavybės klausimą. Šiuo metu, kol nagrinėjama byla, UAB „Grinda“ negali pasinaudoti visomis savo kaip pastatų savininko teisėmis, t. y. susikurti visas teisines prielaidas savo pastatus sutvarkyti ir juos naudoti pagal tiesioginę paskirtį, nes tam kliudo paties teismo šioje byloje taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas bandė nuginčyti pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje kadastro duomenis, t. y. juos panaikinti ir šį pastatą išregistruoti, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr. I-3277-189/2013), nustatęs, kad pareiškėjas neturi teisės prašyti keisti kadastro duomenis ir išregistruoti pastatą iš Nekilnojamojo turto registro bei patvirtinęs, kad 2005 m. kovo 15 d. užfiksuoti kadastro duomenys yra galiojantys, kol nebus paneigti įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo interesai atkurti nuosavybės teises į žemę natūra yra svaresni nei pastatų savininko interesas atstatyti statinius ir juos eksploatuoti. Pažymi, kad Administracijos direktorius yra patvirtinęs žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius planus, prilyginamus detaliojo planavimo dokumentams, kurie nėra nuginčyti ir galioja. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią aplinkybė, ar žemė yra išperkama valstybės, taip pat turi būti nustatoma pagal tai, ar yra patvirtintas tos teritorijos detalusis planas ir jame nurodytos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte išvardytos aplinkybės. Taip pat nurodo, kad trečiųjų asmenų nuosavybės teisė į pastatus ir jos įgyvendinimo galimybė nepanaikina pareiškėjo kaip pretendento teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, tik pakeičia šios teisės įgyvendinimo formą, t. y. jis turi teisę gauti kompensaciją už ginčo žemės sklypus. Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė nuosavybės neliečiamumo principus, nes iš trečiojo asmens atimama teisė įsigyti (išsinuomoti) žemės sklypus, reikalingus jam priklausančių statinių eksploatavimui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas I. L. pateikė atsiliepimą į UAB „Grinda“ apeliacinį skundą (III t., b. l. 120?126), kuriuo prašo apeliacinio skundo prašymą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą atmesti.
Atsiliepime, be atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pateiktų motyvų, pasisakydamas dėl argumento, kad pareiškėjas neskundė patvirtintų planavimo dokumentų aplink pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė tais pačiais argumentais bandė ginčyti 2005 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, tad dėl jų Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas jau pasisakė 2007 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P14-227/2007. Pažymi, kad nuo 2007 metų ginčui aktualioje teritorijoje sklypai buvo formuojami ir performuojami septynis kartus.
Tretieji suinteresuoti asmenys T. B. ir R. B. pateikė atsiliepimą į UAB „Grinda“ apeliacinį skundą (III t., b. l. 116?118), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad su apeliaciniu skundu ir jo argumentais, kad ginčo žemė yra užstatyta ir, remiantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, negali būti grąžinama pareiškėjui, sutinka. Teismui skundžiamu sprendimu nustačius, kad ginčo žemė nėra užstatyta, buvo paneigtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3277-189/2013. Pritaria, kad pastatų avarinė būklė nepaneigia jų buvimo (žemės užstatymo) fakto, avarinis nereiškia neegzistuojantis. Atsižvelgiant į kilusį ginčą ir teismo sprendime išdėstytą poziciją, suprantamas UAB „Grinda“ investicijų į pastatus neatlikimas. Be to, jei aptariama žemė pareiškėjui būtų grąžinta, jame esančių pastatų savininkui UAB „Grinda“ neliktų galimybės jais naudotis, atsirastų poreikis nustatinėti servitutus, kitus žemės apsunkinimus, o tai reikštų, kad suformuoti žemės sklypai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį. Tai akivaizdžiai prasilenktų su protingumu, paneigtų trečiojo asmens lūkesčius.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys T. B. ir R. B. taip pat pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 103?109), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti jų naudai iš pareiškėjo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) pirmosios instancijos teismas sprendimu pakartotinai išnagrinėjo jau išnagrinėtą ginčą.
2) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-705/2005 pareiškėjo teisės buvo apgintos, remiantis ja pareiškėjui atkuriant nuosavybės teisę į 1 ha valstybinės žemės, t. y. maksimalų plotą, į kurį pareiškėjui galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas šios aplinkybės neįvertino, todėl sprendimas priimtas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų aplinkybių.
