- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-14
- Bylos Nr.
- I-3277-189/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01306-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Rosita Patackienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- I. L.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Grinda“, VĮ Registrų centras
- Advokatai
- Povilas Juzikis
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rositos Patackienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
atsakovo VĮ Registrų centras Vilniaus filialo ir VĮ Registrų centro atstovei Lilijai Kozlovskajai,
trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Neringai Aleksonytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras Vilniaus filialas, UAB „Grinda“, UAB „EWC Projekts“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2013-01-21 sprendimu Nr. VIIN(12.5.1.15.)-1847 atsisakė keisti nuosavybės teise UAB „Grinda“ valdomo nekilnojamojo daikto - pastato adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis. VĮ Registrų centras 2013-03-15 sprendimu Nr. (1.1.35.)s-1073 priėmė analogišką išvadą dėl pastato kadastrinių duomenų keitimo negalimumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutikdamas su priimtais sprendimai, su skundu (b. l. 1-7) ir skundo patikslinimu (b. l. 52), kreipėsi į teismą prašydamas:
1) Panaikinti VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2013-01-21 sprendimą Nr. VIIN(12.5.1.15.)-1847 (b. l. 10);
2) Panaikinti VĮ Registrų centras 2013-03-15 sprendimą Nr.(1.1.35.)s-1073 (b. l. 14-15);
3) Įpareigoti VĮ Registrų centras kadastro duomenų byloje Nr. 13/5658 ištaisyti pastato ir jo priestato, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2005-06-15 įrašytus kadastro duomenis įrašant, kad pastato tūrio nėra, pamatų nėra, stogo konstrukcijos nėra, priestato pamatų nėra, priestato tūrio nėra, panaikinti žymėjimą lAlm, panaikinti įrašus, kad pastato paskirtis gyvenamoji ir jo pavadinimas gyvenamasis namas;
4) Įpareigoti VĮ Registrų centras 2005-03-15 dienos atliktų kadastrinių matavimų pagrindu įregistruoti pastato ir jo priestato (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, išnykimo (žuvimo) juridinį faktą ir (ar) išregistruoti šį pastatą;
5) Paskirti pastato (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priestato pamatų techninės būklės inžinerinę ekspertizę;
Pažymėdamas faktines ginčo situacijos aplinkybes nurodė, kad pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. natūra grąžintinoje žemėje yra pastato likučiai. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012-12-21 raštu Nr. A51-91538-(2.14.2.12-MP-8) (b. l. 16-17) atsisakė perduoti grąžintino sklypo dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai sprendimui atkurti nuosavybės teises priimti, motyvuojant tuo, kad grąžintinoje žemėje yra nuosavybės teise registruotas pastatas. Pareiškėjo teigimu pastatas turėtų būti išregistruotas iš nekilnojamojo turto, kaip sunykęs, o duomenys registre turėtų būti ištaisyti. Kaip pagrindą suinteresuotumui, reikalaujant registro duomenų pakeitimo, pagrįsti pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-17-1364-06 (b. l. 18-24), A. Z. turėto žemės sklypo kartografavimo akto patvirtintą kopiją (b. l. 25), A. Z. turėto žemės sklypo ribų pažymėjimo ant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000-02-11 sprendimu Nr. 494 patvirtinto detaliojo plano pagrindinio brėžinio patvirtintą kopiją (b. l. 26).
Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 32.2.5 p., kadastro duomenų nustatymo metu statiniai fotografuojami. Tuo tarpu iš kadastro bylos buvo nustatyta, kad pastato, adresu (duomenys neskelbtini), (šiuo metu pastato adresas – (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2005-03-15, tačiau kadastrinių matavimų dokumentuose surašyti neteisingi duomenys, kaip pvz., kad statinio pamatai akmenbetonio, kai faktiškai pamatai (buvę plytų stulpeliai) yra sunykę, o šių kadastrinių matavimų dokumentai buvo parengti tik 2006-06-15, t. y. 2005-03-15 kadastrinių matavimų dokumentai buvo surašomi faktiškai neatliekant jokių matavimų.
