Kauno apygardos teismo nutartis

2016-12-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1497-485/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-1619-667/2016Nutartis · 2016-11-25Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-28Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-29Kauno apygardos teismas
  4. T-326-667/2017Nutartis · 2017-03-06Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-28
Bylos Nr.
1S-1497-485/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01925-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-1497-485/2016
Proceso Nr. 1-01-1-01925-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino J. M. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskyrė jam laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 20 val. Taip pat nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyrius kreipėsi į Kauno apylinkės teismą teikimu, kuriuo prašė J. M. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, kadangi paskirtų teismo įpareigojimų nevykdo, į probacijos tarnybą šaukiamas neatvyksta, telefonu neatsiliepė, nerastas gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku, su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis supažindintas, įspėtas dėl bausmės atlikimo nesilaikymo pasekmių, su sudarytu bausmės vykdymo planu nuteistasis sutiko, neatlygintinus darbus pasirinko atlikti labdaros ir paramos fonde „Maisto bankas“, sutiko dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose“. Neatlygintinų darbų išdirbo tik 6 valandas, o smurtą keičiančios programos net nepradėjo vykdyti.Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi teikimą tenkino, pakeitė nuteistajam J. M., Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su paskirtais teismo įpareigojimais į 90 parų arešto bausmę. J. M. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – teikimo netenkinti.Skunde nurodo, kad tik 2016 m. birželio 14 d. jis buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, todėl nepagrįsta teigti, kad nuteistasis iki 2016 m. birželio 14 d. nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų. Tai, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. neatvyko į probacijos tarnybą nėra duomenų, jog apie tai jam buvo pranešta. Tai, kad nerado nustatytą vakarą jo namuose, kad nuteistasis neatsiliepė telefonu, tarnyba nesiaiškino dėl to reikšmingų aplinkybių, tačiau tik kreipėsi į teismą dėl bausmės pakeitimo. Paaiškinimą iš nuteistojo tarnyba paėmė tik 2016 m. spalio 7 d. kai jau buvo pasikreipta su teikimu į teismą ir taip buvo pažeistos Probacijos tarnybos įstatymo 30 straipsnio nuostatos. Nuteistasis nurodo ir teismui aiškino, kad nelabai suprato bausmės atlikimo tvarkos ir sąlygų, nežinojo, jog reikia informuoti probacijos tarnybą jei išvyksta, nustatytus pažeidimus padarė nepiktybiškai, tik siekdamas susidariusioje situacijoje fiziškai išgyventi, nes neturėjo darbo, pragyvenimo šaltinio. Esant šioms aplinkybėms, į kurias teismas neatsižvelgė ir, pažeisdamas teisingumo principą, sprendė, jog nuteistasis vengia atlikti bausmę. Šiuo metu J. M. turi darbą, įgijo vairuotojo pažymėjimą, turi galimybę pragyventi ir įvykdyti teismo įpareigojimus.J. M. skundas atmetamas. Lietuvos Respublik?s baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, o šio straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.J. M. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirti įpareigojimai – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 20 val. Taip pat nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nustatytų įpareigojimų – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išdirbti neatlygintinai 80 val. bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – nevykdė. Šias aplinkybes iš dalies pripažino ir pats J. M., tačiau jų nevykdymo priežastis nurodo ir jas savaip interpretuoja kaip pateisinančias jo netinkamą elgesį. Nors skunde teigiama, kad probacijos tarnyba nesiaiškino reikšmingų aplinkybių kodėl nuteistasis neatvykdavo į tarnybą, buvo nerastas namuose, J. M. nelabai suprato jam paaiškintos bausmės atlikimo tvarkos ir sąlygų, tačiau sutinkamai su skundžiamos teismo nutarties motyvais, aukštesnysis teismas pažymi, kad J. M. su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, bausmės vykdymo tvarkos neatlikimo pasekmėmis buvo supažindintas 2016 m. birželio 14 d. pasirašytinai. Nors ir tvirtina, jog jis nelabai suprato, tačiau tai tik jo subjektyvi savigyna nuo jau dabar atsiradusių pasekmių nagrinėjamu atveju. Be to, nėra nieko nesuprantamo įpareigojime – būti namuose tam tikru nakties metu, kuris buvo nurodytas ne tik teismo baudžiamajame įsakyme, bet ir tai išaiškinta probacijos skyriuje. Visgi 2016 m. rugpjūčio 4 d. naktinio patikrinimo metu jis nebuvo rastas namuose, o paaiškinime nurodė, kad buvo išvykęs į Plungės miestą. Turint teismo apribojimus ir žinant, kad jo atžvilgiu vykdoma probacinė kontrolė, vis tik nepranešė, jog išvyksta. Be to, skambinant telefonu nebuvo atsiliepta, vadinasi, nuteistasis nesiėmė atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas jo suradimas telefoniniu ryšiu. Vertinant priežastis dėl įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 80 val. nustatyta, kad ir šis įpareigojimas netinkamai buvo vykdomas, nes per šį terminą nuteistasis išdirbo tik 6 val. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad „Maisto bankas“ informavo apie nuteistojo nemandagų elgesį, nepasitenkinimą, o raginamas atvykti į darbą telefonu – neatvyko nurodant, kad neturi tam laiko. Toks neigiamas požiūris į bausmės atlikimą skundo argumentais nenuneigtas, nors ir tvirtinama, kad tai daryti nevengė. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė irgi net nepradėta vykdyti. Įvertinus nustatytų ir ištirtų bylia reikšmingų aplinkybių visumą, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą nei padarė apylinkės teismas, nes minėtų aplinkybių visuma tik patvirtina J. M. veiksmuose vengimo faktą. Pažymėtina, kad teismas, nuosprendžiu paskyręs laisvės apribojimo bausmę ir nustatęs konkrečius įpareigojimus, baudžiamojo poveikio priemonę, turi tikslą pasiekti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje. Laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtais įpareigojimais, kad jie būtų tinkamai vykdomi, turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis. Kaip minėta laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje, visuma. Nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų, konstatuojama, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o pastarosios nevykdymas sudaro teisinę galimybę ją keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis). Taigi atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta bausmė – laisvės apribojimas, nėra pakankamai efektyvi BK 41 straipsnio numatytiems bausmės ir prevenciniams tikslams užtikrinti, nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų nesilaikė. Pažymima, kad nuteistasis buvo supažindintas su paskirtos bausmės nevykdymo pasekmėmis, todėl, nesilaikydamas bausmės vykdymo sąlygų, turėjo numatyti, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista į areštą. Nuteistojo nurodytas aplinkybes apylinkės teismas įvertino tinkamai, teismo nutartis pagrįsta, motyvuota ir šiuo atveju apygardos teismas su nutartyje padarytomis išvadomis sutinka.Atsižvelgiant į nustatytų ir patikrintų bylos aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog sprendimu pakeisti paskirtą laisvės apribojimo bausmę J. M. į kitą bausmę – areštą, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadaryta, BK 48 straipsnio 10 dalis, 49 straipsnis bei 65 straipsnis pritaikytas teisingai, teisingumo principas ir Probacijos tarnybos įstatymo nuostatos nepažeistos, maksimali įstatyme numatyta arešto bausmė jam paskirta teisingai. Kauno probacijos skyrius teisėtai kreipėsi į teismą dėl sprendimo pakeisti paskirtą bausmę į kitą bausmę, nes nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Kauno apylinkės teismas šį klausimą išnagrinėjo pagrįstai ir teisėtai, skundą tenkinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

J. M. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algirdas Remeika