3) Taip pat neįvertinta aplinkybė, kad suformuoti grąžintiną 500 kv. m ploto sklypą detaliuoju planu suprojektuoto sklypo Nr. 17 teritorijoje ir šalia jos nėra objektyvių aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje pripažino pareiškėjo teisę atsikurti nuosavybės teisę į 0,0724 ha žemės sklypą, kuris turėtų būti suprojektuotas sumažinant suprojektuoto sklypo Nr. 16 plotą arba suformuojant žemės sklypą tarp 15 ir 16 sklype esančių pastatų, arba atitinkamai sumažinant ir grąžinant 17 sklypo dalį. Taigi pareiškėjas neturi teisės reikalauti suprojektuoti papildomus žemės sklypus kitose teritorijose (nepatenkančiose į 15, 16 ir 17 sklypus) Taip skundžiamu sprendimu buvo paneigtos įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos aplinkybės. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas prašo suprojektuoti žemės sklypus, kurie būtų tinkami naudoti kaip kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemė, kurios pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, tačiau įgyvendinus pareiškėjo prašymą ir suprojektavus 500 kv. m ploto žemės sklypą sklypo Nr. 17 teritorijoje ar prie jos, pareiškėjas objektyviai neteks galimybės atsikurti nuosavybės teises į likusį 224 kv. m žemės plotą, nes minimalus naujo žemės sklypo dydis yra 0,04 ha (400 kv. m). Akcentuoja ir tai, kad teismo sprendimas priimtas remiantis klaidinga prielaida, kad, kad pagal detalųjį planą tarp sklype Nr. 17 suprojektuoto ir įregistruoto 2,8 a sklypo ir sklype Nr. 19 įregistruoto sklypo ir detaliuoju planu suprojektuotos (duomenys neskelbtini) gatvės yra 5 metrų pločio laisvos žemės ruožas. Iš tiesų šioje vietoje laisvos žemės ploto nėra, tai valstybinio miško teritorija, kuri pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas negali būti grąžinama natūra.
4) Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja protingumo kriterijui, nes pareiškėjui atkūrus nuosavybės teises į žemės plotą, kuris tėra kelių metrų pločio juosta, skirianti tris kitiems asmenims priklausančius sklypus nuo kelio teritorijos, šie savininkai netektų galimybės įvažiuoti į savo sklypus. Priimant sprendimą taip pat turėjo būti atsižvelgta į tai, kad aptariamas žemės plotas susidarė per klaidą, plane netinkamai nurodžius ir pavaizdavus kelio plotą. Tokios formos žemės sklypas negali būti naudojamas protingai, racionaliai ir ūkiškai, ypač pareiškėjui reikalaujant suformuoti žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai.
5) Pareiškėjas neteisėtai ir galimai nusikalstamos veikos požymių turinčiais, gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais veiksmais (krūmų kirtimu, valstybinio miško naikinimu), siekia kenkti ir kenkia valstybei, visuomenei, privatiems asmenims.
Atsiliepimas
Pareiškėjas I. L. pateikė atsiliepimą į trečiųjų suinteresuotų asmenų R. B. ir T. B. apeliacinį skundą (III t., b. l. 152?153), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiųjų suinteresuotų asmenų R. B. ir T. B. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1) Pareiškėjo skundas negali būti atmestas trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniame skunde nurodytų ABTĮ nuostatų pagrindu. Reikalavimai šioje administracinėje byloje skiriasi nuo reikalavimų buvusių administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005.
Šalies argumentai
2) T. B. prašymas pašalinti jį kaip dalyvį iš šios bylos teismo buvo patenkintas, todėl apeliacinis skundas jo vardu teikiamas ir reikalavimai reiškiami neteisėtai.
3) Apeliaciniame skunde remiamasi pareiškėjo reikalavimu kuris nebeegzistuoja, nes buvo pakeistas. Pareiškėjo reikalavimas yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės atkurti nuosavybės teises į 186 kv. m žemės plotą, formuojamą prie minėtos gatvės tiek iš šiaurės, tiek iš pietų pusės. Galimybė suformuoti tokį sklypą atsidaro atliekant sklypų tikslinius matavimus ir parengus detalųjį planą. Toks sklypas ateityje galės būti prijungtas prie pareiškėjui jau grąžinto 282 kv. m sklypo arba suformuotas didesniuose sklypuose į šiaurę nuo (duomenys neskelbtini) gatvės.