Argumentuodamas aplinkybes dėl kadastrinių duomenų neteisingumo nurodė, kad ginčo pastatas buvo inventorizuotas šešis kartus ir visuose šešiuose pastato techninės būklės aprašymuose pamatai buvo nurodyti kaip plytų stulpeliai arba „medinė kėdė“, tuo tarpu 2005-03-15 akte pamatai nurodyti akmenbetonio. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įrodymų (nuotraukų, nebuvo atlikta rekonstrukcija), kad pamatai buvo iš akmenbetonio, vadinasi akte turėjo būti nurodyta, kad pamatų nėra. Pažymėjo, kad pagal kadastrinių matavimų metu, t. y. 2005-03-15 galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 2 d. statinys, tai visą tai, kas sukurta statybos darbais ir naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungtas su žeme. Šiame įstatyme taip pat nustatyta, kad tvirtai sujungtas su žeme reiškia, kad statinio konstrukcijos buvo įleistos į žemę. Atliekant matavimus 2005-03-15, ginčo pastatas buvo be pamatų, todėl atsakovas, atlikdamas matavimus, turėjo konstatuoti, kad ginčo sklype esantys daiktai nėra sujungti su žeme, todėl neatitinka statinio objekto sąvokos ir tuo pagrindu turėjo atsisakyti įrašyti kadastro duomenis į kadastro bylą. Pabrėžė, kad atsakovas tokiu atveju turėjo įregistruoti pastato, esančio ginčo sklype, išnykimo (žuvimo) juridinį faktą ir išregistruoti šį pastatą.
Nurodė, jog yra įregistruota šlaitinė pastato stogo konstrukcija, tačiau, kaip patvirtina 2005-03-15 nuotraukos (b. l. 32, 46), pagrindinio pastato stogo konstrukcija yra sugriuvusi ir išlikusi tik vienos pusės šlaito lentų karkaso fragmentas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turėjo nurodyti, kad stogo konstrukcijos taip pat nėra. Taip pat neturėjo būti nurodytas ir pastato ir jo priestato tūris, nes pastatas yra be grindų, langų, durų, o stogas yra sugriuvęs, tuo tarpu priestatas yra be dviejų šoninių sienų. Pažymėjo, kad ginčo pastatas negalėjo būti įvardintas ir kaip gyvenamasis namas, nes gyvenamasis namas, pagal tuometinę Statybos įstatymo redakciją yra statinys ir priklauso pastatų kategorijai, t. y., jei tai statinys, tai turi būti sujungiamas su žeme, o pastatas apibrėžiamas, kaip stogu apdengtas statinys. Todėl, kaip matyti iš nuotraukų, pastato griuvėsiai negalėjo būti įvardinti, kaip pastatas, kurio paskirtis gyvenamoji. Taip pat nurodė, kad ginčo statinys 2009-11-10 yra išnuomotas UAB „EWC Projekts“, o dėl statinio perdavimo teisėtumo 2012 m. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos UAB „Grinda“ Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras gindamas viešąjį interesą, su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir pagal šį ieškinį yra nagrinėjama byla Nr. 2-4983-431/2012.
Apibendrindamas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 15 str. 2 d. suinteresuoti asmenys gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas ištaisytų neteisingus duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras Vilniaus filialas, kartu atsiliepime išreikšdamas ir atsakovo VĮ Registrų centro poziciją atsiliepimo (b. l. 91-94) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2013-01-03 pateikė prašymą su pastabomis pakeisti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini),, kadastro duomenų byloje užfiksuotus kadastro duomenis ir išregistruoti pastatą iš Nekilnojamojo turto registro. Pareiškėjo prašymą buvo atsisakyta tenkinti, kadangi pareiškėjas nėra tinkamas subjektas paduoti tokį prašymą. Centrinis registratorius išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo, taip pat jo netenkino, pažymint, jog pastatas yra įregistruotas galiojančių dokumentų pagrindu.
Prieštaraudami pareiškėjo argumentams pabrėžė, kad pareiškėjas, šioje ginčo situacijoje neįrodė, kad 2005-03-15 buvo nustatyti neteisingi kadastro duomenys ir, kad kadastro duomenų byla yra neteisėta.
Nesutiko su pareiškėjo nuomone, jog pastatas neturi pamatų, šiuo aspektu pažymėjo, kad, kaip matyti iš nuotraukų, nors pamatai pažeisti, tačiau išorinės pastato sienos išlikusios ir jei pamatų nebūtų, neliktų ir likusių konstrukcijų. Nurodė, kad dėl netikslių duomenų nei iš Vilniaus miesto savivaldybės, kuri duomenų surinkimo metu buvo pastato savininkė, nei UAB „Grinda“ (dabartinė savininkė), jokių pastabų nėra pareiškusios.
Nepagrįstu vertino pareiškėjo reikalavimą dėl dokumentų, patvirtinančių I. D. teisę atlikti 2005-03-15 kadastrinius matavimus, išreikalavimo. Nurodė, jog kadastrinių matavimų metu galiojusi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. 1 d. numatė, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją vykdyti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus. Tuo tarpu nuostata, kad būtent matininkas turi turėti išduotą kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus atsirado tik 2006-12-21, o įsigaliojo 2007-10-12.
Dėl pareiškėjo siekio išregistruoti ginčo pastatą iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjo, kad pastatas išregistruojamas, kai pateikiamas teisės aktų nustatytas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo faktą. Tuo tarpu ginčo pastatas yra fiziškai pažeistas, tačiau nėra sunaikintas, todėl gali būti tik keičiami kadastro duomenys.
