- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- AS-143-222-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03274-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- T. B., R. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Grinda“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaurės miestelis“, UAB ,,EWC Projects“, M. K., E. Z.
- Pareiškėjas
- I. L.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir trečiųjų suinteresuotų asmenų T. B. bei R. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. (I. L.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Grinda“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaurės miestelis“, UAB ,,EWC Projects“, T. B., M. K., E. Z. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas I. L. (toliau – pareiškėjas) 2012 m. gruodžio 17 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių (toliau – ir atsakovas) per 30 dienų Vilniaus miesto bendruoju planu ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 494 patvirtintu detaliuoju planu gyvenamiesiems namams statyti numatytoje teritorijoje suprojektuoti tris sklypus, kuriuose jam grąžintinos žemės būtų ne mažiau kaip 20 arų bendro ploto, kurie pagal naudojimo būdą tinkami naudoti kaip kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemė, kurios naudojimo pobūdis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, organizuoti tokių sklypų kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypų planus ir kt.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: iki šios bylos išnagrinėjimo ir sprendimo joje įsiteisėjimo uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui formuoti naujus žemės sklypus, esamus pertvarkyti ar pakeisti ne pareiškėjo nuosavybės teisės atkūrimui A. Z. turėtos žemės sklypo vietoje, į kurią jam atkuriamos nuosavybės teisės, apibrėžtoje posūkio taškais pagal Vilniaus miesto koordinačių sistemą, (duomenys neskelbtini) (pagal 2003 m. balandžio 19 d. B. S. sudarytą planą); iki šios bylos išnagrinėjimo ir sprendimo joje įsiteisėjimo uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išduoti statybos leidimus remontuoti bei rekonstruoti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei išduoti statybos leidimus statyti pastatus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu patvirtintu detaliuoju planu Nr. 494 suprojektuotų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, išskyrus šioje teritorijoje įregistruotame 724 kv. m ploto žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, žinodamas apie jo teises į grąžintiną žemę, suformavo 2,8 arų bei 0,71 arų žemės sklypus, skirtus parduoti šalia esančių sklypų savininkams. Pareiškėjo teigimu, yra pavojus, jog panašūs veiksmai gali būti atliekami ir toliau, o tai apsunkintų arba padarytų neįmanomą teismo sprendimo vykdymą šioje byloje. Be to, nurodė, jog yra pavojus, kad bylos nagrinėjimo metu gali būti išduoti leidimai statybai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties dalimi iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas nutarė taikyti laikinąsias reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui formuoti naujus žemės sklypus, esamus pertvarkyti ar pakeisti ne pareiškėjo nuosavybės teisės atkūrimui A. Z. turėtos žemės sklypo vietoje, į kurią jam atkuriamos nuosavybės teisės, apibrėžtoje posūkio taškais pagal Vilniaus miesto koordinačių sistemą, (duomenys neskelbtini) (pagal 2003 m. balandžio 19 d. B. S. sudarytą planą); 2) iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išduoti statybos leidimus statyti pastatus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu patvirtintu detaliuoju planu Nr. 494 suprojektuotų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, išskyrus šioje teritorijoje įregistruotame 724 kv. m ploto žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); nutarė netaikyti laikinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių – neuždraudė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išduoti statybos leidimus remontuoti bei rekonstruoti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str. 4, 5 d.).
Teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes nurodytais aspektais galbūt būtų neįgyvendintas būsimas teismo sprendimas arba jo įgyvendinimas itin pasunkėtų. Ypač pabrėžė, kad ši priemonė proporcinga, nes atkūrimo procesas pakankamai išsitęsęs, o ji neturėtų būti itin ilgalaikė. Teismas netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes savininkai, nepažeisdami kitų asmenų interesų, turi galimybes tvarkyti jiems priklausantį turtą.
III.
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį ir atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas su konkrečiais byloje pateiktais įrodymais dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba apsunkinimo tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, o reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų pritaikytos. Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi taisyklės, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pažymi, kad pareiškėjas nurodė savo nuomonę ir nuogąstavimus, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas teismo sprendimo vykdymas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys T. B. bei R. B. (toliau – tretieji suinteresuoti asmenys) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį.
Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų grėsmę, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jo reikalavimas (įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti tam tikrus veiksmus) negalės būti įvykdytas arba jo vykdymas iš esmės bus apsunkintas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo taikytos prevenciškai, t. y. apsisaugoti nuo galimų būsimų pareiškėjo netenkinančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų. Reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie gali būti atskiro ginčo dalyku. Pritaikytos laikinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės yra nekonkrečios. Jie turi interesą įsigyti jau suformuotą valstybinės žemės sklypą ginčo teritorijoje.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Grinda“ (toliau – UAB ,,Grinda“) atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.
UAB ,,Grinda“ nurodo, kad teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti taikomos, kadangi žemės sklypo priskyrimas valstybės išperkamai žemei gali būti nustatomas ne savivaldybės administracijos sprendimu, o tik teritorijų planavimo dokumentu, todėl akivaizdu, kad pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės neatitinka šios priemonės taikymo tikslo. Savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė prielaida. Pareiškėjas savo teises gali ginti ne prašydamas taikyti prevencinio pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemones, o aktyviai dalyvaudamas naujų žemės sklypų projektavimo ir rengimo procese, teikdamas prašymus ir pasiūlymus ir kitais teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų numatytais būdais. UAB „Grinda“ turi teisėtą ir pagrįstą interesą įsigyti jau suformuotą valstybinės žemės sklypą, kuriame stovi jai nuosavybės teise priklausantys pastatai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirieji skundai atmestini.
Pareiškėjas siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl prašė įpareigoti atsakovą, be kita ko, suprojektuoti jam žemės sklypus A. Z. turėtos žemės sklypo vietoje. Šiam reikalavimui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti aukščiau paminėtus veiksmus grąžintinoje žemėje.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo ir uždraudė atsakovui ginčo teritorijoje atlikti žemės sklypų formavimo, pertvarkymo (išskyrus pareiškėjui) veiksmus bei išduoti statybos leidimus.
Atskiraisiais skundais atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, proceso šalių pateiktus argumentus, nesutinka su apeliantų argumentais.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, sutiktina su išvada, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Neuždraudus atsakovui atlikti nurodytų veiksmų, realiai gali būti sukeltos neigiamos pasekmės (suformuoti žemės sklypai gali būti įsigyti kitų asmenų nuosavybėn, gali prasidėti statybos), kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, gali būti sudėtingas. Visa tai apsunkintų buvusios teisinės padėties atkūrimą. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.
Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir trečiųjų suinteresuotų asmenų T. B. bei R. B. atskiruosius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.