4) Pareiškėjas ginčo žemėje nekirto jokių krūmų, byloje apie tai duomenų nėra. Valstybinės reikšmės miškas į ginčo žemę nepatenka.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba pateikė atsiliepimą į visus apeliacinius skundus (III t., b. l. 134?138), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir priimti naują sprendimą arba vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius sutikimo su visais apeliaciniais skundais argumentus:
1) Remiasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teigia, kad Vilniaus miesto tarybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 494, ginčo teritorijoje yra patvirtintas detalusis planas, o prašomoje suformuoti sklypus vietoje yra UAB „Grinda“ perduoti sklypai. Nors pastatai ir pripažinti avariniais, tai neturi reikšmės jų priskyrimui užstatytų sklypų sąvokai. Taigi aptariamoje vietoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, ginčo sklypai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, pripažintini valstybės išperkama žeme.
2) Remiasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir akcentuoja, jog atsižvelgiant į tai, į kokį plotą žemės pareiškėjui nuosavybės teisės jau atkurtos, jis gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises natūra tik į likusią neatkurtą dalį – 0,1718 ha laisvos (neužstatytos) žemės. Pagal teisinį reguliavimą pareiškėjo pageidaujami sklypai negali būti suformuoti ginčo vietoje, nes jų vietoje yra UAB „Grinda“ priklausantys pastatai, įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad pareiškėjo prašoma žemė yra laisva (neužstatyta) yra nepagrįsta, nepriklausomai nuo to, kokia tų pastatų būklė. Remiasi Statybos įstatymo pateikiama statinio sąvoka. Byloje esantys statinių pripažinimo avariniais aktai taip pat nepaneigia šių statinių egzistavimo fakto, o tik patvirtina, kad žemė, kurioje pareiškėjas prašo suformuoti sklypus, nėra laisva (neužstatyta).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl galimybės formuoti bei grąžinti nuosavybės teises E. L. vardu į žemę natūra Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje (buvusi (duomenys neskelbtini) gatvė), teritorijoje suplanuotoje Vilniaus miesto tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtintu detaliuoju planu, su vėlesniais detaliojo plano sprendinių pakeitimais (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas data 2000 m. gruodžio 21 d. laikytina bylos išsprendimui įtakos neturinčiu rašymo apsirikimu).
Prieš pasisakant dėl ginčo esmės šalių dėmesys atkreiptinas į tai, jog apibūdindama ginčo teritorijoje esančius suformuotus bei formuotinus žemės sklypus, pareiškėjo keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija, siekdama išvengti skirtingo ginčo teritorijos atskirų sklypų identifikavimo (nes keitėsi žemės sklypų adresai), kaip grafine-vaizdine medžiaga remsis UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2013 m. rugsėjo 26 d. parengta ginčo teritorijos sklypo plotų eksplikacija bei joje nurodytais žymėjimais bei sutartiniais ženklais (III t., b. l. 22). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad aptariama Sklypo plotų eksplikacija nėra suderinta nei su Vilniaus miesto savivaldybe, nei su Tarnyba, todėl eksplikacijoje esančius žemės sklypų plotų paskaičiavimus bei ribas vertina kaip preliminarius bei orientacinius, kurie tolesnėje žemės sklypų projektavimo eigoje gali kisti.
Teisėjų kolegija prie bylos medžiagos prijungia prie pareiškėjo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą pridėtą sklypo plano kopiją.
Atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų R. B. ir T. B. apeliacinį skundą pareiškėjas akcentavo, kad T. B. prašymas pašalinti jį kaip dalyvį iš šios bylos teismo buvo patenkintas, todėl apeliacinis skundas jo vardu teikiamas ir reikalavimai reiškiami neteisėtai. Bylos medžiaga šio pareiškėjo argumento nepatvirtina, tad jis atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl apeliaciniuose skunduose iškeltų reikalavimų nutraukti nagrinėjamą administracinę bylą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindo nutraukti administracinę bylą ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu nėra.
Anksčiau nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 ginčas vyko dėl žemės sklypo, šiuo metu esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytoje byloje atsakovas buvo įpareigotas suformuoti šį sklypą nuosavybės teisių atkūrimui bei perduoti jo duomenis Vilniaus apskrities viršininko administracijai sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog teismo įpareigojimas buvo įvykdytas ir nuosavybės teisės į šį žemės sklypą (0,0724 ha ploto) E. L. buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 2.4-041-8248.
Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalauja suprojektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus apimančius dalį žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei 186 kv. m ploto žemės juostą, esančią tarp (duomenys neskelbtini) gatvės pietinio pakraščio bei einančią palei šiaurinę ribą žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) (be adreso), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (be adreso), taip pat pareiškėjas reikalauja perduoti nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-79 suformuoto 1 079 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą bei kitus dokumentus.
Įvertinus šias faktines aplinkybes darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl kitos žemės, nei buvo sprendžiama administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005, tad ginčas vyksta dėl kito dalyko nei ankstesnėje administracinėje byloje, dėl ko pagrindo nutraukti nagrinėjamą bylą nėra.
Dėl reikalavimo suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą 186 kv. m teritorijoje, esančioje prie (išilgai) (duomenys neskelbtini) gatvės
Pareiškėjas pageidauja, kad būtų projektuojamas 186 kv. m ploto atkurtinos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvės pietuose, iš vienos pusės (išilgai) besiribojantis su (duomenys neskelbtini) gatve, iš kitos su sklypais kadastriniais Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) arba tokio paties ploto sklypą formuoti (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurėje (išilgai).
Bylos duomenys (IV t., b. l. 52) patvirtina, jog ši žemė nelaikytina laisva, nes patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtintame detaliajame plane nustatytas (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, linijas, nužyminčias žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui, taigi tokia žemė vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu priskirtina valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės negali būti atkuriamos.
Galimybės tokio paties dydžio sklypą formuoti (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurinėje dalyje nėra, nes kaip matyti iš eksplikacijos (III t., b. l. 22), čia sklypų ribos ribojasi su gatve. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje negali būti tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas šioje ginčo dalyje netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai tenkino šį pareiškėjo reikalavimą.
Dėl reikalavimo suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą teritorijoje, įeinančioje į sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas pageidauja, kad aptariamuose žemės sklypuose būtų projektuojamas 544 kv. m ploto atkurtinos žemės sklypas, iš kurios 199 kv. m ploto patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (bendras sklypo plotas 841 kv. m) ir 345 kv. m ploto – į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypo plotas 869 kv. m). Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformuoti Vilniaus miesto tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtintu detaliuoju planu ir skirti sklypuose esančių pastatų eksploatacijai. Bylos duomenys patvirtina, jog dėl šių žemės sklypų minėtame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtintame detaliajame plane padaryti pakeitimai: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 30-232 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 30-68 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tačiau minėti detaliojo plano pakeitimai bylos kontekste nėra reikšmingi – 2012 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pavaduotojo direktoriaus įsakyme dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui Nr. A30-611 (IV t., b. l. 41) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) schemoje (IV t., b. l. 40) rengimo tikslu įvardintas – naudojamo valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformavimas. Analogiškas tikslas nustatytas ir 2011 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakyme dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui Nr. A30-1445 (IV t., b. l. 25). Taigi atlikus detaliojo plano pakeitimus aptariamų sklypų paskirtis iš esmės nepasikeitė.
Bylos duomenimis sklype (duomenys neskelbtini) esantis pastatas šiuo metu priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o sklype (duomenys neskelbtini) esantis pastatas – UAB „Start Vilnius“ (buvusi UAB „Šiaurės miestelis“). Nuosavybės teisės į pastatus registruotos Nekilnojamojo turto registre (I t., b. l. 28–29, 59–62; III t., b. l. 160–161).
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr. pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7–276/2004; Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151-177 Administracinių teismų praktika, 2005, Nr. 8, p. 497; 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-305/2010) matyti, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą visuomeninis interesas į konkretų žemės sklypą turi būti išreiškiamas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu, o jo nesant savivaldybės institucijos, tais atvejais, kai egzistuoja poreikis užtikrinti konkretų visuomeninį interesą, turi pareigą pradėti detaliojo planavimo procedūras tam, kad toks interesas būtų užtikrintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1931/2012)
Taigi statinių registracijos Nekilnojamojo turto registre faktas, Vilniaus miesto tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, bei jų pakeitimai, nustatyti minėtuose planuose, prilyginamuose teritorijų planavimo dokumentams, jog žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformuoti esamų pastatų eksploatacijai formaliai leistų konstatuoti, jog tokia žemė priskiriama valstybės išperkamai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir į ją nuosavybės teisės negali būti atkuriamos, tokia žemė valstybės išperkama.
Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad pagal 2001 m. balandžio 2 d. Konstitucinio Teismo nutarimą Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatos dėl valstybės išperkamos žemės yra sietinos su visuomeniniu poreikiu, kuris visuomet turi būti konkrečiai ir aiškiai išreikštas konkrečiam nuosavybės objektui. Apibendrinant tai, darytina išvada, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, visų pirma, turi būti aiškinamas per visuomeninio poreikio prizmę, bei kad šis poreikis konkrečiam žemės sklypui turi būti aiškiai ir konkrečiai išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Ir priešingai, atitinkamos teritorijos detaliajame plane abstraktaus pobūdžio nuorodos į visuomeninį poreikį, jo nesiejant su konkrečia ir aiškia būtinybe atitinkamą sklypą naudoti visuomenės poreikiams esamuoju metu ar ateityje, tokio žemės sklypo savaime nedaro valstybės išperkama žeme, t. y. pati nuoroda detaliajame plane, nesukonkretinus visuomeninio poreikio į konkretų žemės sklypą, yra nepakankama, kad būtų galima tokį žemės sklypą automatiškai priskirti valstybės išperkamai žemei. (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-368/2007).
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog aptariamuose sklypuose esantys statiniai, yra griuvėsiai (dėl pastato esančio (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad jo fizinio nusidėvėjimo procentas – 85 procentai, jis yra avarinės būklės (IV t., b. l. 160–161), o dėl (duomenys neskelbtini) – fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 procentų, taip pat avarinės būklės (I t., b. l. 28–29), tai iš esmės patvirtina ir byloje esantys aktai, kuriais pastatai pripažinti avarinės būklės, negalimais saugiai eksploatuoti, būtinais nugriauti (III t., b. l. 26–29)), spręsti, jog egzistuoja realus visuomenės interesas į šiuos pastatus ir jų eksploatavimui suformuotus žemės sklypus, jų dalis ant kurių minėti pastatai nestovi (jų neužima), nėra pagrindo. Atitinkamai šie žemės sklypai, ypač jų dalys, ant kurių nestovi minėti pastatai, neturėtų būti vertinami kaip valstybės išperkami, į kuriuos negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, formuojami sklypai šiam tikslui. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju neegzistuoja konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų leidžiančių daryti priešingą išvadą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiga įrodyti, kad yra išlikęs realus, objektyviai išreikštas visuomenės poreikis detaliuoju planu suformuotam žemės sklypui tenka atsakovui, nesutinkančiam su pareiškėjo reikalavimu suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1593/2012).
Byloje susiklosčiusius teisinius santykius tiesiogiai reglamentuoja Tvarkos 106¹ punkto 4 dalis (jos 2-as sakinys), numatanti, kad „Jeigu į jau suprojektuotą pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus žemės sklypą patenka tik dalis turėtos žemės, piliečiams grąžinama nustatyta žemės sklypo dalis arba dalys, likusią žemės sklypo dalį suteikiant piliečiams nuosavybėn neatlygintinai pagal šios tvarkos 37 punkte nustatytą eilę arba registruojant šį žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe“.
Remiantis minėta teisės norma, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, vertintina, jog šiuo atveju yra pagrindas iš dalies tenkinant pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui dokumentus E. L. nuosavybės teisių atkūrimui, į planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, suprojektuotų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis. Nes, kaip ir numato Tvarkos 106¹ punkto 4 dalis, E. L. gali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis, registruojant E. L. nuosavybės teises bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe. Remiantis, kaip minėta anksčiau, preliminaria bei orientacine ginčo teritorijos sklypų plotų eksplikacija, žemės sklype (duomenys neskelbtini) E. L. gali būti atkurtos nuosavybės teisės į 199/841 dalis žemės sklypo, o sklype (duomenys neskelbtini) į 345/869 dalis žemės sklypo.
Kolegijos vertinimu pilnai tenkinti pareiškėjo reikalavimą bei įpareigoti atsakovą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribose suformuoti naują vientisą netaisyklingų ribų 544 kv.m. ploto žemės sklypą, nėra teisinio pagrindo, nes šiuo metu galioja ir nėra teismine ar administracine tvarka panaikinti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformavę teritorijų planavimo dokumentai. Kita vertus pareiškėjo pageidaujamo ploto bei ribų sklypo formavimas akivaizdžiai pažeistų žemės sklypų racionalaus formavimo reikalavimus.