Dėl pareiškėjo subjektinės teisės teikiant prašymą pažymėjo, kad pagal Registro nuostatų 11 p., prašymą išregistruoti daiktą gali paduoti daiktą įgijęs asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra daiktinių teisių į ginčo pastatą turėtojas, todėl negali pastato nei valdyti, nei juo disponuoti, taip pat negali prašyti jį išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo (b. l. 134-135) argumentais prašė skundą atmesti.
Nurodė, kad tiek teritorinio, tiek centrinio registratorių sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimas neturės įtakos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisėms ir pareigoms.
Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimo (b. l. 130-132) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad teritorinio registratoriaus sprendimas Nekilnojamojo turto registre įrašyti ginčo pastato naujai nustatytus kadastrinius duomenis buvo priimtas po 2005-03-15 atliktų kadastro duomenų nustatymo darbų, todėl atsižvelgiant į tai, kad kadastro duomenys yra vieši, pareiškėjas tokį sprendimą galėjo skųsti per vieną mėnesį nuo naujų duomenų įrašymo dienos, tačiau pareiškėjas tą padarė tik praėjus aštuoniems metams. Vadinasi terminą apskųsti duomenis pareiškėjas yra praleidęs.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas asmuo Nekilnojamojo turto registro ir kadastro veiklą reglamentuojančių teisės aktų prasme, nes toks duomenų pakeitimas, kokį prašo atlikti pareiškėjas gali būti atliekamas tik paties daikto savininko valia.
Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjas būtų tinkamas subjektas tokiam reikalavimui reikšti, jis turėtų pateikti kadastro duomenų keitimo būtinumą pagrindžiančius įrodymus, o priešingai, nei šiuo metu pareiškėjas jų nėra pateikęs.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013-01-21 sprendimo Nr. VIIN(12.5.1.15.)-1847 ir VĮ Registrų centro 2013-03-15 sprendimo Nr.(1.1.35.)s-1073 (b. l. 14-15) teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atsakovui kadastro duomenų byloje Nr. 13/5658 ištaisyti pastato ir jo priestato, adresu(duomenys neskelbtini) , (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-06-15 įrašytus kadastro duomenis įrašant, kad nėra pastato tūrio, pamatų, stogo konstrukcijos, priestato pamatų, priestato tūrio, kartu panaikinti žymėjimą lAlm ir įrašus, kad pastato paskirtis gyvenamoji, o jo pavadinimas gyvenamasis namas bei dėl įpareigojimo atsakovui 2005-03-15 atliktų kadastrinių matavimų pagrindu įregistruoti ginčo pastato ir jo priestato išnykimo (žuvimo) juridinį faktą ir (ar) išregistruoti šį pastatą.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2013-01-03 skundu, kartu jame pateikdamas ir pastabas kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą prašydamas pakeisti 2005-03-15 kadastro duomenų byloje Nr. 13/5658 2005-03-15 kadastro duomenis ir nuo 2005-03-15 įregistruoti pastato adresu (duomenys neskelbtini), išnykimo (žuvimo) juridinį faktą bei tuo remiantis pastatą išregistruoti (b. l. 8-9).
VĮ Registrų centro Vilniaus filialas skundžiamu 2013-01-21 sprendimų Nr. VIIN(12.5.1.15.)-1847 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas teikti tokio pobūdžio skundą su pastabomis (b. l. 10).
Pareiškėjas nesutikdamas su teritorinio registratoriaus sprendimu, su 2013-02-18 skundu (b. l. 11-13) kreipėsi į Centrinį registratorių, kuris skundžiamu 2013-03-15 sprendimu Nr.(1.1.35.)s-1073 (b. l. 14-15), taip pat atmetė pareiškėjo skundą motyvuojant tuo, kad 2005-03-15 surinkti duomenys yra nenuginčyti, vadinasi teisingi, kadastrinius matavimus atliko kvalifikuoti specialistai, taip pat pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurių pagrindu gali būti išregistruojamos teisės į nekilnojamąjį turtą (šiuo atveju ginčo pastatą, b. l. 14-15).
Pareiškėjas skųsdamas sprendimus, kreipėsi į teismą.
Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 95-96) patvirtina, jog nuo 2012-03-29 iki dabar, nuosavybė į pastatą adresu (duomenys neskelbtini),, priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Grinda“ (pagrindas – akcijų pasirašymo sutartis), tuo tarpu laikotarpiu, kuomet 2005-03-15 buvo atliekami kadastriniai matavimai, t. y. nuo 2008-04-15 iki 2012-03-29, ginčo pastatas nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei (pagrindas – akcijų pasirašymo sutartis). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
Pažymėtina, jog sprendžiant nagrinėjamą ginčą iš esmės, šiuo atveju, vis tik esmine laikytina aplinkybė, ar pareiškėjas, kaip tinkamas subjektas tokio pobūdžio prašymams reikšti, turėjo teisę su skundu ir pastabomis kreiptis dėl duomenų pakeitimo ir ginčo pastato išregistravimo, nes, būtent nuo šios aplinkybės (turėjimo teisę kreiptis) patvirtinimo/paneigimo, priklausytų ir kitų pareiškėjo dėstomų aplinkybių (argumentų) reikšmingumas.
Pareiškėjas remiantis Kadastro įstatymo 15 str. 2 d. priskiria save prie suinteresuotų asmenų galinčių pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas ištaisytų neteisingus duomenis.
Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir Registro nuostatai). Šių nuostatų 11 p. nustatyta, kad prašymus įregistruoti, pakeisti, išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, taip pat dėl daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, teritoriniam registratoriui paduoda daiktą įgijęs asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 str. 7 d. suteikta teisė įregistruoti žemės sklypus savininko vardu. Nuostatų 19 p. nustatyta, kad prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis. Kaip patvirtina bylos medžiaga, pareiškėjas nėra daiktinių teisių į ginčo pastatą turėtojas, todėl, ginčo situaciją (pareiškėjo kreipimąsi su prašymu ir pastabomis) vertinant paminėtų Nuostatų kontekste, darytina išvada, jog pareiškėjas nėra tinkantis subjektas galintis prašyti keisti kadastro duomenis, ar reikalauti išregistruoti ginčo pastatą iš Nekilnojamojo turto registro. Taip pat pažymėtina, jog priešingu atveju, susidarytų situacija, kai pareiškėjas turėtų daugiau teisių, negu teisėtas ginčo pastato savininkas (šiuo atveju UAB „Grinda“). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad registro tvarkytojų pagrindinė funkcija yra tik išviešinti faktus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų statusu, daiktinėmis teisėmis į juos, suvaržymais, juridiniais faktais, todėl savarankiškai (be savininko sutikimo) priimti sprendimą dėl daiktinės teisės pasibaigimo (išregistravimo) institucija neturi teisinio pagrindo.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teritorinis registratorius pagrįstai pareiškėjo skundo su pastabomis nelaikė pagrindu keisti kadastro duomenis bei išregistruoti ginčo pastatą iš registro.
Pažymėtina, jog Nuostatų 35 p. nustatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas; 36 p. nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas išregistruojamas, kai pateikiamas teisės aktų nustatytas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo faktą. Nuostatai imperatyviai įpareigoja asmenį, besikreipiantį dėl nekilnojamojo daikto, kuriam reikalingas statybos leidimas ar statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktas, išregistravimo, pateikti teisės aktų nustatytą dokumentą, patvirtinantį nekilnojamojo daikto žuvimą. Taigi sisteminis Nuostatų 11, 19, 35, 36 punktų aiškinimas tik dar kartą patvirtina, kad prašymą įregistruoti, pakeisti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises teritoriniam registratoriui paduoda savininkas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėją pripažinus neturinčiu teisės pateikti skundą dėl kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančios daiktinės teisės išregistravimo, ar duomenų keitimo, kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai (prieštaravimai), t. y. dėl 2005-03-15 kadastrinio matavimo metu surinktų duomenų teisingumo/neteisingumo, kai tuo metu ginčo pastato nuosavybė priklausė dar Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, ar dėl duomenis surinkusios tarnautojos kvalifikacijos tinkamumo nėra reikšmingi, nes šie prieštaravimai galėtų būti vertinami iš esmės tik pareiškėjui kreipimosi metu būnant teisėtu nekilnojamojo turto valdytoju.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 str. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Atsižvelgiant į tai, kad nei byloje, nei posėdžio metu nepateikta įrodymų, jog 2005-03-15 patikrinimo metu surinkti duomenys būtų nuginčyti, todėl darytina išvada, kad, kol duomenys nepaneigti įstatymo nustatyta tvarka, jie yra galiojantys.
Apibendrinant darytina išvada, kad skundžiami sprendimai priimti kompetentingų viešojo administravimo subjektų, išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo prašymų (skundų) faktines aplinkybes bei vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis ir laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų bendrųjų reikalavimų, keliamų individualių administracinių aktų turiniui ir formai. Tuo tarpu nusprendus, jog skundžiami sprendimai yra teisėti pagrįsti, nėra teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo reikalavimus susijusius su įpareigojimu atsakovą atlikti veiksmus. Nenustačius kitų pagrindų, kuriais sprendimai turėtų būti naikinami, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo I. L. (I. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.