Dėl reikalavimo įpareigoti Administracijos direktorių per 30 dienų jo 2012 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. 30-79 patvirtintą 1 079 kv. m žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui.
Dalis 1 073 kv. m ploto sklypo, eksplikacijoje (III t., b. l. 22) pažymėto kaip naujas suformuotas sklypas Nr. 2, konkrečiai 726 kv. m, patenka į A. Z. turėto žemės sklypo teritoriją, nepatenkančią į Nuosavybės teisių registre įregistruotus sklypus ir į valstybinės reikšmės miško teritoriją. Šioje sklypo dalyje yra ir pastatas (griuvėsiai) adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas siekia, kad Administracijos direktorius savo 2012 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-79 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (IV t., b. l. 30-32) kartu su kitais dokumentais perduotų Tarnybos Vilniaus miesto skyriui.
Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis ankstesnėje nutarties dalyje pateiktais argumentais ir jų nekartojant, antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas taip pat tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovą perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui dokumentus E. L. nuosavybės teisių atkūrimui, į planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, suprojektuoto sklypo (duomenys neskelbtini) dalį. Vadovaujantis Tvarkos 106¹ punkto 4 dalimi, E. L. gali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, registruojant E. L. nuosavybės teises bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe. Remiantis, kaip minėta anksčiau, preliminaria bei orientacine ginčo teritorijos sklypų plotų eksplikacija, žemės sklype (duomenys neskelbtini) E. L. gali būti atkurtos nuosavybės teisės į 726/1079 dalis žemės sklypo.
Dėl vilkinimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus.
Pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateiktas 2001 m. gruodžio 6 d., tačiau tam tikroje, šioje byloje aptartoje ir nagrinėtoje, apimtyje, iki šiol iki galo neišspręstas.
Remiantis Tvarkos 106¹ punkto nuostatomis, Tarnybos skyrius sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje gali tik kai savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos žemės), patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą bei kitus minėtame Tvarkos punkte nurodytus žemės sklypo duomenis ir dokumentaciją perduoda Tarnybos skyriui.
Pagal Tvarkos 106¹ punktą (2 d.) Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.
Pagal Tvarkos 106¹ punktą (8 d.), savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 6 d. prašymą (gautas 2012 m. rugpjūčio 10 d.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo žemės grąžinimo byloje Nr. 4584 (I t., b. l. 12), 2012 m. spalio 8 d. raštu kreipėsi į Administracijos direktorių dėl natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo A. Z. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtoje žemės valdoje (I t., b. l. 13). Administracija 2012 m. gruodžio 21 d. raštu (I t., b. l. 190–191), nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės detaliuoju planu suplanuotuose sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, todėl šie sklypai negali būti perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui kaip nauji individualiai statybai suprojektuoti sklypai, kuriuos vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, galima suteikti piliečiams. Ši atsakovo pozicija paneigta aukščiau pateiktais teismo argumentais.
Kaip minėta, aptariamos teritorijos detalusis planas buvo patvirtintas 2000 m. vasario 11 d., sklypų, aktualių šioje byloje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, patvirtinti atitinkamai 2013 m. sausio 24 d., 2012 m. sausio 13 d. ir 2012 m. sausio 16 d., tačiau atsakovas iki šiol neperduoda jų dokumentų žemėtvarkos skyriui. Dėl to nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo siekiamą susigrąžinti žemę procesas negali būti vykdomas toliau.
Šios aplinkybės leidžia pritarti pareiškėjo argumentams dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, dėl to, siekiant realiai apginti, įgyvendinti pareiškėjo teises, yra pagrindas atsakovą įpareigoti atlikti aukščiau nurodytus veiksmus per 30 dienų.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, kolegija sprendžia jog pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo argumentus bei padarytas išvadas, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, trečiųjų suinteresuotų asmenų T. B., R. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, trečiųjų suinteresuotų asmenų T. B., R. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Pareiškėjo I. L. (I. L.) skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 30 dienų perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dokumentus E. L. nuosavybės teisių atkūrimui, į planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, suprojektuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis.
Nutartis neskundžiama.